Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-07 · Administracinė byla Nr. I2-2257-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
I2-2257-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02807-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
M. L., J. S., A. R., A. G., L. U., A. B., R. O., L. T.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-2257-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02807-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant D. L.,

dalyvaujant pareiškėjui M. L. ir pareiškėjų atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. S., A. R., A. G., L. U., M. L., A. B., R. O., L. T. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl turtinės žalos atlyginimo už neišduotas tarnybines uniformas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) patirtą turtinę žalą už neišduotas tarnybinės uniformos dalis: J. S. – 402,10 Eur, A. R. – 288,67 Eur, A. G. – 427,34 Eur, L. U. – 338,66 Eur, M. L. – 210,58 Eur, A. B. – 393,83 Eur, R. O. – 492,17 Eur, L. T. – 341,13 Eur (b. l. 1-12).

Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjai 2016-2018 metais nebuvo aprūpinti visomis reikalingomis tarnybinės uniformos dalimis, dėl to kai kurios tarnybinės uniformos dalys buvo dėvimos viršijant nustatytus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminus. 2019 metais pareiškėjai kreipėsi į atsakovą prašydami išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurios dėvimos viršijant nustatytus pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo terminus, tačiau jie buvo informuoti, kad atsakovas turi tik standartinių dydžių tarnybines uniformas. Pažymėjo, kad 2016-2018 metais teisės aktai nenustatė jokių išlygų, kad pataisos pareigūnams numatyta socialinė garantija būti aprūpintiems tarnybinėmis uniformomis galėtų būti apribota. Atsakovui neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus tarnybinėmis uniformomis, pareiškėjai patyrė nepatogumų, nes tarnybinės uniformas reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat pareiškėjai turėjo nešioti savo lėšomis įsigytus žieminius batus, batelius, šaliką, pirštines, marškinius ir kt. Pareiškėjai nekaupė duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių ir tikėjosi, kad ši situacija neužsitęs. Atsakovas neįgyvendino savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus tarnybinėmis uniformomis, todėl pareiškėjai įgijo teisę į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 54-56) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Ligoninėje tarnybinės uniformos ir jų dalys buvo įsigyjamos pagal Kalėjimų departamento paskirtą finansavimą pareigūnams užpildžius Pataisos pareigūno paraiškos tarnybinės uniformos dalims gauti formą ir/ar prašymą. Pareigūnai buvo informuoti apie vykdomus tarnybinių uniformų pirkimus ir, kad reikia pateikti paraiškas, kurių blankai buvo paduodami budinčiosioms pamainoms, tačiau dalis pareigūnų šių paraiškų nepateikė. Nors teisės aktai imperatyviai įpareigoja nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis ir jų dalimis, tačiau ši įstaigos pareiga gali būti įgyvendinama tik esant abipusiam bendradarbiavimui, t. y. pareigūnams pateikus paraiškas. Už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokėti kompensaciją nėra pagrindo, kadangi teisės aktai ginčui aktualiu laikotarpiu nenumatė įstatyminės prievolės mokėti kompensaciją vietoje neišduotų uniformų ar jų dalių. Ligoninės pareigūnai šiuo atveju neteisėtų veiksmų neatliko, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjų teisė gauti turtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjams neišduotų tarnybinių uniformų dalių 2016-2018 metais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai atliko tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ginčo laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisingumo ministro patvirtintame sąraše numatyti pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tokia tvarka ir normos yra patvirtintos teisingumo ministro 2015-10-23 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarka) (redakcija, galiojanti 2016-03-24). Šiuo įsakymu patvirtintomis tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka yra reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento struktūrinis padalinys, atsakingas už biudžeto planavimą, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės uniformos dalių pirkimo kainas, kiekvienais metais apskaičiuoja Tvarkos 4 punkte nurodytų pareigūnų grupių Pareigūno pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (PAFN) ir Pareigūno metinę aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (MAFN) ir teikia tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui.

Vadovaujantis šiuo punktu, Kalėjimų departamento direktorius 2018-02-09 įsakymu Nr. V-55 „Dėl Pataisos pareigūnų 2018 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ nustatė, kad 2018 metams taikomos Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-01 įsakymu Nr.V-67 „Dėl Pataisos pareigūnų 2016 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ patvirtintos pataisos pareigūnų metinės ir pirmojo apsirengimo tarnybine uniforma normos. Šiose normose įtvirtina, kad jaunesniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma - 194,75 Eur, o moterų finansinė norma - 194,09 Eur. Taip pat nurodyta, kad pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma - 194,95 Eur, o vyrų finansinė norma - 196,79 Eur. Pirmojo aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma - 569,34 Eur, jaunesniųjų pareigūnų grandies pirmojo aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma - 442,74 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusias teisės aktų nuostatas, minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama dviem būdais: aprūpinant pareigūnus uniformomis arba atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr. LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 24 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą.

Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesiejo (LVAT 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2434/2011), todėl atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos, tame tarpe paraiškų nepateikimas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų skunde nurodytų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jiems laiku nebuvo išduotos. Atsakovas iš esmės šią aplinkybę pripažįsta.

Pareiškėjai prašė teismo priteisti jų patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėjai kildino iš to, jog jie tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą aprangą ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą (atlikti neteisėti valstybės institucijos veiksmai) ir dėl to jie patyrė nuostolių (kilo turtinė žala).

Įvertinus pareiškėjų suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A261-1032/2014; Nr. A492-2020/2013; Nr. A662-2857/2012; Nr. A552-2845/2012; Nr. A552-2783/2012; Nr. A662-2567/2012; Nr. A552-2695/2012 ir kt.), teismas konstatuoja, kad pareiškėjai prašo atlyginti turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis, savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rūbus, kuriuos jie dėvėjo vietoje jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjams tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, per kurį pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2016-2018 metai), pareiškėjų dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), konstatuoja, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoje jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas šių argumentų nepaneigė. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Nagrinėjamu atveju teismas 2020-02-05 nutartimi įpareigojo atsakovą Laisvės atėmimo vietų ligoninę pateikti duomenis apie kiekvienam pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertes 2016-2018 metais, tačiau atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., LVAT 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių) dėl uniformų dalių neišdavimo dydžiu laikomas 30 proc. nuo uniformos dalių vertės kompensacijos dydis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013).

Kadangi atsakovas konkrečių duomenų apie pareiškėjams neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertes į bylą nepateikė, ir pareiškėjų skunde nurodytų neišduotų tarnybinės uniformos dalių verčių neginčijo, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio teismas vadovaujasi pareiškėjų pateiktais duomenimis, t. y. detaliais skaičiavimais apie jiems neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertes 2016-2018 metais. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui J. S. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 402,10 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 120,63 Eur; A. R. – 288,67 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 86,60 Eur; A. G. – 427,34 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 128,20 Eur; L. U. – 338,66 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 101,60 Eur; M. L. – 210,58 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 63,17 Eur; A. B. – 393,83 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 118,15 Eur; R. O. – 492,17 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 147,65 Eur; L. T. – 341,13 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 102,34 Eur.

Teismo vertinimu, suma, sudaranti 30 procentų nuo uniformos dalių vertės, laikytina protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 procentų dydžio kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013). Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui J. S. – 120,63 Eur, pareiškėjui A. R. – 86,60 Eur, pareiškėjui A. G. – 128,20 Eur, pareiškėjai L. U. – 101,60 Eur, pareiškėjui M. L. – 63,17 Eur, pareiškėjui A. B. – 118,15 Eur, pareiškėjui R. O. – 147,65 Eur, pareiškėjui L. T. – 102,34 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis