- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-129-211-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-2-00002-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-129/2012 m.
Teisėja Angelė Ikasalienė Teisminio proceso Nr. 1-55-2-00002-2011-9
2012 m.vasario 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo
M. K. nuteistas pagal LR BK 248 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams. Paskirtos bausmės laikotarpiu M. K. įpareigotas neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš M. K. priteista 1393,00 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. B. naudai.
M. K. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:
jis, 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 14.00 val., viešoje vietoje – Varėnos rajone Maksimų kaimo miške įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, tyčia be jokios priežasties, V. B. paprašius patraukti į šalį automobilį, jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, spyrė į V. B. automobilio Opel Frontera v.n. CRZ priekines vairuotojo pusės dureles, kurias ranka laikė V. B. ir sužalojo nukentėjusiajam ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės plaštakos ir kairio peties sąnario sumušimo su raiščių patempimu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendį panaikinti dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimant išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas, nes nėra įrodytas jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme, bei teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, taip pat yra prieštaringų įrodymų, kurie turi būti traktuojami jo naudai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Apeliantas nurodo, kad yra nekaltas, nusikaltime nedalyvavo, jokio smurto prieš V. B. nenaudojo ir jokio jo turto bei jo sveikatos nesugadino. Teigia, kad byloje apie tai, jog jis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. nėra tinkamų įrodymų, nei nukentėjusysis, nei liudytojai neįrodė, kad būtent nuteistasis spyrė į V. B. automobilio Opel Frontera priekines vairuotojo pusės dureles, kurias ranka laikė V. B. ir sužalojo nukentėjusiajam ranką bei sugadino automobilio dureles. Tai, kad jis buvo įvykio vietoje, apelianto teigimu, yra nustatyta tik iš nukentėjusiojo V. B., jo žmonos, bei jų šeimos draugės parodymų. Tačiau, pasak M. K., tokius liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes liudytoja J. B. yra nukentėjusiojo žmona ir yra suinteresuota atlyginti jų bendram turtui padarytą žalą, liudytoja G. V. yra J. B. gera draugė ir negali jos pavesti. Nuteistasis teigia, kad liudytojų J. K. ir G. S. parodymai, kad jis nebuvo įvykio vietoje, turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir nukentėjusiojo bei jo žmonos ir jų šeimos draugės parodymai, todėl, apelianto nuomone, teismas atmetė liudytojų J. K. ir G. S. parodymus be tinkamo pagrindo.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas visiškai netyrė jo parodymų apie tai, kad įvykio dieną, tai yra 2011-09-14, jis buvo pas savo seserį R. I., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kas liudija apie tai, kad jokio nusikaltimo jis nepadarė. Nuteistojo M. K. nuomone, teismas, pilnai atmetęs jo ir liudytojų J. K. ir G. S. parodymus, nurodęs kaip įrodymą byloje liudytojo P. A. parodymus, padarė esminę klaidą ir dėl šios priežasties padarė neteisingas išvadas. Be to, teismas remėsi prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie daug kur nesutampa ir prieštaravimai tarp parodymų nepašalinti.
Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas M. K., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.
Nuteistasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, tačiau tai nuneigia nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiojo V. B. , jo sutuoktinės J. B., su jais kartu buvusios G. V. parodymai, kuriuose jie nurodė nuteistajam M. K. kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos įrodymų, nukentėjusysis V. B. ar su juo buvę asmenys nebuvo anksčiau pažįstami su nuteistuoju, taip pat byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad tiek nukentėjusysis , tiek su juo įvykio metu buvę asmenys apkalba nuteistąjį.
Iš paties nukentėjusiojo V. B. parodymų, iš liudytojo V. Č., policijos darbuotojo, tyrusio nukentėjusiojo pareiškimą, yra nustatyta, kad nuteistojo asmenybė buvo išsiaiškinta per liudytoją P. A. , Maksimų km., kur buvo padaryta nusikalstama veika, gyventoją , kuris , jiems teiraujantis, kas kaime gali važinėti baltu autobusėliu, jiems paaiškino, kad tokiu autobusėliu kaime važinėja J. K. ar jo sūnus. Nustačius šią aplinkybę, nukentėjusiajam V. B. su policijos darbuotoju V. Č. nuvykus į K. sodybą minėtame kaime, nukentėjusysis atpažino J. K., kaip vyriausią asmenį, buvusį kartu su nuteistuoju M. K. įvykio vietoje .Vėliau ikiteisminio tyrimo metu pateikus nukentėjusiajam V. B. atpažinimui 6 fotonuotraukas, jis atpažino nuteistąjį, kaip asmenį nusikaltusį prieš jį. Taip pat nukentėjusysis V. B. iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino ir kitą asmenį- G. S., buvusį įvykio metu kartu su nuteistuoju M. K. ir jo tėvu. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad Maksimų km., kur kilo aptariamas įvykis, turi sodybas ar jas turi jiems artimi asmenys tiek liudytojas G. S., tiek J. K., kur jie ir lankosi, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad įvykio metu su nuteistuoju buvo būtent šie asmenys , nors jie tai ir neigia.
Nuteistasis M. K. ginčija jo atpažinimo procedūros teisėtumą, tačiau kolegija mano, kad jo atpažinimas buvo atliktas, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reikalavimų.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas balto mikroautomobilio (duomenys neskelbtini) , trukdžiusio pravažiuoti nukentėjusiajam savo automobiliu, ir prie kurio įvykio metu gėrė nuteistasis M. K., jo tėvas J. K. ir G. S. , savininkas , tačiau ši aplinkybė nenuneigia liudytojo P. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dabar jau miręs (b.l. 71-72), jog tokiu automobiliu naudojosi K., turintys sodybą Maksimų km. . Nuteistasis M. K. neigia , kad ar jis, ar jo tėvas naudojosi tokiu automobiliu, tačiau , kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti vietinio gyventojo – P. A. parodymais, juolab, kad pagal liudytojo V. Č. parodymus, P. A. išmanė apie automobilius, jų modelius, turėjo tokią patirtį. Dėl šių motyvų , ta aplinkybė, kad K. turėjo tokį automobilį ir juo naudojosi , patvirtina, kad , kaip nurodo nukentėjusysis , įvykio vietoje tikrai su tokiu automobiliu buvo nuteistasis M. K..
Nuteistasis M. K., kritiškai vertindamas nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų parodymus, kelia klausimą, kodėl teismas minėtų asmenų parodymus įvertino kaip patikimus, o liudytojų G. S. , J. K., kurie neigia su juo buvę įvykio vietoje, vertina kaip suinteresuotus bylos baigtimi. Aukščiau išdėstytais argumentais kolegija nurodė, kodėl ji, kaip ir apylinkės teismas , tiki nukentėjusiojo, kartu su juo buvusių asmenų parodymais, ir taip pat, kaip apylinkės teismas, kritiškai vertina liudytojų G. S., J. K. parodymus . Toks vertinimas nepažeidžia įrodymų vertinimo taisyklių, minėti nukentėjusiųjų, su juo buvusių asmenų parodymai buvo įvertinti kaip patikimi, juos patvirtino kitų įrodymų visuma.
Nuteistasis M. K. , neigdamas savo dalyvavimą nusikaltime, kuriuo jį kaltina, nurodo, kad jis įvykio dieną buvo svečiuose pas savo seserį R. I. , gyvenančią kitoje vietovėje. Kolegija tokiu jo alibi netiki, nes ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė, kad nežino kur buvo minimą dieną, tokią versiją jis pateikė tik vėliau. Jo pateikta versija , kad jis neva jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dieną šventė sesers gimtadienį , nėra įtikinama, nes pagal jį sesers gimtadienis buvo rugsėjo 6d., ta diena 2010 metais buvo pirmadienis , o rugsėjo 14 d. buvo antradienis .
Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :
atmesti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.