Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-01 · Byla Nr. ATP-163-185/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
ATP-163-185/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-163-185/2016
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00024-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 5 d. ir 50³ str., ir, vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

A. K. nubaustas už tai, kad 2015-11-15 apie 17.10 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, tyčia spyrė vieną kartą į E. M. priklausantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino automobilio vairuotojo pusės dureles, taip padarė E. M. 50 Eur materialinę žalą.

Taip pat jis nubaustas už tai, kad 2015-12-31 apie 23.00 val. Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), vairavo D. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Įtariant, kad A. K. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jis pristatytas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo patikrinimo, tačiau A. K. tikrinimo atsisakė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. K. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nutarimo dalį, kuria jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 5 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tačiau jei teismas nuspręstų, kad jis padarė šį jam inkriminuotą teisės pažeidimą, prašo apylinkės teismo nutarimą pakeisti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams arba šį terminą sumažinti iki minimalaus nurodyto įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio. Nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus administracinės bylos aplinkybių visetą, neteisingai bei subjektyviai įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, skundžiamą nutarimą grindžiant aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims, pažeidus administracinės teisės normas. Teigia, kad policijos pareigūnai K. V. ir E. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog jis atsisakė duoti šlapimo mėginį, kas vertinama kaip vengimas atlikti patikrinimą dėl narkotinių medžiagų naudojimo. Tačiau šie policijos pareigūnai teisme nebuvo apklausti. Taip pat byloje yra teismui pateiktas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, tačiau jokia išvada dėl tyrimo nėra pateikta, siuntime nurodytos aplinkybės dėl jo būklės bendro įvertinimo nebuvo tiriamos ir nustatytos. Taip pat ir pareigūnai neįvertino jo bendros būklės pagal juos tai padaryti įpareigojančias taisykles ir metodiką. Teismui paaiškino, kad duoti šlapimo negalėjo dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, nes nenorėjo šlapintis. Tą patį jis nurodė ir medicinos darbuotojai, kad jo tariamą apsvaigimą galima patikrinti naudojant momentinį testą, paėmus seiles, atlikus specialius testus bei užduotis. Tačiau ji jam pasiūlė duoti kraują, ko jis daryti neprivalo ir turi teisę atsisakyti tai daryti. Yra įsitikinęs, kad nurodytomis aplinkybėmis jo tariamas apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų galėjo būti nustatytas pagal klinikinius požymius, med. darbuotojai tinkamai įvykdžius nurodytame siuntime jai suformuotą užduotį. Tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių to padaryta nebuvo. Pažymi, kad jam nebuvo paaiškinta, jog jis turi laukti tol, kol pajėgs nusišlapinti, taip pat nebuvo išaiškintos pasekmės dėl nenusišlapinimo. Todėl mano, kad jo kaltės apsvaigimo tyrimo procese nėra. Taigi yra užfiksuotos akivaizdžios faktinės aplinkybės, jog jis neatsisakė jo tariamo apsvaigimo patikrinimo ir jo nevengė, o šlapimo mėginio negalėjo duoti dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Apeliantas, dėstydamas normatyvinius aktus dėl apsvaigimo patikrinimo tvarkos, nurodo, kad šiuo atveju norminiuose aktuose įtvirtintų privalomų reikalavimų nebuvo laikytasi, t. y. nebuvo pilnai atliktas bendras asmens būklės įvertinimas pagal metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, suderintos su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru, reikalavimus, o svarbiausia – nevykdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse numatyta pareiga išaiškinti teisines atsisakymo tikrintis pasekmes. Atsižvelgęs į tai, mano, kad vien dėl šių priežasčių jis negali būti baudžiamas už veikimą, sąlygotą policijos pareigūnų neteisėto neveikimo. Pažymi, jog jam nepagrįstai inkriminuotas KET 14 p. pažeidimas, nes jis nėra nubaustas už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, juolab kad ir nutarime nurodyta, jog tik buvo įtariama, kad jis vairavo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tokio fakto teismas nenustatė ir už tai jam atsakomybės netaikė. Apeliantas nurodo, kad jeigu būtų pripažinta, jog jis turėjo kažkokiu būdu šlapintis, policijos pareigūnams neišaiškinus teisinių pasekmių dėl jo nesugebėjimo šlapintis tuo metu, mano, jog ta aplinkybė (neišaiškinimas teisinių pasekmių) turi būti vertinama kaip išimtinė, sprendžiant nuobaudos jam skyrimo klausimą. Be to, pasak A. K., yra ir kitų aplinkybių, dėl kurių jam galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, o būtent, jo veiksmais nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Nurodo, kad yra pasiryžęs per kuo trumpiausią laiką sumokėti visą jam skirtą piniginę baudą. Mano, kad jo skundą nagrinėjantis teismas tinkamai įvertins visas bylos aplinkybes ir ras galimybę jam taikyti ATPK 30¹ str. bei panaikinti nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pasižada ateityje griežtai laikytis KET ir nedaryti jokių teisės pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad A. K. nėra pavyzdingas pilietis ir eismo dalyvis. Už įvairius administracinius teisės pažeidimus yra baustas 33 kartus, iš jų yra baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Tai, Institucijos nuomone, parodo asmens nepagarbą galiojantiems įstatymams ir visuomenės teisės normoms. Teigia, jog teismo nutarimas yra pagrįstas ir nėra jokių objektyvių priežasčių jį keisti ar pažeidėjui taikyti švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde A. K. nesutinka tik su jo nubaudimu pagal ATPK 126 str. 5 d., todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. K. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu. Teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus bylos įrodymus.

Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 5 d. ATPK 126 str. 5 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią apsvaigimo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz., LVAT nutartys Nr. N63-1992/2010, Nr. N1-1185/2007).

Kaip matyti iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių policijos pareigūnų K. V. ir E. V. tarnybinių pranešimų, 2015-12-31 apie 23 val. jie, patruliuodami Rokiškio m., (duomenys neskelbtini) g., sustabdė patikrinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Įtarę, kad jis automobilį galimai vairuoja apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, A. K. pristatė į Rokiškio psichiatrinės ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje A. K. atsisakė duoti šlapimą, taip vengdamas patikrinimo dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Iš byloje esančio siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad A. K. buvo pristatytas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę paimti tiriamąją medžiagą – šlapimą. Duodamas parodymus teisme A. K. parodė, kad jis buvo pristatytas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę patikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jam buvo pasiūlyta duoti šlapimo ar kraujo mėginį, tačiau šlapintis jis nenorėjo, o kraujo davimo procedūra jam nepriimtina, todėl atsisakė būti patikrintas dėl jo galimo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi A. K. apylinkės teisme pats pripažino, kad atsisakė pasitikrinti dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, t. y. duoti šlapimo ar kraujo mėginį, o tokias jo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. K. paminėtos atsisakymo duoti šlapimo ar kraujo mėginį priežastys nėra svarbios ir pateisinančios tokius jo veiksmus, nes jis galėjo laukti tol, kol pajėgs nusišlapinti. Apelianto skundo teiginiai, kad jam tokia galimybė nebuvo paaiškinta, taip pat tai, kad buvo pažeista apsvaigimo nustatymo tvarka, yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti bei vertinami išimtinai kaip apelianto siekimas išvengti administracinės atsakomybės, juolab kad jis už narkotinių medžiagų vartojimą yra baudžiamas jau ne pirmą kartą, todėl patikrinimo tvarka jam nebuvo nauja ir nežinoma. Taigi darytina išvada, kad A. K. veiksmai visiškai atitinka jam inkriminuoto ATPK 126 str. 5 d. numatyto pažeidimo sudėtį, nes jis išreiškė savo valią apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų ligoninėje nesitikrinti, nors objektyvios galimybės atlikti tokį patikrinimą buvo. Akivaizdu, kad A. K. suprato savo veiksmų seką ir tyčiniais veiksmais siekė išvengti apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo, bijodamas, kad gali būti nustatytas apsvaigimas tokiomis medžiagomis, taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.

Apeliantas savo skunde teisingai pažymėjo apie netinkamą KET 14 p. (turėjo būti KET 17 p.) nurodymą administraciniame kaltinime, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, vien ši aplinkybė nešalina A. K. atsakomybės pagal ATPK 126 str. 5 d. už vengimą pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei neleidžia teigti apie jo teisės į gynybą pažeidimą. Kaip matyti iš kaltinimo, A. K. inkriminuotos realiai buvusios teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios atitinka ATPK 126 str. 5 d. dispoziciją. Apeliantas nenurodė, kad jam neaiškus ar nesuprantamas kaltinimas, priešingai, jis gynėsi nuo viso kaltinimo, kas rodo, jog apeliantas suprato, kuo yra kaltinamas. Todėl, atsižvelgus į tai, vien tik KET punkto netikslus nurodymas šiuo atveju vertinamas kaip formalus ir nelaikytinas esminiu ATPK pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 126 str. 5 d. numatytą teisės pažeidimą yra neabejotinai įrodyta, todėl nutraukti administracinę teiseną dėl šio pažeidimo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniu skundu A. K. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už ATPK 126 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą jam paskirti švelnesnę nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba šią teisę atimti įstatyme numatytam minimaliam terminui. Šis apelianto prašymas taip pat nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įvertinęs visas nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys apeliantui švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą. Apygardos teismo vertinimu, A. K. pagal ATPK 126 str. 5 d. paskirta nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams yra tinkamai individualizuota, adekvati tiek apelianto padaryto teisės pažeidimo, tiek ir jo asmenybės pavojingumui bei pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų).

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. K. už įvairius administracinius teisės pažeidimus yra baustas net 33 kartus, iš jų ne kartą baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, girto pasirodymą viešoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, taip pat baustas ir už vengimą pasitikrinti apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, rodo, jog jis yra linkęs pažeidinėti teisės aktus, nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, o skiriamos nuobaudos jo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio bei bendruomeninio gyvenimo normas, jų laikymąsi nekeičia ir neturi jam jokios teigiamos įtakos. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 ir 6 p., darytina išvada, kad apeliantui už ATPK 126 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas atitinka sankcijoje numatytą vidurkį, nėra per griežta ir aiškiai neteisinga. Švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus