Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, nukentėjusiesiems A. A., A. A., kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2012 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 4 (keturiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį; remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 5 d. (dvi paros) ir nustatyta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 17 valandų per mėnesį; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2012 m. spalio 26 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), A. A. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tyčia spyrė vieną kartą broliui A. A. į dešinę koją, rankine vieną kartą smūgiavo į veidą A. A. ir taip nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – brolį A. A., nes dėl dešinio kulnikaulio lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, ir sukėlė fizinį skausmą A. A., o lazda išdauždamas A. A. automobilio VW Passat, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą 300 Lt vertės, kairės pusės priekinių durų stiklą 80 Lt vertės, kairės pusės galinių durų stiklą 80 Lt vertės, kairės pusės bagažinės stiklą 80 Lt vertės, galinį bagažinės stiklą 350 Lt vertės, sugadino A. A. turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. A. 890 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, apie 23 val. jis sugrįžo namo, brolis A. A. miegojo, o jis norėjo įsijungti tame pat kambaryje esantį televizorių, tačiau brolis jam neleido, todėl jis vieną kartą spyrė broliui į padą, tačiau nuo tokio smūgio jo kaulas lūžti negalėjo. Po to, kai jis įspyrė broliui, šis išlipo iš lovos stumdamas jį iš namų, todėl kilo triukšmas ir atbėgo A. A., tačiau A. A. jis jokio smūgio nesudavė. Kadangi jį brolis išstūmė į lauką, jis supykęs lazda išdaužė jo automobilio, stovėjusio kieme, langus, tačiau galinio bagažinės lango jis nedaužė.

Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67,68), kur jis nurodė neprisimenąs, ar sudavė tėvui A. A., nurodė, kad šie parodymai neteisingi, nes juos kaip norėjo užrašė tyrėjas.

Nukentėjęs A. A. patvirtino, kad 2012 m. spalio 26 d. jau miegojo, kai apie 23 val. į namus sugrįžo neblaivus A. A. ir jam gulinčiam spyrė į koją. Jis supykęs išlipo iš lovos ir pradėjo iš namų stumti brolį. Kilo triukšmas, atbėgo tėvas ir tuomet A. A. rankoje turėta juodos spalvos rankine vieną kartą smūgiavo tėvui į veidą. Po šio smūgio, jis išstūmė brolį į kiemą, paskambino policijai, tačiau jau būdamas kieme, A. A. su lazda išdaužė jo automobilio VW Passat, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą 300 Lt vertės, kairės pusės priekinių durų stiklą 80 Lt vertės, kairės pusės galinių durų stiklą 80 Lt vertės, kairės pusės bagažinės stiklą 80 Lt vertės, galinį bagažinės stiklą 350 Lt vertės, todėl jam padaryta 890 Lt turtinė žala. Jis civilinio ieškinio nereiškia, tik nurodė sumas, kurias jis sumokėjo pasikeisdamas automobilio stiklus. Po A. A. spyrio negalėjo priminti koja, vėliau buvo diagnozuotas skilęs kaulas.

Nukentėjęs A. A. parodė, kad tą vakarą jis miegojo savo kambaryje, jo durys buvo užkabintos, jeigu neblaivus grįžtų sūnus A. A.. Tačiau vėlai vakare jis išgirdo triukšmą, suprato, kad kažkas vykstas tarp A. A. ir A. A., todėl atbėgo į kambarį, kur pamatė kaip A. A. stumia lauk A. A.. Jam atbėgus prie jų, A. A. turėta juodos spalvos rankine jam sudavė į veidą, jis jautė fizinį skausmą, tačiau pas gydytojus nesikreipė. Kai A. A. buvo išstumtas į kiemą, jis ten rasta lazda išdaužė namo langą bei sūnaus A. A. automobilio langus.

Apžiūrėjus įvykio vietą ir daiktus (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 27 d. 01.40 val. automobilis VW Passat, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) rastas išdaužtais stiklais: išdaužti priekinis stiklas, kairės pusės priekinių ir galinių durų stiklai, kairės pusės bagažinės stiklas, galinis bagažinės stiklas; iš gyvenamojo namo paimta juodos spalvos rankinė su A. A. vardu išduotais dokumentais; rankinė dirbtinės odos, su dirželiu ir plastmasiniais dirželio laikikliais; rankinės ilgis yra 21 cm, plotis 15,5 cm (b. l. 7-12,13-19).

Tranybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad A. A. dešinė koja patinusi (b. l. 20,21).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateiko protokolu, kopiuterinės tomografijos tyrimo išvada bei specialisto išvada konstatuota, kad A. A. kliniškai nustatyta dešinio kulnikaulio lūžimas, kuris padarytas veikiant dešinę pėdą kietu buku žalojančiu daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje; neatmetama sužalojimo galimybė smūgiuojant koja; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kulnikaulio lūžimo sveikata suktrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 25-27,34,35).

Asmens blaivumo testu 2012 m. spalio 27 d. 01.51 val. A. A. nustatytas girtumas – 1,73 promilės; duodamus parodymus A. A. pripažino, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (b. l. 46).

Pažyma patvirtina, kad A. A. ir A. A. yra broliai (b. l. 139).

Kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, nepripažindamas nukentėjusiajam A. A. sukeltų sveikatos sutrikdymo pasekmių, neigdamas smūgį A. A. bei vieno (bagažinės) stiklo išdaužymą. Įvykio vietos apžiūros protokolas neginčijamai patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams 2012 m. spalio 17 d. 01.40 val. ir apžiūrėjus automobilį rasti išdaužyti ne tik priekiniai, šoniniai bet ir bagažinės stiklas. Nukentėjusieji patvirtino, kad matė kaip kieme supykęs A. A. daužė stiklus, todėl vien tik A. A. neigimas daužius bagažinės stiklą yra nepakankamas paneigti nukentėjusiųjų parodymus bei objektyvius įrodymus, kai įvykioje vietoje rasti išdaužyti visi nukentėjusiojo nurodyti stiklai. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad A. A., tyčia, iš pykčio sudaužydamas brolio automobilio stiklus sužalojo A. A. turtą, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Remiantis BK 190 straipsniu turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Gynėjas prašo kaltinamąjį dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nukentėjusiajam padaryta žala negali viršyti 3 MGL dydžio sumos, nes nukentėjusiojo nurodomos kainos nerealios. Vertinant šiuos gynėjo argumentus, pažymėtina, kad A. A. parodymai, kuriuos jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, remiantis BK 20 straipsnio 1,3 dalies nuostatomis pripažintini įrodymais. Šiais jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, tai, kad jo nurodomos kainos nėra nerealios patvirtina viešose internetinėse svetainėse skelbiamos stiklų kainos (pavyzdžiui, www.automobiliustiklai.com). Todėl gynėjo tik prielaidomis, o ne įrodymais pagrįstas prašymas išteisinti A. A. dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, atmestinas kaip nepagrįstas.

