Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Dianai Voskoboinikovai, kaltinamajam M. P., kaltinamajam Ž. D. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, nukentėjusiosios E. G. atstovui advokatui Mariui Mikalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 11 klasių, Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus III-o kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį.

Ž. D., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, baigęs 6 klases, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 8 mėnesiams. 2014-06-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 26 parų areštą, bausmę atlikęs 2014-11-07,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. ir Ž. D. 2015-02-13 laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, gerdami sidrą, taip būdami apsvaigę nuo alkoholio, grasindami panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami fizinę jėgą, taip atimant galimybę priešintis nukentėjusiajai, t. y., M. P. laikant E. G. už rankų, Ž. D. iki kelių numovė jai kelnes ir kelnaites, parvertė ant grindų, jai priešinantis, M. P. laikė jai už rankų, o Ž. D. atliko su E. G. lytinį aktą, po to nukentėjusiajai rankas laikant Ž. D., M. P. atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja, po to Ž. D. išėjus iš buto M. P. dar kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. G. prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nukentėjusiąją.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam M. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 149 str. 2 d., 11 str. 5 d.). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis M. P. anksčiau neteistas. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bendrininkų grupė šiuo atveju nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi bendrininkų grupė šiuo atveju yra kvalifikuojantis požymis. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. P. straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu M. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-02-13 23.15 val. iki 2015-02-15 22.00 val., t. y. dvi dienos (2 t., b. l. 32-33, 34).

Skiriant kaltinamajam Ž. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 149 str. 2 d., 11 str. 5 d.). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis Ž. D. anksčiau teistas, bausmę atlikęs. Kaltinamojo Ž. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bendrininkų grupė šiuo atveju nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi bendrininkų grupė šiuo atveju yra kvalifikuojantis požymis. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam Ž. D. straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu Ž. D. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-02-14 11.03 val. iki 2015-02-16 10.40 val., t. y. dvi dienos (2 t., b. l. 103, 104) ir suėmime nuo 2016-06-27 (3 t., b. l. 45-46) iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 149 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Vertinant nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pastebėtina, kad kaltinamųjų M. P. ir Ž. D. padarytas sunkus nusikaltimas sunkesnių padarinių nesukėlė. Ž. D. su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiavęs anksčiau. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad buvo lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiosios valią.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad kaltinamasis M. P. anksčiau neteistas, Ž. D. teistas, bausmę atlikęs, padarytas nusikaltimas nukentėjusiajai sunkesnių padarinių nesukėlė, prokurorui siūlant, o nukentėjusiosios atstovui iš esmės neprieštaraujant, kaltinamiesiems M. P. ir Ž. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi tokiu būdu nuteistieji galės greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajai. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3 dalimis įpareigojant nuteistuosius: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišeiti iš namų nuo 9.00 val. iki 21.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat įpareigotini per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos, t. y. 1500 Eur bei per vieną mėnesį atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 12,07 Eur turtinę žalą.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų proceso išlaidų

Bylos duomenimis Šiaulių teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 12,07 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (1 t., b. l. 19-20). Šis civilinis ieškinys pilnai įrodytas, su juo kaltinamieji sutiko, todėl tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamųjų M. P. ir Ž. D. Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 6,035 Eur.

Nukentėjusioji E. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš M. P. ir Ž. D. (3 t., b. l. 7-8).

BPK X skyriuje neturtinė žala nereglamentuota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, teismai turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Šiuo atveju 10000 Eur neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir nepagrįstas, paremtas formaliais pagrindais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nenustatyta, kad po byloje nagrinėjamo įvykio E. G. būtų sutrikusi psichikos sveikata. Pati nukentėjusioji charakterizuojama neigiamai, linkusi bėgti iš mokyklos ir namų, linkusi į artimus santykius su nepažįstamais asmenimis. Su dvejais kaltinamaisiais ėjo vartoti alkoholį savo noru, noras išžaginti kaltinamiesiems kilo spontaniškai, įtakos galimai turėjo tai, kad kaltinamasis Ž. D. anksčiau buvo lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja. Kaltinamieji neturi jokio turto ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismo nuomone nukentėjusioji E. G. patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, pažeminimą, nes prievartą buvo išrengta nuogai, todėl galima pagrįstai teigti, kad ji patyrė neturtinę žalą. Remiantis BPK 113, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiajai E. G. priteistina iš kaltinamųjų M. P. ir Ž. D. 3000 Eur neturtinės žalos.

Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes Ž. D. buvo suimtas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl advokatės L. Žiubikienės dalyvavimo byloje, nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusiosios E. G. atstovavimo išlaidos, kurias patyrė valstybė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, taip pat nepriteistinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji E. G. su advokatu M. Mikalausku 2016-05-11 sudarė susitarimą, kurį teismui pateikė 2016-05-11 (2 t., b. l. 140-142). 2016-05-16 teisiamojo posėdžio metu pateikė 2016-05-11 civilinį ieškinį (3 t., b. l. 7-8), o 2016-09-08 gauta pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas 200,08 Eur sumai, dėl advokato M. M. antrinės teisinės pagalbos atstovaujant nukentėjusiąją E. G. (3 t., b. l. 63). 2016-09-07 advokatas M. Mikalauskas pateikė 2016-03-15 sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą E. G., kuriuos jos advokatu paskirtas advokatas Marius Mikalauskas (3 t., b. l. 60-61) (BPK 106 str. 3 d.).

Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam Ž. D. paskirta kardomoji priemonė suėmimas panaikintina ir jis paleistinas teismo posėdžių salėje.

Daiktiniai įrodymai: 4 prezervatyvai, kojinė, 3 plastikiniai buteliai, saugomi Telšių AVPK (1 t., b. l. 166), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu trims metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu M. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-02-13 iki 2015-02-15, t. y. dvi dienas.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant: visą probacijos laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 9.00 val. iki 21.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; įpareigoti per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos, t. y. 1500 Eur bei per vieną mėnesį atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 12,07 Eur turtinę žalą.

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu trims metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu Ž. D. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-02-14 11.03 val. iki 2015-02-16 10.40 val., t. y. dvi dienas ir suėmime nuo 2016-06-27 iki nuosprendžio priėmimo dienos (2016-09-20).

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant: visą probacijos laikotarpį pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 9.00 val. iki 21.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; įpareigoti per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos, t. y. 1500 Eur bei per vieną mėnesį atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 12,07 Eur turtinę žalą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų M. P. ir Ž. D. Šiaulių teritorinei ligonių kasai po 6,035 Eur žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų M. P. ir Ž. D. solidariai 3000 Eur neturtinės žalos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: 4 prezervatyvus, kojinę, 3 plastikinius butelius, saugomus Telšių AVPK, sunaikinti.

Kaltinamajam M. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam Ž. D. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir jį paleisti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.