Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-02-10 · Administracinė byla Nr. eI3-448-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
eI3-448-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02197-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
UAB Veistas
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Modestas Petrauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-448-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02197-202-0Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ atstovams D. M. ir advokatui Modestui Petrauskui,

atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michail Norbutui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl Mažeikių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Veistas“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimą (2021 m. spalio 12 d. protokolas Nr. A20-3) „Įpareigoti UAB „Veistas“ nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip nuo [2021-10-12, 12:00], atnaujinti iš Mažeikių savivaldybės surinktų ir į MBA teritoriją atvežtų mišrių komunalinių atliekų priėmimą bei jų apdorojimą“; priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos UAB „Veistas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC) priklausančio sąvartyno teritorijoje pastatė ir eksploatuoja mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginius. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, pareiškėja įsipareigojo priimti į MBA teritoriją visas atvežtas komunalines atliekas ir apdoroti, taip gaunant techninį kompostą. TRATC įsipareigojo į sąvartyno kaupo teritoriją priimti techninį kompostą, tačiau nuo 2020 m. vasario 28 d. priėmimą nutraukė. 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja bandė perduoti 400 t. techninio komposto į TRATC sąvartyną, tačiau buvo atsisakyta priimti atvežtą techninį kompostą, nenurodant jokių tokio atsisakymo priežasčių. Pareiškėja 2021 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-61 „Dėl mišrių komunalinių atliekų priėmimo“ informavo TRATC, Telšių regiono savivaldybių (tarp jų ir atsakovės) merus ir aplinkosaugos institucijas, kad dėl TRATC atliekamų neteisėtų veiksmų, ribojant mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo procese pagaminto techninio komposto perdavimą pagal Sutartį sąvartyno kaupe esančių atliekų perdengimui, pareiškėja nuo 2021 m. spalio 11 d. nebeturi galimybių priimti apdoroti mišrias komunalines atliekas iki bus nutraukti TRATC neteisėti veiksmai ir pagamintas techninis kompostas bus priimtas į sąvartyną. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu MBA gamyklos teritorijoje yra susikaupę apie 16 347 t. pagaminto techninio komposto, kai tuo tarpu pagal TIPK leidimą maksimalus leidžiamas laikyti kiekis yra 4 274 t. Dėl riboto brandinimo aikštelės ploto, pareiškėja objektyviai artimiausiu metu nebeturės kur iškrauti iš biologinių apdorojimo įrenginių pagamintą techninį kompostą, taigi atitinkamai negalės į biologinio apdorojimo tunelius pakrauti mechaninio apdorojimo metu atskirtų biologiškai skaidžių atliekų. Dėl šių priežasčių pareiškėja nebegalės vykdyti mechaninio apdorojimo ir priimti iš Telšių regiono surinktų papildomų mišrių komunalinių atliekų kiekių. Pareiškėja 2021 m. spalio 11 d. pakartotinai bandė perduoti techninį kompostą, tačiau TRATC jo nepriėmė. Pareiškėjai 2021 m. spalio 11 d. raštu pranešus, kad dėl TRATC neteisėtų veiksmų nuo 2021 m. spalio 11 d. pareiškėja objektyviai nebegali priimti apdoroti mišrių komunalinių atliekų, Mažeikių rajono savivaldybėje buvo sušauktas ir 2021 m. spalio 12 d. įvyko savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis. Jo metu buvo priimtas nutarimas (2021 m. spalio 12 d. Nr. A20-3) įpareigoti pareiškėją nedelsiant atnaujinti mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir apdorojimą. Skundžiamas nutarimas priimtas teisės aktų nustatyta tvarka nepaskelbus ekstremalios padėties savivaldybės teritorijoje. Komisija nevertino ir nepasisakė dėl TRATC atliktų ir ateityje planuojamų tęsti neteisėtų veiksmų, ribojant pagaminto techninio komposto priėmimą, nors apie tai buvo informuota. Taip pat nebuvo vertinamos pareiškėjo galimybės ateityje tęsti naujų mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir apdorojimą, jeigu TRATC ir toliau atsisakys priimti 20-80 mm frakcijos techninį kompostą. Pareiškėja teigia, jog iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad savivaldybė, būdama TRATC akcininke, pasirinko ne spręsti problemą TRATC valdymo priemonėmis, o prisidengdama neegzistuojančia ekstremaliąja situacija ir pasinaudodama viešosios teisės priemonėmis, per Komisiją priėmė nepagrįstą ir neteisėtą įpareigojimą privataus ūkio subjekto atžvilgiu. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes: 1) Komisija, priimdama nutarimą, neatliko objektyvaus visų aplinkybių vertinimo, nepagrindė skundžiamo nutarimo nei objektyviais duomenimis (faktais), nei teisės aktų normomis, t. y. skundžiamu nutarimui pareiškėjai taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos, neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų; 2) skundžiamas nutarimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios norminiams teisės aktams, t. y. neegzistuoja teisės aktuose įtvirtinti pagrindai (teisinės prielaidos) priimti tokio turinio skundžiamą sprendimą; 3) Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, viršijo jai teisės aktais priskirtas funkcijas – priimti sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijos, valdymo, likvidavimo ir padarinių šalinimo. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra aiškiai nurodytas nei faktinis, nei teisinis skundžiamo akto pagrindas, išskyrus formalų ir niekuo nepagrįstą tariamą ekstremalios situacijos susidarymo konstatavimą. Nurodo, kad tai apsunkina pareiškėjos teisės į gynybą įgyvendinimą. Pareiškėja daro prielaidą, jog skundžiamas nutarimas priimtas Civilinės saugos įstatymo rėmuose. Sistemiškai vertinant Civilinės saugos įstatymo nuostatas ir aptartą individualaus teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą, Komisijai priimant skundžiamą nutarimą savo kompetencijos ribose buvo būtina nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, visų pirma, ar egzistuoja teisės aktuose nustatytos prielaidos susidariusią situaciją vertinti kaip ekstremaliąją ar bent gresiančią tapti ekstremaliąja. Konkretūs ekstremaliųjų įvykių kriterijai yra įtvirtinti 2006 m. kovo 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų sąrašas). Kriterijų sąrašas yra baigtinis, į kurį nepatenka neplanuotas komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo nutraukimas, todėl buitinių atliekų priėmimo į MBA teritoriją sustabdymas negalėtų būti laikomas ekstremaliąja situacija ir / ar atitinkamai gresiančia ekstremaliąja situacija. Kriterijų sąraše nurodyti ekstremalieji įvykiai siejami su tam tikrais objektyviais duomenimis (vartotojų skaičiumi, sveikatos sutrikimais, mirčių skaičiumi, taršos lygiu ir pan.). Komisija, priimdama nutarimą, tokių duomenų nerinko, neanalizavo, tačiau net ir nustačius tokius duomenis, neturėtų pagrindo konstatuoti ekstremalios situacijos ar jos grėsmės, nes buitinių atliekų paslaugų teikimo sutrikimai nepatenka į Civilinės saugos įstatymo reguliavimo sritį. Skundžiamu nutarimu Komisija įsikišo į pareiškėją ir TRATC siejančius civilinius teisinius santykius ir apribojo pareiškėjos ūkinės veiklos laisvę. Konstitucinio Teismo doktrinoje išaiškinta, kad riboti numatytą ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma vadovaujantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi Konstitucinio proporcingumo principo. Paaiškino, jog susidariusi situacija neatitinka ekstremaliosios situacijos apibrėžimo. Juolab, situacija nėra valstybės lygio. Be to, tokios ekstraordinarios priemonės, kaip asmenų ar ūkio subjektų teisių ir laisvių ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais. Pažymėjo, jog ribojimai nėra būtini – faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja be atskiro įpareigojimo atnaujina (ir yra komerciškai suinteresuota atnaujinti) mišrių buitinių atliekų priėmimą tokia apimtimi, kiek TRATC priima susikaupusio ir nebeturimo kur sandėliuoti techninio komposto.

Pareiškėjos UAB „Veistas“ atstovai teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog ginčo situacija susidarė dėl to, kad TRATC nuo 2020 m. vasario mėnesio iš UAB „Veistas“ nepriiminėja pagaminto techninio komposto. Šiuo metu laikomas techninis kompostas viršija TIPK leidime nurodytus leistinus kiekius. Ektremalios situacijos Mažeikių rajone 2021 m. spalio 10, 11, 12 dienomis nebuvo. Byloje nėra įrodymų, jog buvo požymių ekstremaliai situacijai kilti. Vien šiuo pagrindu toks nutarimas negalėjo būti priimtas ir turėtų būti laikomas neteisėtu. Komisija gali priimti sprendimus ir tuo atveju, kai kyla grėsmė, tačiau šiuo atveju nebuvo net teorinės galimybės, jog ekstremali situacija galėtų susidaryti, nes mišrių komunalinių atliekų staigus surinkimo nutraukimas nepatenka į Kriterijų sąrašo atvejus. Nurodo, kad atsakovė plečiamai aiškina Kriterijų sąrašą, bet nepateikia jokių argumentų, kurie atitiktų sąrašo 14.11 papunktį. Pažymėjo ir tai, kad Komisija posėdžio metu jokių kiekybinių ar kokybinių kriterijų nenagrinėjo. Be to, atsakovė turėtų pagrįsti, kodėl esama situacija galėtų būti pripažinta ekstremaliu įvykiu pagal bendro pobūdžio Kriterijų sąrašo 14.11 papunktį. Paaiškino, kad Komisijos nutarimas gali sukelti ekstremalią situaciją, nes UAB „Veistas“ teritorijoje laikomas techninis kompostas taip pat kelia grėsmę aplinkai. Priimtu nutarimu buvo įsikišta į pareiškėjos komercinę ūkinę veiklą bei į TRATC ir pareiškėjos civilinius teisinius santykius. Toks įsikišimas nėra pateisinamas nei pagal Konstitucinio Teismo doktriną, nei pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas. UAB „Veistas“ yra suinteresuotas priimti atliekas, nes tai yra jos pagrindinė veikla, tačiau dėl TRATC to atlikti negali. Mano, kad negalima situacija, kuomet viešosios teisės priemonėmis bandoma įsikišti į civilinius teisinius santykius.

Atsiliepimas

Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nutarimas yra įvykdytas, pareiškėja atnaujino komunalinių atliekų priėmimą ir nėra pagrindo jo stabdyti ar naikinti. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundas būtų tenkintas, būtų panaikintas ginčijamas nutarimas ir juo pareiškėjai nurodytas įpareigojimas, pareiškėja negalėtų grąžinti jau priimtų mišrių komunalinių atliekų. Skunde pareiškėja praplečia nutarimo apimtį ir teigia, kad nutarimu pareiškėja buvo įpareigota vykdyti (atnaujinti) mišrių komunalinių atliekų priėmimą. Tuo tarpu iš skundžiamo nutarimo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėja buvo įpareigota tik atnaujinti, o ne nuolat vykdyti komunalinių atliekų priėmimą. Faktiškai pareiškėja iš dalies net ir sutiko su nutarimu, kadangi skunde nurodė, kad ribojimai nėra būtini – faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja be atskiro įpareigojimo atnaujina (ir yra komerciškai suinteresuotas atnaujinti) mišrių buitinių atliekų priėmimą tokia apimtimi, kiek TRATC priima susikaupusio ir nebeturimo kur sandėliuoti techninio komposto. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog neegzistuoja teisės aktuose įtvirtinti teisiniai pagrindai priimti tokio pobūdžio skundžiamą nutarimą. Paaiškino, jog Kriterijų sąrašo 14.11 papunktyje paminėtas ekstremaliojo įvykio apibūdinimas – kitas nepaminėtas gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui. Atliekos yra neatsiejama žmogaus ūkinės veiklos ir buities dalis. Prastas atliekų tvarkymas prisideda prie klimato kaitos bei oro taršos ir tiesiogiai paveikia daugelį ekosistemų ir rūšių. Taigi pareiškėjai atsisakius priimti komunalines atliekas, galėjo susidaryti situacija, kai komunalinės atliekos nebūtų vežamos ir tiesiog kauptųsi miesto gatvėse, kas neabejotinai sukeltų pavojų žmonių sveikatai. Civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas nurodo, kad savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti. Mano, kad Civilinės saugos įstatymas suteikia teisę Komisijai priimti sprendimus ne tik dėl susidariusios ekstremalios situacijos, bet ir dėl gresiančios ekstremalios situacijos.

Atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas Michail Norbutas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Komisija turėjo teisę priimti skundžiamą nutarimą, nes jai suteikta teisė priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią ekstremalios situacijos kilimui. Atliekų neišvežimas gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, todėl reaguodami į situaciją, kuomet net ir porą dienų neišvežus atliekų, pradeda kauptis didžiulės krūvos, sukelia tam tikras problemas. Komisija, reaguodama į tai, jog gali susidaryti tokia situacija, kuomet atliekos nebus išvežamos, priėmė minėtą nutarimą atnaujinti atliekų priėmimą. Įmonė, kuri užsiima atliekų išvežimu apie tai, kad atliekos bus nepriimamos nebuvo informuota laiku, t. y. atliekos buvo surinktos ir bevežant jas į UAB „Veistas“ gauta informacija, jog jos nebus priimtos. Paaiškino, kad Komisija gynė ne TRATC, o Mažeikių rajono gyventojų interesus, siekdama užtikrinti, kad nebūtų pakenkta gyventojų sveikatai. Pareiškėja buvo įpareigota atnaujinti komunalinių atliekų tvarkymą, todėl priimtas nutarimas jau yra įvykdytas. Pareiškėja turėtų pranešti, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, atliekų priėmimas stabdomas, jeigu atnaujinus atsiranda tam tikros priežastys, dėl kurių atliekų priėmimas yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Mažeikių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimo (2021 m. spalio 12 d. protokolas Nr. A20-3), kuriuo UAB „Veistas“ įpareigotas nedelsiant, t. y . ne vėliau kaip nuo 2021 m. spalio 12 d., 12:00 val. atnaujinti iš Mažeikių savivaldybės surinktų ir į MBA teritoriją atvežtų mišrių komunalinių atliekų priėmimą bei jų apdorojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Veistas“ 2021 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-61 „Dėl mišrių komunalinių atliekų priėmimo“ informavo Mažeikių rajono savivaldybę, kad teikėjas neturi galimybės vykdyti tolimesnio mechaniniu būdu atskirtų bioskaidžių atliekų tvarkymo funkcijos, todėl negalimas ir mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas bei papildomų mišrių komunalinių atliekų kiekių priėmimas. Mažeikių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija 2021 m. spalio 12 d. nutarė įpareigoti UAB „Veistas“ nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip nuo [2021-10-12, 12:00] atnaujinti iš Mažeikių rajono savivaldybės surinktų ir į MBA teritoriją atvežtų mišrių komunalinių atliekų priėmimą bei jų apdorojimą. Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 12 d. raštu Nr. RS-2.30-3959 „Dėl mišrių komunalinių atliekų priėmimo“ papildomai informavo atsakovę apie priimtą Komisijos sprendimą.

Civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės ekstremalių situacijų komisija be kitų numatytų funkcijų, priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A1-210 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nuostatų 7.8 punkte numatyta, kad Komisija priima sprendimus, reikalingus savivaldybėje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti.

Įvertinus aukščiau nurodytus teisės aktus, darytina išvada, jog Komisija gali priimti sprendimus, jeigu savivaldybėje gresia arba susidaro ekstremali situacija. 2021 m. spalio 12 d. Komisijos protokole Nr. A20-3 nurodyta, kad ji siekia suvaldyti (likviduoti) dėl Telšių regiono MBA įrenginių operatoriaus UAB „Veistas“ atsisakymo priimti iš Mažeikių rajono savivaldybės surinktas ir į MBA teritoriją atvežtas mišrias komunalines atliekas susidariusią ekstremaliąją situaciją bei pašalinti jos padarinius. Siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar 2021 m. spalio 12 d. Mažeikių rajono savivaldybėje buvo susidariusi ekstremali situacija.

Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padarytą kitą žalą. Minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.

Ekstremaliojo įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai, geografiniai, medicininiai, socialiniai ar kiti įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinantys dydžiai arba aplinkybės (kritinės ribos), kuriuos atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliuoju (Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas ekstremalusis įvykis, turi būti nustatyti ir išmatuoti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu situacija galėtų būti pripažįstama atitinkanti ekstremaliajam įvykiui taikomus kriterijus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintas ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas, į kurį komunalinių atliekų išvežimo sutrikimas nėra įtrauktas.

Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodo, jog Komisija, siekdama užkirsti kelią gresiančiai ekstremaliajai situacijai, ją vertino kaip atitinkančią Kriterijų sąrašo 14.11 punktą. Minėtame punkte nurodyta, kad ekstremaliuoju įvykiu gali būti laikytina situacija, kuomet kyla kitas nepaminėtas gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, sudarantis pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui. Šis kriterijus yra matuojamas susidariusio įvykio įtakotų žmonių skaičiumi, t. y. konstatuoti, jog yra ekstremalus įvykis galima tuomet, kai susidaro kitur nepaminėtas gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, ir kyla pavojus daugiau nei vieno žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui.

Iš byloje esančio 2021 m. spalio 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio protokolo turinio matosi, kad komisija, posėdyje svarstydama klausimą dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo galimybių, neanalizavo ir nesiaiškino, ar yra kokie nors kiekybiniai kriterijai, kurie leistų aptariamą situaciją vertinti kaip ekstremalią, ar kilo pavojus daugiau kaip vieno žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad Ekstremalių situacijų komisijos posėdis buvo sušauktas gavus UAB „Veistas“ raštą, kuriame nurodyta, jog bendrovė nuo 2021 m. spalio 11 d. nebegali vykdyti mišrių komunalinių atliekų priėmimo, be to, į savivaldybę paskambino mišrių komunalinių atliekų vežėjai ir nurodė, kad sąvartynas nepriima mieste surinktų ir vežamų atliekų, tačiau šios aplinkybės posėdžio metu nebuvo aptariamos, į posėdį nebuvo kviečiami išklausyti atliekų vežėjai. Posėdžio metu iš karto buvo konstatuota, kad susidarė ekstremali situacija ir atsirado jos padariniai, todėl siekiant juos pašalinti UAB „Veistas“ įpareigojamas atnaujinti komunalinių atliekų priėmimą ir apdorojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus bei neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 7 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją, Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 12 d. ekstremalioji situacija Mažeikių rajono savivaldybėje nebuvo paskelbta, todėl Komisija, priimdama nutarimą, viršijo įstatymuose ir nuostatuose nurodytą kompetenciją ir priėmė neteisėtą nutarimą, įpareigojantį UAB „Veistas“ atnaujinti komunalinių atliekų priėmimą į MBA teritoriją.

Atsakovė nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra įvykdytas, nes pareiškėja atnaujino mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir nėra pagrindo jo stabdyti ar naikinti. Atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes priimtas individualus administracinis aktas sukėlė / sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Pažymėtina, kad individualiam administraciniam aktui, sukeliančiam teisines pasekmes (įpareigojimui atnaujinti mišrių komunalinių atliekų priėmimą), taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris numato, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Pažymėtina, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Iš Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio protokolo turinio matosi, kad Mažeikių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Nuostatų 7.8, 8.2, 8.5 ir 8.7 punktais. Nenurodyta, kokiais nuostatais Komisija vadovavosi; jeigu tai Ekstremalių situacijų komisijos nuostatai, patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A1-210, tai 7.8 punkte kalbama apie Komisijos funkciją priimti sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti; 8.2 punkte – apie Komisijos teisę priimti sprendimus dėl gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų organizavimo ir pavesti juos vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, 8.5 punkte – apie Komisijos teisę ekstremaliosios situacijos padariniams lokalizuoti ir šalinti, gelbėjimo darbams atlikti panaudoti visas savivaldybės teritorijoje esančias pajėgas ir materialinius ištekius, 8.7 punkte – apie Komisijos teisę priimti sprendimus dėl ūkio subjektų ir kitų įstaigų turimų materialinių išteklių pasitelkimo neatidėliotinais atvejais. Taigi, Komisija, priimdama sprendimą įgalioti UAB „Veistas“ nedelsiant atnaujinti mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir apdorojimą, vadovavosi Nuostatų punktais, kurie turėtų būti taikomi esant paskelbtai ekstremaliai situacijai, siekiant organizuoti gelbėjimo, padarinių lokalizavimo ir šalinimo, materialinių išteklių pasitelkimo darbus.

Institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, laikytina, kad Komisija, priimdama 2021 m. spalio 12 d. nutarimą, pažeidė įstatymo viršenybės, išsamumo, motyvuotumo ir objektyvumo principus. Įpareigojimo turinys nėra aiškus, neaišku, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis pareiškėja įpareigota priimti komunalines atliekas, negalima suprasti, ar pareiškėjai pakartotinai nutraukus komunalinių atliekų priėmimą nebūtų taikomos sankcijos. Minėtame įpareigojime neišsamiai ir neaiškiai nustatytos įpareigojamo subjekto pareigos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog priimtas nutarimas, atnaujinus mišrių komunalinių atliekų priėmimą, nebegali sukelti pasekmių pareiškėjos atžvilgiu.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjos prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 303,30 Eur atstovavimo išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Teismas nurodo, kad pareiškėjos pateikta 2021 m. spalio 29 d. sąskaita faktūra Nr. HIT0427 patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos už 2 957,24 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už atsiliepimo parengimą teismui rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

PVM sąskaita – faktūra Nr. HIT0427 išrašyta 2021 m. spalio 29 d. Skundas teismui pateiktas 2021 m. spalio 21 d., t. y. 2021 m. ketvirtą ketvirtį, todėl užpraėjęs ketvirtis būtų 2021 m. antras ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2021 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1566,4 Eur. Maksimalus atlygintinas dydis už atsiliepimo parengimą – 3 916 Eur. Pareiškėjos prašomas priteisti dydis neviršija maksimalaus leistino atlyginimo dydžio, todėl pareiškėjai priteistina 2 957,24 Eur.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB „Veistas“ 2021 m. spalio 20 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Tenkinus pareiškėjos reikalavimus, sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos.

Iš viso pareiškėjai UAB „Veistas“ iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priteistina 2 980,24 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimą (2021 m. spalio 12 d. protokolas Nr. A20-3) „Įpareigoti UAB „Veistas“ nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip nuo [2021-10-12, 12:00] atnaujinti iš Mažeikių rajono savivaldybės surinktų ir į MBA teritoriją atvežtų mišrių komunalinių atliekų priėmimą bei jų apdorojimą“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2 980,24 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusLaisvutė KartanaitėJarūnė Sedalienė