A. A. patvirtino ir tai, kad į koją jam spyrė A. A. ir kad būtent po šio spyrio jis pajuto skausmą kojoje, negalėjo ja priminti. Spyrio neneigia ir pats kaltinamasis. Ištinusi koja nurodyta ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, netrukus po įvykio, o specialisto išvada konstatuotas kaulo lūžis. Po spyrio A. A. buvo namuose ir laukė atvykstančių pareigūnų, todėl kitur kojos susižaloti negalėjo. A. A. samprotavimus apie tai, kad A. A. koją susižaloti galėjo jį stumdamas lauk ir užlipęs ant slenksčio, paneigia nukentėjusiojo parodymai, nes A. A. tvirtina, skausmą kojoje jutęs jau išlipęs iš lovos, dar prieš stumiant brolį iš kambario. A. A. ir A. A. tvirtina, kad A. A. sudavė turėta rankine per veidą A. A.. Būtent jų apibudinimą atitinkanti rankinė rasta įvykio apžiūros metu kambaryje ant stalo. Nors teisiamojo posėdžio metu A. A. neigė smūgiavęs A. A., tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė neprisimenąs, ar smūgiavo A. A.. Įvertinus visus šiuos įrodymus, pripažintina, kad nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada ir tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje yra pakankami pripažinti, kad A. A. tyčia įspirdamas A. A. į koją nesunkiai jį sužalojo, o smūgiuodamas rankine per veidą A. A., sukėlė jam fizinį skausmą. A. A. manymas, kad nuo spyrio negalėjo skilti kaulas, paneigtas specialisto išvada, kurioje neatmetama galimybė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir įspiriant. A. A., būdamas supykęs ir neblaivus, negalėjo įvertinti suduodamo smūgio jėgos taip, kad galėtų tvirtinti, jog spyris buvo nepakankamas tokioms pasekmės sukelti, o būdamas tokio girtumo laipsnio, ir būdamas susijaudinęs, galėjo neatsiminti, kad smūgį rankine sudavė ir A. A., ką pats pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus šiuos parodymus pripažintina įrodytu, kad A. A. tyčia spirdamas broliui A. A. nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį, o smūgiuodamas rankine A. A. sukėlė jam fizinį skausmą, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes remiantis BK 248 straispnio 1 dalimi artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nors A. A. veika, kai jis smūgiuodamas A. A. sukėlė fizinį skausmą atitiktų BK 140 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją, tačiau esant specialiųjų normų konkurencijai kiekvienas labiau pavojingas požymis apima visus kitus, mažiau pavojingus, todėl veikoje esant keliems skirtingiems požymiams, nurodytiems įvairiuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose ar jo dalyse, veika turi būti kvalifikuojama pagal tą straipsnį ar dalį, kurie numato pavojingiausią veikos apibūdinimą.

A. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kita (BK 187 straipsnio 1 dalis) yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. A., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) (b. l. 72,73). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad A. A. teistas, dvi tyčines nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu, baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus (b. l. 81-84), bendruomenės charakterizuojamas kaip linkęs girtauti, išgėręs yra agresyvus, tėvai skundžiasi jo netinkamu elgesiu (b. l. 87), nusikalstamas veikas padarė po to, kai nevykdydamas kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo tėvų (duomenys neskelbtini), neblaivus sugrįžo pas juos (b. l. 77), todėl pripažintina, kad nėra argumentų ir pagrindų jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ar švelnesnės už ją, o taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti, nes šios bausmės nepaskyrus nebus pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą. Todėl jam, kaip recidyvistui, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos trukmę, atsižvelgiama į anksčiau aptartas kaltinamojo padarytas veikas ir jo asmenybę apibudinančias aplinkybes, į tai, kad yra viena A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad nukentėjusieji prašo griežtos bausmės, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, tačiau atsižvelgus į jo sveikatos būklę (b. l. 90,94,95), nedaug viršijanti nustatytą vidurkį (BK 61 straipsnis). Paskirta bausmė subendrintina su 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnio 1,2 dalies pagrindu, netaikant BK 65 straipsnio, nes dvigubas bausmių keitimas draudžiamas (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Įvertinus tai, kad A. A. gydymo išlaidos susidarė dėl kaltų A. A. veiksmų, jos pagrįstos pažyma (b. l. 126,127), Vilniaus teritorinė ligonių kasa 439,35 Lt prašo priteisti iš kaltinamojo, todėl jos ieškinys tenkintinas ir išlaidos priteistinos iš A. A..

Kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė, - suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos rankinė, kompensuojamų vaistų pasas, išduotas A. A., Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 22946383, išduotas A. A., Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas DK 0109079, išduotas A. A., kortelė su rankraštiniu užrašu bei receptas grąžintini A. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėja

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiškai sudedant ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 34 valandas viešųjų darbų, 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 17 valandų per mėnesį.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką A. A. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. spalio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. A. kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. A. 439,35 Lt (keturis šimtus trisdešimt devynis litus 35 centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, LT-01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333 ,,Swedbank“, AB).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - juodos spalvos rankinę, kompensuojamų vaistų pasą, išduotą A. A., Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22946383, išduotą A. A., Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą DK 0109079, išduotą A. A., kortelę su rankraštiniu užrašu bei receptą grąžintini A. A. nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (A. A. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.