Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. G. 2023 m. rugsėjo 21 d. apie 17 val. vies?oje vietoje, esanc?ioje prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabuc?io namo kieme, i?z?u?liu elgesiu demonstruodamas nepagarba? aplinkiniams bei aplinkai, vartodamas necenzu?rinius z?odz?ius, nepadoriu elgesiu R. B. akivaizdoje reiks?damas pretenzijas de?l to, kad nukente?jusysis A. I. BMW automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliude? daugiabuc?io namo kieme kelkras?c?iu vedz?iojama? Vipet veisle?s s?uni?, bet jo nesuz?alojo, rankose uz? pavadz?io laikydamas du Vipet veisle?s s?unis, vartodamas necenzu?rinius z?odz?ius, panaudojo fizini? smurta? nukente?jusiojo A. I. atz?vilgiu, t. y. tyc?ia nukente?jusi?ji? tampe? uz? drabuz?iu? bei kums?c?iu sudave? 3 (tris) smu?gius i? nukente?jusiojo A. I. kaire?s puse?s veido sriti? bei tyc?ia kums?c?iu sudave? 3 (tris) smu?gius i? nukente?jusiojo A. I. peties sriti? bei tokiais savo veiksmais nukente?jusiajam A. I. suke?le? fizini? skausma?. Nukente?jusiajam A. I. D. G. atstu?mus nuo save?s vienas jo uz? pavadz?io laikomas Vipet veisle?s s?uo i?kando nukente?jusiajam i? des?ine? koja? tuo jam padarydamas kastini? suz?alojima? des?ine?s s?launies nugariniame pavirs?iuje, pasireis?kusi? odos nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva tike?tina gyvu?no dantimis. Po to D. G. padave?s Vipet veisle?s s?unis z?monai R. G. vartodamas necenzu?rinius z?odz?ius bei nukente?jusiojo garbe? ir oruma? z?eminanc?ius z?odz?ius „tu debilas“ be teise?to pagrindo re?kdamas „davai as? tau“ ve?l bande? kums?c?iu smogti nukente?jusiajam A. I., tac?iau nukente?jusiajam pasilenkus nukente?jusysis A. I. smu?gio is?venge?, o D. G. savo smurtinius veiksmus nutrauke? tik pamate?s, kad daugiabuc?iu? namu?, esanc?iu? (duomenys neskelbtini), kieme prie vartu? jo veiksmus mobiliojo rys?io telefonu Iphone 13 filmuoja nukente?jusiojo A. I. z?mona Z?. I.. Po to is? z?monos R. G. pasie?me?s du Vipet veisle?s s?unis nukente?jusiajam A. I. pasake?s „Nu matyti, kad (duomenys neskelbtini), „debilas“ bei vartodamas necenzu?rinius z?odz?ius is?e?jo is? kiemo. Tokiu bu?du D. G. vies?oje vietoje R. B. ir Z?. I. akivaizdoje nukente?jusiojo A. I. atz?vilgiu pavartoje?s necenzu?rinius z?odz?ius, nukente?jusio A. I. garbe? ir oruma? z?eminanc?ius z?odz?ius bei fizini? smurta? nukente?jusiojo A. I. atz?vilgiu sutrikde? visuomene?s rimti? ir tvarka?.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. I. parodė, kad įvykio dieną jis važiavo po darbo namo. Kelkraštyje D. G. su žmona bei trimis šunimis stovėjo prie kelio, žalioje zonoje. Jis pravažiavo šalia kaimyno. Jam išlipus iš automobilio, pribėgo D. G. su dviem šunimis ir pradėjo keiktis, jis nesitikėjo, kad bus užpultas. D. G. ja, dešine ranka sudavė smūgius į galvą ir į petį, akiniai nukrito nuo galvos. Jis bandė vengti smūgių. Išgirdus šauksmus, išėjo jo žmona iš namo ir pradėjo filmuoti, tai jau buvo įvykio antroji dalis (žmona išėjo jau po D. G. suduotų smūgių, šuo taip pat jau buvo įkandęs). Jam nespėjus nueiti, D. G. perdavė šunį savo žmonai ir vėl pradėjo jį pulti. Jam buvo pataikyta į galvos kairę pusę, į žandą ir galvoje virš smilkinio šone. Jis juto fizinį skausmą. Po smūgių veidas buvo patinęs, tačiau nieko nesimatė. Veidas patinęs buvo apie 3 – 4 dienas. Taip pat jam svaigo galva, tačiau į gydymo įstaigą kreipėsi dėl šuns įkandimo. Jam buvo padaryta lengvo pobūdžio žala. Civilinio ieškinio atsisako. Sutinka taikytis su kaltinamuoju, mano, kad su kaimynais reikia gyventi taikiai. Jis su kaltinamuoju susitaikė ir pretenzijų jam neturi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. G. parodė, kad tą vakarą ėjo su šunimis (duomenys neskelbtini) gatve, jie pamatė, jog suka automobilis, kurį nusprendė praleisti. Kaimynas automobiliu kliudė šunį. D. G. padavęs jai du šunis, nuėjo klausti kaimyno, kodėl jis taip vairuoja. Vyko konfliktas. Kai išėjo nukentėjusiojo žmona, priėjo kaimynė, visi nuoskaudas išsakė. Ji nebuvo priėjusi prie kaimyno. Vyras su kaimynu pykosi, šaukė. Vyko garsus rėkimas. Iš vykusio konflikto, triukšmo negirdėjo, kad būtų smūgiai. Neatsimena, kokie žodžiai buvo vartojami.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. I. parodė, kad ji laukė vyro grįžtant iš darbo. Matė, kad atvažiavo mašina. Norėjo atidaryti duris, bet išgirdo riksmus. Ji nuėjo paimti telefono ir nubėgo filmuoti. Jie buvo sukrėsti, ji matė, kaip kaimynas smūgiavo jos vyrui per galvą, o vyras bandė išvengti smūgių. Ji šuns įkandimą pamatė tuomet, kai vyras persirenginėjo. Ji matė tik vieną mėlynę ir paraudimą ant veido. Taip pat vyras skundėsi galvos skausmais. Šį įvykį matė kaimynė, gyvenanti priešais juos, todėl buvo sutrikdyta rimtis ir tvarka. Pirmos dalies įvykio ji nematė, tik girdėjo riksmus, ji išbėgusi į kiemą matė, kaip kaimynės rėkavo ir mosikavo rankomis, smūgius taip pat matė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad įvykio dieną išgirdusi vyrų balsus. Ji priėjusi, teiravosi, kas nutiko. D. G. buvo labai agresyvus, nemalonus, o A. I. pasimetęs. D. G. rėkė, sakė, kad mašina buvo kliudytas jo šuo. D. G. kalbėjo nemandagiai, visus kaltino, buvo susierzinęs. Jis yra impulsyvesnio būdo. Fizinio smurto, šuns įkandimo ji nematė. Įvykio aplinkybių ji šiuo metu neatsimena. Kaltinamasis jos atsiprašė už tai, ką ji sakė apie lenkus ir rusus. Ji tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu buvo pagarsinti:

- nukentėjusiojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis parodė, kad savo automobiliu BMW 525 2023 m. rugsėjo 21 d. apie 17.00 val., grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini). Užsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę dešinėje pusėje ant kelkraščio (ant žolės) stovėjo kaimynas su savo žmona ir laikė tris šunis, kurie buvo su pavadėliais. Pravažiavęs juos, jis prie savo namo išlipo iš automobilio ir ramiai pradėjo imti savo daiktus iš automobilio. Staiga priėjo minėtas kaimynas ir įvairias necenzūriniais žodžiais jį užsipuolė. Toliau pradėjo sakyti, kad važiuodamas jis vos neužvažiavo ant jo bei šunų. Du savo šunis laikė jis, o trečią šunį laikė jo žmona. Tardamas tuos žodžius kaimynas staigiai priėjo prie jo ir dešine ranka sudavė 3 – 4 smūgius jam į kairės pusės veido bei peties sritį, o bandydamas gintis jis jį nustūmė nuo savęs. Nustumiant jį vienas iš jo laikytų šunų jam įkando į dešinę koją. Toliau vėl pradėjo rėkti sakydamas, kad jis per arti pravažiavo, kad dulkes sukėlė ir tuo laikotarpiu perdavė savo du šunis laikyti žmonai. Kai tik perdavė šunis kaimynui, atsilaisvino kairė ranka ir jis rėkdamas toliau priėjo prie jo ir pakartojo savo puolimą, tai yra bandė smogti, tačiau jis pasilenkė ir prisidengdamas bandė jį atstumti. Tuomet atbėgo jo žmona su rankoje laikančiu ir filmuojančiu mobilaus ryšio telefonu. Tai pamatęs kaimynas apsiramino ir fiziškai daugiau nebandė jo užpulti. Tačiau vis tiek rėkavo ir vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, bet pamatęs, kad nepavyksta jo išprovokuoti galiausiai nusprendė apsiraminti ir pasišalino savo namų link. Minėtą konfliktą matė ir girdėjo priešais gyvenanti kaimynė R. B.. Vėliau sužinojo, kad užpuolęs kaimynas yra D. G., maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Dėl minėto įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes konflikto metu jis patyrė fizinį skausmą bei sužalojimus, tačiau į ligoninę nesikreipė bei prašė išduoti siuntimą į ekspertizę. Šuo kelnių jam nesuplėšė, todėl turtinės žalos jis nepatyrė. Daugiau jokių papildomų vaizdo įrašų jis neturi ir kiek žino aplinkui niekas minėtos vietos nefilmuoja (1 t., b. l. 29).

- liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji parodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. apie 17 val. ji ėjo iš autobusų stotelės žvyruotu keliuku savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) link. Ji ėjo paskui savo kaimyną, kurio jokių duomenų nežino, jį pažįsta tik iš matymo. Kaimynas gyvena kaimynystėje senokai, bet nei jis, nei jo žmona su kaimynais nebendrauja, nesisveikina, todėl nei jo, nei jo žmonos net vardų nežino. Jis ėjo savo namų link su žmona ir vedėsi 3 šunis su pavadėliais. Tuo pat metu namo automobiliu BMW, kurio valstybinio numerio nežino, važiavo kaimynas A. I.. Jis juos apvažiavo ir lėtai nuvažiavo savo namų link. Ji ėjo paskui nepažįstamą kaimyną atsilikusi maždaug 30 metrų. Vienu metu nepažįstamas kaimynas pasuko į kairę ir ji jo už posūkio nematė. Jai pasukus į kairę ji pamatė, kad kaimynas A. I. prisiparkavo prie savo namų tvoros ir prie jo automobilio gatvėje tarp A. I. ir nepažįstamo kaimyno, kuris ėjo keliu prieš ją, vyksta žodinis konfliktas. Jai priartėjus prie jų, arčiau pamatė, kad jai iš matymo pažįstamas kaimynas garsiai rėkdamas kaimyną A. I. tampė už drabužių, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaltino A. I., kad jis ką tik vos nepervažiavo jam per kojas ir vos nekliudė automobiliu jo šunų. A. I. bandė gintis žodžiu, fizinės jėgos kaimyno atžvilgiu nenaudojo, elgėsi ramiai, vis ramino kaimyną, bet nepažįstamas kaimynas buvo labai agresyviai nusiteikęs, negalėjo nurimti, vis kartojo, kad privažiavo į Lietuvą įvairių lenkų, rusų, siūlė važiuoti į savo šalį. Jai priėjus nepažįstamas kaimynas A. I. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, vyko tik žodinis konfliktas. Šalia nepažįstamo kaimyno ir A. I. stovėjo nepažįstamo kaimyno žmona, kuri laikė jų 3 šunis. Ji nematė kaip nepažįstamo kaimyno šuo norėjo įkasti A. I.. Už kelių minučių iš namo išėjo A. I. žmona Ž. I. prašė kaimyno nurimti bei pradėjo konfliktą ir ėmė telefonu filmuoti. Nepažįstamas kaimynas galimai pamatęs, kad yra filmuojamas aprimo ir su žmona nuėjo savo namų link. Ji su A. I. taip pat išsiskirstė į savo namus. Ji jokių sumušimų ant A. I. kūno, veido nepastebėjo (1 t., b. l. 62–63).

