- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- eI1-6440-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01042-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Ričardas Lilas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. atlikinėjo bausmę Marijampolės kalėjime, kuriame pareiškėjui nebuvo užtikrinamos tinkamos, higienos normas ir kitus teisės aktus atitinkančios kalinimo sąlygos. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl užimtumo organizavimo į kalėjimo administraciją, tačiau į jo prašymus nėra reaguojama, o formaliai nurodoma, jog nėra laisvų darbo vietų. Gavęs tokį atsakymą, pareiškėjas labai nusivylė, nes nėra nurodyta kada iš viso bus sudaryta galimybė įsidarbinti. Pareiškėjas siekė dalyvauti bet kokiose užimtumo programose, kad galėtų turiningai, pozityviai praleisti laiką. Taip pat, pareiškėjas pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemas yra itin mažo ploto. Šiame kieme pareiškėjas su kitais nuteistaisiais negalėjo nei pabėgioti, nei pažaisti futbolo ar krepšinio, negalėjo ir deramai mankštintis, nes jame nėra sumontuota sporto įranga, nėra sporto inventoriaus. Pasivaikščiojimo kieme nėra net lygiagrečių, sieninių skersinių ir pan. Atlikinėjant bausmę drausmės grupėje, jis buvo patalpintas į kamerą, kurioje nėra langų, vandens, veikiančio tualeto, be to, nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis plotas. Visą laikotarpį, kol pareiškėjas buvo minėtoje kameroje, jis buvo nesiprausęs, gamtinius reikalus jam teko atlikti į maišelį. Kameroje buvo labai šalta ir tamsu. Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. kovo 27 d. pareigūnai atliko kratą jo gyvenamojoje kameroje. Po kratos grįžęs į kamerą, pareiškėjas pamatė siaubingą vaizdą – kameroje buvo išmėtyti daiktai, viskas sulaužyta ir išdaužyta. Pareigūnai nurodė, kad kamerą nusiaubė patys nuteistieji, visgi pareiškėjas kategoriškai su tuo nesutinka, kadangi taip pasielgė patys pareigūnai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. bausmę atlikinėjo drausmės grupėje, nuo 2022 m. gruodžio 21 d. paprastoje grupėje, o nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. – drausmės grupėje kameroje Nr. 8.
Nurodo, jog 2023 m. kovo 27 d., apie 13.30 val. – 14.00 val. Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai atliko kratą nuteistojo gyvenamojoje kameroje. Kratos metu buvo rasta ir paimta metalinė keptuvė, kurios nuteistasis turėti negali. Po kratos atlikimo į kamerą buvo atvesti ten gyvenantys nuteistieji. Apie 14.00 val. kameroje Nr. 8 pareigūnai išgirdo dūžius. Priėjus ir atidarius minėtos kameros duris, buvo pastebėtas tualeto patalpoje suskaldytas klozetas, minėta kamera buvo užtvindyta vandeniu. Kameroje atliekantys bausmę nuteistieji buvo išvesti iš kameros. Apie 15.00 val. vėl pasigirdus stiklų dūžiams iš tos pačios kameros, pareigūnams atidarius kameros stebėjimo langelį, buvo pastebėta, kad kameros langelis yra išteptas suodžiais, per jį nieko nematyti. Taip pat stovint šalia girdėjosi kaip į metalines kameros duris nuolatos yra mėtomos kažkokios šukės, dūžta stiklo paketai, duslus daužymo garsas. Įėjus į kamerą buvo pastebėta, kad sudaužyti trys stiklo paketai, visiškai sudaužytas tualeto klozetas. Nuteistųjų paklausus, kodėl jie niokoja kamerą, nuteistasis A. R. nurodė, kad jei jis neatgaus per kratą paimtos jam priklausančios metalinės keptuvės, jis toliau niokos kamerą, žalosis save, užsigalandęs kažką aštraus, žalos pareigūnus ar kitus asmenis. Nuteistasis nuo 2023 m. kovo 28 d. bausmę atlieka vienas kalėjimo rėžimo kameroje Nr. 8. Minėtos kameros išdaužyti langai buvo uždengti plėvele. Kadangi minėtoje kameroje buvo sudaužytas tualetas, todėl iki bus pakeistas kitas tualetas nuteistasis pagal poreikį buvo vedamas į kalėjimo rėžimo pagalbinėse patalpose esantį tualetą. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo.
Patalpų atitikimas higienos normoms – atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t., yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog dėl kameros, kurioje nuteistasis atliko bausmę ginčo laikotarpiu, nėra gauta skundų dėl netinkamos temperatūros. Pasitaiko atvejų, kuomet kamerose nuteistieji piktybiškai išdaužia stiklo paketus, o kalėjimo administracija deda dideles pastangas, kad jie būtų kuo skubiau sutvarkyti. Šiuo atveju, kameroje Nr. 8 galimai pareiškėjas sąmoningai išdaužė stiklo paketus, klozetą ir kt. Atsakovė nurodo, jog klozetas yra sutvarkytas, elektros instaliacija, stiklo paketai užsakyti. Marijampolės kalėjime esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį bei turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus.
Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, pareiškėjui šis planas sudarytas 2021 m. gruodžio 16 d., apie jo susipažinimą patvirtina jo paties parašas. Pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti įvairiuose religiniuose užsiėmimuose, tačiau juos dalyvauti atsisakė. Taip pat kalėjimo režimo sąlygomis kalintiems nuteistiesiems užimtumo specialistų yra organizuojami vienkartiniai užsiėmimai. Pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti Kovo 11-osios dienos paminėjimui skirtame diktanto rašymo užsiėmime, tačiau jame nedalyvavo. Taip pat užimtumo specialistai su pareiškėju kalbėjosi individualiai dėl vykdomų užsiėmimų bei programų. Pažymėtina, kad Marijampolės kalėjimo nustatytu laiku ir tvarka pareiškėjas gali lankyti stalo teniso užsiėmimus, svorių kilnojimą, biblioteką taip pat sudaryta galimybė mokytis Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre įstaigos skyriuje. Be to, pareiškėjo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek Marijampolės kalėjimo darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, nėra sporto inventoriaus. Pažymėtina, jog pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Teisės aktai nereglamentuoja privalomo kiemelių dydžio, nenustato ploto ar vienam nuteistajam privalomai tenkančio ploto kiemeliuose.
Remiantis Marijampolės kalėjimo uždaro tipo patalpų pateikta schema, kameros Nr. 8 plotas 20,27 kv. m., joje įrengta 5 miegamos vietos, iš viso laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų. Užtikrinant aukščiau paminėtus reikalavimus kameroje Nr. 8 kiekvienam nuteistajam teko 4,05 kv. m. ploto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 10 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Dėl gyvenamojo ploto
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad gyvenamosios kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. atliko bausmę drausmės grupės 8-ojoje kameroje, kurios plotas – 20,27 kv. m., joje įrengta 5 miegamosios vietos, viso patalpoje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 4,05 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Dėl užimtumo ir darbinės veiklos
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo sudaryta galimybė į resocializaciją ir užimtumą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (aktuali redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 136 straipsnyje numatytas socialinės reabilitacijos organizavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.
Atsakovė atsiliepime nurodė, taip pat ir iš byloje esančio Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. birželio 1 d. pranešimo matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti religiniuose užsiėmimuose: „Aplankyk kalinį“, „Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos“, Marijampolės Krikščionių misija „Aušra“, Šv. Mišiose su kunigu J. C. ir savanoriais, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos religiniuose doroviniuose susitikimuose su dvasininkais A. D. ir E. G. Be to, pareiškėjas turėjo sąlygas dalyvauti užimtumo specialistų vykdomose pozityvaus užimtumo programose: „Galvok“, „Pozityvus bendravimas“, „Jausmai ir emocijos“, „Sėkmingas asmeninių finansų valdymas“, „Kompiuterinis raštingumas“, „Mandalos“. Taip pat kalėjimo režimo sąlygomis kalintiems nuteistiesiems užimtumo specialistų organizuojamuose vienkartiniuose užsiėmimuose (pvz., Lietuvos valstybinių švenčių minėjimuose, meninėje kūryboje, įvairiuose renginiuose ir kt.).
Nustatyta, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal 2021 m. gruodžio 16 d. nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą Nr. 86/04-415, kuris paneigia pareiškėjo argumentus dėl užimtumo programų nebuvimo. Matyti, jog pareiškėjui yra sudarytos visos sąlygos dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, tačiau jis tai daryti atsisako. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiškėjas buvo išreiškęs norą dalyvauti Kovo 11-osios dienos paminėjimui skirtame diktanto rašymo užsiėmime, tačiau jame vis tiek nedalyvavo. Taip pat užimtumo specialistai su pareiškėju kalbėjosi individualiai dėl vykdomų užsiėmimų bei programų. Pareiškėjas išreiškė norą lankstyti origami ir paprašė, kad užimtumo specialistai jam atspausdintų instrukciją bei suteiktų medžiagų. Į šį individualų prašymą buvo sureaguota ir asmeniškai nuteistajam perduotos origami lankstymo schemos ir priemonės (popierius). Po kurio laiko užimtumo specialistai vėl apsilankė pas pareiškėją, pažiūrėti, kaip jam sekasi lankstyti origami, tačiau pareiškėjas atsisakė šios veiklos, teigdamas, kad jam yra per sudėtinga. Tuomet paprašė spalvinti paveikslėlius pagal skaičius. Į šį individualų nuteistojo prašymą buvo sureaguota ir perduotos reikiamos priemonės. Be to, atsakovė papildomai nurodė, jog pareiškėjas nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti stalo teniso užsiėmimus, svorių kilnojimą, biblioteką, taip pat jam sudaryta galimybė mokytis Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre įstaigos skyriuje.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kokiose užimtumo programose jis negalėjo dalyvauti ginčo laikotarpiu ar buvo apribotos tokios jo teisės. Pažymėtina, kad dalyvavimas užimtumo programose yra grindžiamas savanoriškumo principu. Kaip nustatyta, Marijampolės kalėjime nuteistiesiems yra sudaromos visos sąlygos ir galimybės dalyvauti nurodytose užimtumo veiklose. Nors pareiškėjas teigia, kad pataisos įstaigoje nėra vykdomos jokios socialinės reabilitacijos programos, tačiau nenustatyta, kad su tokio pobūdžio prašymais dalyvauti atitinkamame užimtume pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės nurodytais duomenimis. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla.
Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo atsižvelgia į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo skunde dėstomas neišsamias aplinkybes, atsakovės atsiliepimo argumentus ir pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad nenustatyta pagal pateiktus duomenis, jog pareiškėjas būtų rodęs didelę iniciatyvą užsiimti tam tikra veikla. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, todėl konstatuoja, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė socialinei reabilitacijai, kaip tai numato teisės aktai. Kaip minėta, nenustatyta, kad su tokio pobūdžio prašymais ar skundais pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jam nėra sudaryta galimybė įsidarbinti. Pažymėtina, jog nuteistųjų darbinę veiklą reglamentuoja BVK 130 straipsnis, kuriame numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Neturintys teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje. Paprastai šie nuteistieji užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymo, produkcijos gamybos veiklomis.
Atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad Marijampolės kalėjimo administracija negali pareiškėjo aprūpinti mokamu darbu, kadangi įstaigoje nėra laisvų darbo vietų. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis 2023 m. kovo 8 d. buvo kreipęsis į atsakovę su prašymu dėl darbo suteikimo, tačiau Marijampolės kalėjimo administracija 2023 m. kovo 10 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-544, kuriame nurodė, kad šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos darbinės veiklos organizavimo skyrius neturi galimybės pareiškėjo įdarbinti Marijampolės kalėjime, nes nėra laisvų darbo vietų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pasiūlyti nuteistajam darbinę veiklą yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos teisė, o ne pareiga. Jeigu nuteistajam tokia veikla pasiūloma, jis privalo ja užsiimti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Marijampolės kalėjimo administracija, nepasiūliusi pareiškėjui darbinės veiklos, veikė netinkamai, pažeisdama teisės aktus.
Dėl higienos normų gyvenamosiose patalpose
Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerą, kurioje atlikinėjo bausmę nebuvo langų, vandens, veikiančio tualeto. Visą laikotarpį, kol pareiškėjas buvo minėtoje kameroje, jis buvo nesiprausęs, gamtinius reikalus jam teko atlikti į maišelį. Kameroje buvo labai šalta ir tamsu.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie reikštas pretenzijas ar skundus dėl nurodytų galimų pažeidimų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Pasitaiko atvejų kuomet kamerose nuteistieji piktybiškai išdaužia stiklo paketus, tačiau Marijampolės kalėjimas deda dideles pastangas, kad jie būtų kuo skubiau sutvarkyti. Atsakovė nurodo, jog kameroje Nr. 8, kurioje pareiškėjas atlikinėjo bausmę, klozetas yra sutvarkytas, elektros instaliacija, stiklo paketai užsakyti. Taip pat Marijampolės kalėjime esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimosi į atitinkamas institucijas faktą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės argumentais dėl pareiškėjo nesikreipimo į Marijampolės kalėjimo pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su Higienos normų HN 134:2015 pažeidimu. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar kalinimo įstaiga, žinodama apie tam tikrus gyvenamųjų ar bendro naudojimo patalpų neatitikimus Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius argumentus. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Marijampolės kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Higienos normų HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo atveju pareiškėjo nurodytų faktų dėl higienos normos pažeidimų, nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, abstrakčių, bendro pobūdžio ir niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, nėra sporto inventoriaus, nėra galimybės mankštintis, sportuoti.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 14 punkte numatyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (16 punktas). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (17 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (18 punktas).
Pagal teisinį reglamentavimą matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukų sporto inventoriaus įrengimas nenumatytas, šie dalykai tik gali būti sumontuoti, kadangi tai yra pataisos įstaigos teisė, bet ne pareiga. Todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo sudarytos galimybės mankštintis, sportuoti. Tačiau byloje pateikti programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafikai, krepšinio aikštelės, svorių kilnojimo bei stalo teniso salių grafikai patvirtina tą aplinkybę, jog buvo sudaryta reali galimybė mankštintis ar užsiimti kita veikla. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų draudžiama pagal grafiką sportuoti ar dalyvauti kitose programose, nėra.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos programos, kurioje būtų norėjęs dalyvauti, tačiau tokia galimybė jam nebūtų užtikrinta, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių esamas programų ar sporto užsiėmimų buvo nepakankamas. Pareiškėjo teiginiai yra šabloninio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokios sąlygos turėjo būti sudarytos siekiant įgyvendinti jo teisę sportuoti ar užsiimti kitomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo socialinių programų ar judėjimo neužtikrinimo atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.
Dėl sugadinto turto ir pradėto ikiteisminio tyrimo
Pareiškėjas nurodo, jog 2023 m. kovo 27 d., atliekant bausmę kameroje Nr. 8 vyko krata, grįžus po atliktos kratos kamera buvo nuniokota, sugadintas įvairus inventorius. Dėl sugadinto turto yra kaltinamas pareiškėjas, tačiau jo teigimu, jog to nepadarė.
Kratų atlikimo pagrindus ir tvarką šiame sprendime aptarimų įvykių metu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius. Kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės.
