Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1251 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rusėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktuose, ir jam skirta galutinė septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, A. K. skirta galutinė subendrinta septyniolikos metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi subendrinus Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rusėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, skirtą bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 metų, pirmus trejus metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 29 d. Bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. balandžio 13 d. – 6 metai 2 mėnesiai 16 dienų. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2023 m. kovo 1 d.

Nuteistasis nėra linkęs pateisinti bendrai nusikalstamo elgesio, tačiau kalbėdamas apie savo paties padalytus nusikaltimus linkęs juos pateisinti, minimizuoti nusikaltimais padarytą žalą. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreipiamas dėmesys, kad A. K. turi pakankamai didelę kriminalinę patirtį, kurią sudaro septyni teistumai per maždaug 10 metų laikotarpį, neišnykus ankstesniems teistumams. Toks nuteistojo elgesys suponuoja prielaidas apie A. K. nepakankamą gebėjimą gerbti kitų žmonių turtines teises, visuomenės vertybes bei pagarbą kito žmogaus gyvybei ir sveikatai.

2023 m. vasario 17 d. nuteistajam buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Atsižvelgdama į išdėstytą Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepasiekė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką, ir vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas netenkintinas

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 4 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis A. K., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2023 m. balandžio 13 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. A. K. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija pakankamos pažangos neįžvelgė ir teismas su šia jos nuomone sutinka.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančiais nuosprendžiais ir nutartimis, matyti, kad nors paskutiniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už kvalifikuotą nužudymą, iš esmės jis atlieka galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, apimančią net penkis nuosprendžius, kuriais skiriamos bausmės buvo nuosekliai bendrinamos, ir kuriais jis nuteistas už penkis nusikaltimus: keturis apysunkius (BK 213 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis), vieną sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktai). Atitinkamai tiek socialinio tyrimo išvadoje tiek Komisijos nutarime visiškai pagrįsta teigiama, kad jo nusikaltimų dinamika sunkėjo. Pažymėtina, jog nusikaltimai buvo daromi intensyviai, nepaisant to, kad su išskirtiniais gyvenimo sąlygų sunkumais laisvėje asmuo nesusidurdavo, kas, teismo vertinimu, rodo, jog tokį gyvenimo būdą lėmė ne nepriteklius, o netinkamos vertybinės nuostatos. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors įkalinimo bausmę A. K. atlieka antrą kartą, iš viso jis yra teistas septynis kartus Lietuvoje ir Vokietijoje, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas labai jauno amžiaus (nuo 16-18 metų), jos nuosekliai buvo daromos nuo 2003 metų, nusikaltimai vis sunkėjo. Praeityje jam skirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, taikyti bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo. Iki įkalinimo nuosekliai ir intensyviai buvo daromi šiurkštūs nusikaltimai. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. A. K. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

Nuteistasis akcentuoja, jog Komisija turi orientuotis ne į jo praeities teistumus ir nusikalstamą elgesį iki įkalinimo, o jo elgesį ir pasiekimus laisvės atėmimo bausmės metu, tačiau teismas pažymi, jog sprendžiant iš jo asmens bylos duomenų, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne kartą priešiškai reagavo į teisėtus pareigūnų reikalavimus, jų nevykdė, vartodavo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, netgi grasino fiziniu susidorojimu. Viso bausmės atlikimo metu jis net 23 kartus buvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus. Pažeidimai pakankamai šiurkštūs (uždraustų daiktų turėjimas, apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų, konfliktai su pataisos namų pareigūnais, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš kitus nuteistuosius). O skatintas tik šešis kartus (penkis – pataisos namuose, vieną – Pusiaukelės namuose), kas nėra įspūdinga atsižvelgiant, jog bausmė atliekama nuo 2010 metų. Atsižvelgiant į nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų santykį, darytina išvada, jog A. K. elgesys pataisos įstaigose iš esmės nepasižymėjo stabilia teigiamo elgesio dinamika. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat akcentuojama, jog nuteistojo disciplinuotas elgesys ir pastangos demonstruoti teigiamą elgesio dinamiką atsirado tik nuo 2019 m. Iki tol devynerius metus iš dvylikos atliktų bausmės metų jo elgesys pasižymėjo problemiškumu, jis nuosekliai pažeidinėjo įstaigoje nustatytą tvarką ir priešinosi taisyklėms. Teismas neneigia fakto, kad nuo 2019 m. A. K. ženkliai keitė savo elgesį gera linkme, tačiau tą patį iš esmės daro dauguma nuteistųjų, kuomet sueina terminas, nuo kurio atsiranda galimybė taikyti lygtinį paleidimą ar gauti režimo lengvatų. Tokia elgesio dinamika leidžia įtarti, kad asmuo struktūruotoje aplinkoje geba kontroliuoti savo elgesį, apriboti savo elgesį bei poreikius, kai mato naudą, o ne todėl, kad pasikeitė jo vidinės nuostatos.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Nuteistasis klaidingai traktuoja, jog sudalyvavus visose įmanomose socialinės reabilitacijos priemonėse, yra pagrindas laikyti, kad jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Šių priemonių rezultatai specialistų yra įvertinami ir apibendrinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytais argumentais ir rėmėsi Komisija, priimdama neigiamą verdiktą. Kaltinamojo manymas, jog Komisija rėmėsi tik subjektyviu savo manymu ir prielaidomis, nepagrįsta, ji savo nutarimą motyvavo socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas (tiek praeities, tiek realiuoju bausmės atlikimo metu) analizuojančių ir vertinančių specialistų padarytais apibendrinimais, o ne savo subjektyviais įsitikinimais.

Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos nuteistojo charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas patikėtų, kad šios nuostatos bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, o nuteistojo teiginiai, kad jis laisvėje nebepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, nėra deklaratyvaus pobūdžio. Psichologinio vertinimo metu pastebėta, jog A. K. būdinga padidinta savivertė, jis stokoja objektyvaus savivaizdžio, save geba charakterizuoti tik iš teigiamos pusės, nurodo patinkantis sau toks, koks yra, ir nieko nenorintis keisti. Tai nėra geras požiūris atsižvelgiant, jog psichologų manymu, jo nusikalstamo elgesio istorija rodo prastą saviveiksmingumą, sunkumus brandžiai pasirūpinti savimi ir savo aplinka, polinkį neigti jausmus, dėl jų kylančius sunkumus išveikiant asocialiu elgesiu. Šiame kontekste pabrėžiamas ir nuteistojo spontaniškumas, impulsyvios reakcijos, nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš negatyvios praeities. Nurodoma, kad A. K. nesugeba įvardinti jokių probleminių savo gyvenimo sričių, su nusikaltimų padarymu siedamas tik savo jauną amžių. Stebima empatijos stoka. Neįžvelgdamas problemų, nėra linkęs jų spręsti arba daro tai nekonstruktyviais, asocialiais būdais. Tokios elgesio apraiškos buvo fiksuojamos tiek laisvėje (sprendžiant iš nusikaltimų pobūdžio), tiek įkalinimo įstaigoje (konfliktai su pareigūnais). Akcentuojama, jog itin svarbus nuteistojo objektyvaus savivaizdžio formavimas, savęs pažinimo įgūdžių lavinimas.

Esant tokioms išvadoms, teismui reikšmingi nuteistojo dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių poreikių valdymui, rezultatai, o ne jų kiekis. Tuo metu iš jų aprašymo neatrodo, kad A. K. būtų pasiekęs išimtinai teigiamų rezultatų, ypač dalyvaudamas priemonėse, skirtose savianalizei.

2021 m. dalyvavimas individualioje intervencijoje „Emocijų stresinėse situacijose identifikavimas ir valdymas“, kas pagal nuteistojo aukščiau aptartas asmenybės charakteristikas yra naudinga ir svarbu, įvertintas dviprasmiškai. Stebimas nuteistojo gynybiškumas priemonės atžvilgiu, ribotos pastangos ir motyvacija gilesnei jaučiamų emocijų analizei. Jis vengia kalbėti apie savo nusikaltimų ir agresyvaus elgesio priežastis praeityje, įsitraukimas į priemonę ir savarankiškas užduočių atlikimas vertintini kaip ganėtinai paviršutiniški. Intervencijos pabaigoje stebima tik šiokia tokia pažanga. Žymiai palankiau vertinamas dalyvavimas 2022 m. antros pusės – 2023 m. intervencinėse priemonėse, tačiau atsižvelgiant, jog nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, pastarųjų metų dalyvavimo elgesio pataisos programoje rezultatų teigiamas vertinimas nėra pakankamas faktorius manyti, kad šis procesas sėkmingai baigtas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad nepaisant gerų paskutinių metų rezultatų, probleminės sritys, apimančios gyvenimo stilių ir draugus, nuostatų sritis tebeišlieka aktualios ir reikalauja nuteistojo tikslinių ir tęstinių veiksmų. Pažymėtina, kad A. K. nustatytas labai platus kriminogeninių veiksnių (tiek statinių, tiek dinaminių) sąrašas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors pastaruoju metu stebimos jo teigiamos iniciatyvos, aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą ir disciplinuotas elgesys, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri tebevertinama kaip vidutinė, svarbus nuteistojo tęstinis socialinės reabilitacijos priemonių vykdymas.

Bausmės atlikimo metu stebima tik neabejotinai teigiama nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika. Jis įgijo kelias profesijas, nuo 2019 m. nuosekliai dirba.

Tačiau teismui abejonių nuteistojo nuoširdumu kelia jo požiūris į pareigą atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Jis dirba pataisos namuose nuo 2019 m., tačiau pagal vykdomuosius raštus yra sumokėta vos 36,10 Eur suma nužudytų žmonių artimiesiems. Motyvacijos spręsti įsiskolinimo klausimą jis iš esmės nerodo, argumentuodamas šeimos ir mažo vaiko poreikiais, būtinybe pirmąja eile mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Antstolis A. B. 2022 m. liepos 27 d. informavo, kad nuteistasis nėra atlikęs nei vienos įmokos nukentėjusiajai L. K. nei gera valia, nei vykdant priverstines vykdymo priemones (išieškojimas vykdomas nuo 2014 m.). Skolininko mama vykdo tik mokėjimus išieškotojui AB „Lietuvos draudimas, pats skolininkas 2019 m. pervedė 12 Eur, 2020 m. 1,17 Eur. Antstolis E. S. 2022 m. rugpjūčio 4 d. informavo, kad kitos nukentėjusiosios L. D. naudai pavyko išieškoti tik 32,71 Eur (išieškojimas vykdomas nuo 2014 m.). Akivaizdu, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nerodė maksimalių pastangų turimų finansinių įsipareigojimų nukentėjusiesiems pašalinimui ar bent sumažinimui, A. K. aukščiau kelia išimtinai tik savo ir savo šeimos interesus bei gerovę, nė nebandydamas gaunamų pajamų paskirstyti tolygiai. Jo skunde išsakoma nuostata, kad turtinę žalą turi mokėti ir kiti bendrakaltinamieji, ne jis vienas (juolab atsižvelgiant į tai, kad šios žalos jis iš esmės ir nemokėjo), rodo abejingumą savo pastarojo nusikaltimo sunkumui ir jo pasekmėms, jo aukų artimųjų netektims, kas taip pat leidžia abejoti jo vertybinių nuostatų kokybe.

Aptartų socialinės tyrimo išvados teiginių pagrindu Komisija sprendė, kad nuteistasis nėra pasiruošęs tolesnei socialinei reabilitacijai laisvėje, mažiau struktūruotoje aplinkoje. Teismas pabrėžia, kad tai nėra tik subjektyvi Komisijos nuomonė, o specialistų atlikto socialinio tyrimo rezultatais paremta išvada. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

Vertinant A. K. būsimo elgesio perspektyvą, teismui dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai yra tvirti ir ilgalaikiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. RV-25-1251, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1251 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.