2023 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų, peržiūrėtų teisiamojo posėdžio metu, apžiūra. Pirmojo vaizdo įrašo Nr. 244672111432756 (2) peržiūros metu užfiksuotas tarp kaimynų vykstantis konfliktas. Nustatyta, kad kaltinamasis, vartodamas necenzūrinius žodžius, nukentėjusiajam priekaištauja, kadangi jis vos nesuvažinėjo bei kojos nepervažiavo. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip kaltinamasis kaire ranka smogia nukentėjusiajam į krūtinės sritį, po to smogia dešine ranka, tačiau nukentėjusysis pradeda gintis ir nuo kitų smūgių apsigina atsitraukdamas atgal (namo link). Antrojo vaizdo įrašo Nr. 184090494707525 (1) peržiūros metu užfiksuotas žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis necenzūriniais žodžiais taip pat priekaištauja nukentėjusiajam dėl anksčiau įvardytų aplinkybių (1 t., b. l. 73–75).

2023 m. rugsėjo 21 d. pagal A. I. pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Pareiškime A. I. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje erdvėje įvyko užpuolimas, konfliktas. Smurtas pasireiškė smūgių sudavimu, smaugimu, stūmimu. Sudavė tris – keturis kartus, mušė rankomis, užpuolė jo šuo ir jam įkando. Pageidavo reikšti civilinį ieškinį 2000 eurų sumai (1 t., b. l. 4–5).

2023 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu stovi dviejų aukštų, žalios spalvos gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) gatvė neasfaltuota, danga žvyruota, prasideda kelias nuo (duomenys neskelbtini) g., kuri yra asfaltuotas ir žvyruoto kelio plotis maždaug 3,5 metrų, tačiau važiuojant giliau siaurėja, jokių kelio bortų nėra, šaligatvių taip pat nėra (1 t., b. l. 20–22).

Valstybinės Teismo medicinos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3059/2023 (01) nurodyta, kad A. I. nustatytas kastinis sužalojimas dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, pasireiškęs odos nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva padarytas kietais bukais, ribotą paviršių ar briauną turinčiais daiktais, labiausiai tikėtina gyvūno dantimis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Vienas sužalojimas neturi sekos. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienmomentiškai kietais bukais, ribotą paviršių ar briauną turinčiais daiktais, labiausiai tikėtina gyvūno dantimis. Mažai tikėtina, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. Esant įprastinėmis aplinkybėmis tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 37).

2024 m. balandžio 13 d. dėl šuns įkandimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pradėta administracinė teisena. (1 t., b. l. 117–118).

2024 m. liepos 4 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (2 t., bl.l.1– 10 ).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

D. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 21 d. apie 17.00 val. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą A. I. atžvilgiu, tai yra tyčia kumščiu sudavė 3 (tris) smūgius į nukentėjusiojo A. I. kairės pusės veido sritį bei tyčia kumščiu sudavė 3 (tris) smūgius į nukentėjusiojo A. I. peties sritį bei tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. I. sukėlė fizinį skausmą. Valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, kaltinimą pakeitė ir veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad D. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pagal nauja kaltinimą, visiškai įrodyta.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. G. dėl mažareikšmės dingsties – nukentėjusiojo vairavimo – iš pradžių šūkaudamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, kieme sukėlė triukšmą, o vėliau smurtavo prieš nukentėjusįjį A. I. ir taip sutrikdė kaimynystės rimtį. Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo smurtaujama, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bent vienu iš išvardytų būdų sukėlus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Pabrėžtina, kad viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šios taisyklės užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

D. G. veiksmai – smurtavimas viešoje vietoje, rėkavimas, įžeidinėjimai nukreipti prieš A. I. – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis D. G., kaip ir paminėta anksčiau, dėl menkavertės priežasties, išplūdus nukentėjusįjį įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais, tyčia nukente?jusi?ji? tampe? uz? drabuz?iu? bei smurtiniais veiksmais nukente?jusiajam A. I. suke?le? fizini? skausma?. Tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Kaltinamasis nurodė, kad nesuvaldė emocijų, o konfliktas įsiliepsnojo dėl nukentėjusiojo vairavimo. Pažymėtina, jog kilusį konfliktą namo kieme taip pat matė ir kiti asmenys. Štai liudytoja Ž. I. išgirdusi kieme įsiliepsnojusį konfliktą išbėgo į kiemą ir įvykį filmavo, be to, liudytoja R. B., vaikščiojusi kaimynystėje ir išgirdusi triukšmą, atbėgo į pagalbą.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju neginčijimai nustatyta, kad kaltinamasis sutrikdė kaimynystės tvarką bei rimtį, t. y. buvo atkreiptas kaimynų dėmesys, konfliktas buvo pradėtas filmuoti, R. B. suskubo raminti konflikto šalis. Taigi visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai ir prokurorės pakeistas kaltinimas pasitvirtino. Kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiajam ir kaimynams buvo sukeltas išgąstis, įvykio vietoje trumpam buvo kilusi sumaištis, aplinkiniai buvo atitrūkę nuo įprastinės veiklos. Toks elgesys neatitinka visuomenėje priimtinų moralės normų ir laikytinas įžūliu.