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog 2023 m. kovo 27 d. apie 13.30 val. – 14.00 val. Marijampolės kalėjimo saugumo valdymo skyriaus pareigūnai atliko kratą nuteistojo A. R. gyvenamojoje kameroje. Kratos metu buvo rasta ir paimta metalinė keptuvė, kurios nuteistasis turėti negali. Po kratos atlikimo į kamerą buvo atvesti nuteistieji A. R. ir K. K. Apie 14.00 val. kameroje Nr. 8, pareigūnai išgirdo dūžius. Priėjus ir atidarius minėtos kameros duris, buvo pastebėtas tualeto patalpoje suskaldytas klozetas, minėta kamera buvo užtvindyta vandeniu. Kameroje atliekantys bausmę nuteistieji buvo išvesti iš kameros. Vandens nuotėkis buvo lokalizuotas, duženos surinktos ir nuteistieji sugrąžinti atgal į kamerą. Apie 15.00 val., vėl pasigirdus stiklų dūžiams iš tos pačios kameros, pareigūnams atidarius kameros stebėjimo langelį, buvo pastebėta, kad kameros langelis yra išteptas suodžiais, per jį nieko nematyti. Taip pat stovint šalia, girdėjosi kaip į metalines kameros duris nuolatos yra mėtomos kažkokios šukės, dūžta stiklo paketai, duslus daužymo garsas. Per radijo ryšį į pagalbą buvo pasikviesti saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, su kuriais buvo atidarytos durys ir įeita į minėtos kameros vidų. Įėjus buvo pastebėta, kad sudaužyti trys stiklo paketai, visiškai sudaužytas tualeto klozetas. Nuteistųjų paklausus kodėl jie niokoja kamerą, nuteistasis A. R. žodžiu nurodė, kad jei jis neatgaus per kratą paimtos jam priklausančios metalinės keptuvės, jis toliau niokos kamerą, žalosis save, užsigalandęs kažką aštraus, žalos pareigūnus ar kitus asmenis. Nuteistieji buvo išvesti iš kameros, visos stiklų duženos buvo surinktos, išimti sudužę langų paketai, kurie uždengti polietileno plėvele, iš kameros išnešti sulaužyti suolai. Apie 16.20 val., sutvarkius minėtą kamerą, nuteistieji parvesti atgal. Atsakovė taip pat nurodė, jog dėl minėto įvykio Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį. Lietuvos kalėjimų tarnyba ikiteisminiame tyrime pareiškė 506,76 Eur civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai atlyginti. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas baigtas, baudžiamoji byla perduota į teismą ir nagrinėjama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose.
Remiantis Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, matyti, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-599-571/2023 pareiškėjas A. R. yra pripažintas kaltinamuoju. Remiantis minėtos bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, matyti, kad siekiant nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje, buvo atlikta eilė būtinų procesinių veiksmų – atliktos tuo metu budėjusių pareigūnų apklausos, taip pat bausmę atliekančių nuteistųjų apklausos, gautos specialistų išvados, surinkta ir išanalizuota reikiama dokumentinė medžiaga, atlikti objektų tyrimai ir kiti veiksmai, tačiau jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog pareigūnai, veikdami savanaudiškais ar asmeniniais motyvais, pasinaudodami tarnybine padėtimi, suniokojo kameroje buvusį inventorių, negauta. Pažymėtina, kad liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu galima remtis tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantiems duomenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindais ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigūnai nurodė, jog atlikus kratą, nuteistasis A. R. iš pradžių neturėjo jokių pretenzijų, tačiau grįžęs į savo kamerą ir pamatęs, jog iš jos buvo paimta keptuvė, pradėjo šaukti, jog jeigu keptuvė nebus jam grąžinta, tuomet jis padegs ar suniokos kamerą. Šias nuoseklias minėtų pareigūnų nurodytas aplinkybes apie jų veiksmų eigą patvirtina kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės apie galimai pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir apie savęs žalojimąsi. Kaip nurodoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje, įvertinus surinktus duomenis, jų pakankamumą, remiantis protingumo, proporcingumo, teisingumo, proceso ekonomiškumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, konstatuojama, kad objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių manyti, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas būtų piktnaudžiavę tarnyba ar viršiję savo įgaliojimus, veikę priešingai tarnybos principams, veiklos tikslams, asmeniniais ar savanaudiškais interesais ir tokiu būdu padarę žalos nuteistiesiems, nėra.
Atsakovės vertinimu, neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Dėl neturtinės žalos
Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y. žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. pažymos Nr. RV-20-4154 „Dėl nuteistojo A. R. kreipimosi“ matyti, jog pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į įstaigos psichologus nesikreipė. Taip pat byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. pažyma „Dėl duomenų apie nuteistojo A. R. sveikatos būklę“ patvirtina, jog nuteistasis minėtu laikotarpiu į Marijampolės kalėjimo sveikatos priežiūros skyriaus medikus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde minimi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.