Taigi, teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio tvarka, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. G. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

IV. Atsakomybės individualizavimas

Pakeitus kaltinimą teisme kaltinamasis kaltę pripažino, gailėjosi, nurodė, jog toks jo elgesys impulsyvus atsiprašo. Todėl yra pagrindas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis A. I. posėdžio metu nurodė, kad dėl šio įvykio kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamasis yra jo kaimynas, nukentėjusysis su kaimynu nori sutarti gerai ir prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, kuriuo nurodė, jog susitaikė, nukentėjusysis pareiškė, kad jokių pretenzijų neturi, priima kaltinamojo atsiprašymą (2 t. b.l.59)

Prokurorė prašė kaltinamąjį pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Prokurorė šią poziciją grindė tuo, kad kaltinamasis išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiuoju, kaltinamasis nurodė, kad toks jo elgesys buvo impulsyvus ir jam nebūdingas.

BK 38 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamuoju atveju kaltinamasis, pakeitus kaltinimą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Pažymėtina, kad iš liudytojos R. B. parodymų taip pat matyti, kad kaltinamasis atsiprašė ir jos dėl sukelto triukšmo ir įžeidinėjimų. Nukentėjusysis jam atleido, atsisakė ikiteisminio tyrimo metu pareikšto ir teisminio nagrinėjimo metu patikslinto ieškinio. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 120). Praeityje yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 117–118), tačiau baudos sumokėtos, be to, administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, taigi tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog supranta, kad elgėsi netinkamai ir impulsyviai, savo elgesį vertina kritiškai ir nurodo, kad toks elgesys jam yra nebūdingas. Kadangi nusikalstama veika buvo pažeistos ir nukentėjusiojo teisės, akivaizdu, kad nagrinėjamuoju atveju, individualizuojant kaltinamojo atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį ir į nukentėjusiojo poziciją dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip ir minėta anksčiau, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis yra suinteresuotas kaimynystėje gyventi taikiai, nesipykti bei kaltinamajam parodė pasitikėjimą.

Teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, taip pat privalo įvertinti ir tai, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Iš kaltinamojo charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis nėra teistas, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kaltinamojo elgesys, o būtent tai, kad jis nukentėjusiojo ir kaimynės atsiprašė, leidžia teismui konstatuoti, jog kaltinamasis geba įvertinti savo elgesį kritiškai, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pats kaltinamasis, aiškindamas nusikalstamos veikos padarymo motyvus, teismui nurodė, kad pasielgė impulsyviai, jam toks elgesys nėra būdingas, jis buvo užvaldytas pykčio. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju galima manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šis neapgalvotas elgesys yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena kaimynystėje taikiai ir nesipyksta. Todėl, teismas konstatuoja, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje kaltinamąjį D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam A. I. susitaikius su kaltinamuoju D. G., kaltinamasis D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį atleistinas, baudžiamoji byla nutrauktina.

IV. Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis A. I. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kurį patikslino teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 11–13). Kaltinamasis prašė priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos, kadangi jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Šiuo atveju nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi bei atsisakė nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Atsižvelgus į tai, teismas priima nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. I. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl jo civilinio ieškinio nutraukia.

V. Procesiniai klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena, kurioje įrašyti du vaizdo įrašai, saugomi byloje – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos ir baudžiamąją bylą D. G. nutraukti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui kardomąsias priemones panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. I. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną, kurioje įrašyti du vaizdo įrašai, saugomą byloje, – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą.