- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 2-1621-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16098-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“
- Atsakovas
- B. B., Vandai B
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovo Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ atstovui advokatui D. K., atsakovės B. B. atstovei advokato padėjėjai S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ ieškinį atsakovei Vandai B. B. dėl skolos, delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6108,43 Lt skolos, 2197,80 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 249,00 Lt žyminį mokestį bei 423,50 Lt advokato pagalbos išlaidas, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas su atsakove 2007-11-19 sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. DA/2007/165 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas pavedė atsakovei jo vardu ir dėl jo interesų tarpininkauti sudarant draudimo sutartis, supažindinti draudėjus su galimybe sudaryti draudimo sutartis, siūlyti sudaryti draudimo sutartis ar atlikti kitokį parengiamąjį darbą, bei informuoti ir konsultuoti draudėjus apie ieškovo teikiamas paslaugas bei jo siūlomas sąlygas, padėti administruoti ieškovui pagal šią sutartį sudaromas draudimo sutartis (Sutarties 1 d.), už tai atsakovei mokant Priede Nr. 1 (toliau - Priedas) nustatytą komisinį atlyginimą (Sutarties 6.1. d., 6.3. d.). Minėtu Priedu šalys susitarė dėl tam tikrų faktinių aplinkybių visumos, įskaitant priešlaikinį draudimo sutarties nutraukimą, kurioms esant, atsakovė ieškovui turi grąžinti atitinkamą procentą ieškovo atsakovei sumokėto komisinio atlyginimo (Priedo 4-6, 8 d.). Remiantis minėtomis Priede šalių sulygtomis sąlygomis dėl ieškovo sumokėto komisinio atlyginimo grąžinimo, atsakovei buvo išrašytos 2009-03-12, 2009-06-12, 2009-07-13, 2009-08-13, 2009-09-11, 2009-10-12, 2009-12-11, 2010-01-11, 2001-03-12 sąskaitos-faktūros, kurios atsakovės liko neapmokėtos. Pagal atsakovei išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas-faktūras atsakovė ieškovui iš viso liko skolinga 6108,43 Lt.
2009-10-08 Susitarimu dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, aukščiau minėta Sutartis buvo nutraukta. Nutraukiant sutartį šalys susitarė, kad atsakovės pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtą komisinį atlyginimą lieka galioti iki visiškai bus įvykdyta. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nesilaikė Sutarties 8.2. d., numatytų reikalavimų, pažeidė Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį, 6.200 straipsnio 1 dalį, todėl iš atsakovės ieškovui yra priteistinas 6108,43 Lt įsiskolinimas.
Sutarties 7.4 p. numatyta, kad šalis, kuri pagal Sutartį nesumoka kitai šaliai nustatytų sumų, kitos šalies reikalavimu moka 0,2 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis šiuo punktu bei Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalimi ir 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovas iš atsakovės prašo taip pat priteisti 2197,80 Lt delspinigių, kurie yra paskaičiuoti atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms nuo 2011-05-08 iki ieškinio parengimo dienos 2011-11-04.
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remdamasis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 249 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 423,50 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti (3-4 b.l.).
Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad tarp šalių susiklostė draudimo tarpininkavimo santykiai, atsakovė veikė kaip draudimo tarpininkė. Paaiškino, kad draudimo polisus pasirašė ieškovo įgaliota darbuotoja – Gyvybės draudimo skyriaus viršininkė. Atsakovė nebuvo įgaliota pasirašyti sutarčių su draudėjais. Nurodė, kad nėra rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog į bylą pateiktus draudimo polisus ieškovo Gyvybės draudimo skyriaus viršininkė pasirašė tarpininkaujant atsakovei. Šią aplinkybę įrodinės ieškovo atstovo paaiškinimais. Paaiškino, jog delspinigių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad tarp sutarties šalių buvo susiklostę verslo santykiai, laiko, jog prašomų priteisti delspinigių dydis atitinka minimalius ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo. Nurodė, kad draudėjams vėliau atnaujinus nutrauktas draudimo sutartis, ieškovas atsakovei grąžintų komisinio atlyginimo dalį, kurią dabar prašo priteisti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti dalį sumokėto komisinio atlyginimo yra protingas ir proporcingas. Atsakovei pagal susitarimą komisinio atlyginimo dalies nebereikia grąžinti, jei draudėjas nutraukia sutartį praėjus daugiau kaip 19 mėnesių. Paaiškino, kad ieškovas komisinį atlyginimą V. B. B. sumokėjo visą iškarto po sutarčių su draudėjais pasirašymo. Todėl tarp šalių susiklostė kreditavimo santykiai. Nurodė, jog delspinigiai buvo paskaičiuoti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (124-126 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neteisėtą, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalys pasirašė bendradarbiavimo sutartį (ieškovas vienašališkai, įspėjęs prieš dešimt dienų, šią sutartį nutraukė 2009-10-19) (toliau - Sutartis), pagal kurią draudimo agentas, t.y. atsakovė V.B. B., gavo iš ieškovo Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ pavedimą atlikti tarpininkavimo veiksmus draudimo įmonės draudėjams, susijusius su gyvybės draudimu, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, studijų draudimu, pensijų draudimu, universalaus gyvybės draudimu. D. S. 4.3.3. punkte įsipareigojo „mokėti draudimo agentui komisini atlyginimą už kiekvieną jo surastą ir sudariusį draudimo sutartį su Draudimo įmone draudėją šioje sutartyje nustatyta tvarka“. Atsakovė sutartinių santykių su Ieškovu metu laikytina draudimo agente, kurios teisinį statusą reglamentuoja Draudimo įstatymas. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 61 punkte nustatyta, kad priklausomas draudimo tarpininkas - asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Pagal Draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai, turintys teisę verstis draudimo tarpininkavimo veikla. Draudimo agentas, draudimo įmonės (šiuo atveju - Ieškovo) pavedimu, tarpininkauja sudarant draudimo sutartis, supažindinant draudėjus su galimybe sudaryti draudimo sutartis, siūlo sudaryti sutartis ar atlieka kitokį parengiamąjį darbą, informuoja, konsultuoja draudėjus, padeda administruoti sudarytas draudimo sutartis, t.y. tarp šalių susiklosčiusius santykius galima kvalifikuoti, kaip atstovavimo santykius. Draudimo agento, kaip atsiskleidusio tarpininko, pajamas sudaro gaunamas komisinis atlyginimas. Sutartis, kuria įformintas ieškovo pavedimas atsakovei V.B. B., pagal savo turinį yra atlygintinė (Sutarties 1. p., 4.3.3. p., 6.1. p.)., ir nėra ginčo dėl to, kad už draudimo tarpininkavimą atsakovė gavo atitinkamą atlyginimą - komisinį mokestį. Pagrindas komisiniam atlyginimui mokėti – Sutarties 4.3.3. punktas: „draudimo įmonė įsipareigoja mokėti draudimo agentui komisini atlyginimą už kiekvieną jo surastą ir sudariusį draudimo sutartį su draudimo įmone draudėją šioje sutartyje nustatyta tvarka“. Taigi, ieškovas atsakovei komisinius mokėdavo už suteiktas paslaugas – draudėjų sudarytas sutartis. Iš to galima daryti išvadą, kad draudimo agentės pareigos laikomos įvykdytomis, kuomet draudėjas pasirašo atitinkamą draudimo sutartį.
Reikalavimas grąžinti iš atsakovės pinigus yra neteisėtas, nes aplinkybė, kad draudėjai nutraukė, sustabdė ar kitaip pakeitė draudimo sutartis, kurias sudarė tarpininkaujant atsakovei, nepatvirtina, kad atsakovė neuždirbo komisinių. Atsakovės nuomone, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti sutarčių pakeitimo priežastis. Nors atsakovė pasirašė ant Sutarties ir jos priedų, kuriuose numatytas „neuždirbtų komisinių“ grąžinimas, tačiau būtų neteisinga visą verslo riziką perkelti atsakovei. Atsakovė pavedimą įvykdė tinkamai – klientai buvo informuoti, surasti, sutartys pasirašytos. Tą patvirtina ir išmokėti komisiniai. Tuo tarpu, „neuždirbtų komisinių“ grąžinimas, neišsiaiškinus priežasčių, dėl ko draudėjai pakeitė sutartis – būtų nesąžiningas, pažeidžiantis teisingumo principą, o neapibrėžtumas, dėl draudėjų sutarčių įvykdymo, kurio atsakovė negali įtakoti (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė 2009-10-19), pažeidžia teisėtų lūkesčių civilinės teisės principą. Civilinio kodekso 2.160 straipsnio 3 dalis numato, kad jei sutartis neįvykdoma dėl atstovaujamojo kaltės – atstovaujamasis negali išsiieškoti sumokėtos sumos, o Sutarties 7.7. p. šalys numatyta, kad šalys „nėra atsakingos už įsipareigojimų nevykdymą dėl force majeure priežasčių kurios nustatomos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio nuostatas“. Draudėjai sutartis keitė ne dėl draudimo agento veiksmų, o dėl objektyvių, t. y. nepriklausančių nuo šalių valios veiksnių – šalyje vykstančių ekonominių procesų. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusi ekonominė krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Tikimybė, jog atsakovė, surasdama klientus ieškovui, negalėjo numatyti tokio masto ekonominės krizės, yra daug didesnė, nei tikimybė, jog galėjo. Visos ieškovo sąskaitos dėl komisinių grąžinimo dėl pakeistų draudimo sutarčių išrašytos jau pasaulinės ekonominės krizės metu, t.y. 2009 -2010 metais. Civilinio kodekso 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 1 dalyje kartu su pacta sunt servanda principu įtvirtintas rebus sic stantibus principas, reiškiantis, kad jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Taikant nurodytą principą, pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų. Sutarties 1 punkte numatyta draudimo agento pareiga „padėti administruoti Draudimo įmonei pagal šią sutartį sudarytas draudimo sutartis“– tai vienintelis įsipareigojimas atsakovei, numatytas po draudimo bendrovės ir draudėjo sutarties pasirašymo, už kurią ieškovas šiuo ieškiniu reikalauja sumokėti daugiau nei šešis tūkstančius. Vertinant tai, kad kliento suradimas, informavimas, bet koks komunikavimas su būsimu draudimo bendrovės klientu, vykdant tarpininkavimo paslaugas, užima daugiausiai laiko bei pareikalauja maksimalių pastangų, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ji gautus komisinius uždirbo. Priešingas Sutarties aiškinimas prieštarautų teisingumo, teisėtų lūkesčių principams. Neaiškiomis formulėmis bei lentelėmis užpildyti Sutarties priedai, kurių pagrindu ieškovas reikalauja pinigų, atsakovės manymu, yra nesąžiningi ieškovo veiksmai. Atsakovė pažymėjo, kad pagrindinėje Sutartyje nėra užsimenama apie komisinių grąžinimą. Ieškovo teiginys, jog „nutraukiant sutartį šalys susitarė, kad atsakovės pareiga grąžinti ieškovui sumokėtą komisinį atlyginimą lieka galioti iki visiškai bus įvykdyta“ yra nepagrįstas, nes Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, ieškovo iniciatyva. Atsakovė su ieškovu dėl tokios sąlygos nesusitarė (30-34 b.l.).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovė neturėjo galimybės įtakoti sutarčių sąlygų, galiojimo termino, įtakoti draudėjų, kad jie tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybės kurios įtakotojo tai, kad ieškovas negavo tos naudos kurios tikėjosi nepriklausė nuo atsakovės valios. Nors atsakovė buvo pasirašiusi sutartį, kurios pagrindu turėjo gražinti komisinį mokestį, įvykus aplinkybėms, kurios nuo atsakovės valios nepriklausė, kurios negalėjo būti iš anksto numatytos sutarties punktai, kurie numato besąlygiška grąžinimą pažeidžia protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principus. Į bylą nebuvo patiekta jokių įrodymu, kad klientai sutarčių nevykdė dėl atsakovės kaltės. Šalys turėtų pasidalinti riziką. Dėl ieškovo patiektų rašytinių įrodymų. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad draudimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimus gražinti dalį sumokėto komisinio mokesčio, buvo sudarytos tarpininkaujant atsakovei. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad ieškovas yra išmokėjęs atsakovei komisinį mokestį. Pateiktoje lentelėje nurodyta tik neva išmokėto komisinio atlyginimo dydis ir išmokėjimo data (septintoje, aštuntoje, tryliktoje eilutėse nėra nurodyta data). Lentelės duomenys nėra tikslūs. Pabrėžė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog paskaičiuoti delspinigiai atitinka ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovės kaltės. Laiko, kad netesybos yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 0,02 proc. (126-128 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Nustatyta, kad 2007-11-19 šalys pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. DA/2007/165 (toliau – Sutartis) (7-9 b.l.), pagal kurią ieškovas pavedė atsakovei jo vardu ir dėl jo interesų tarpininkauti sudarant draudimo sutartis, supažindinti draudėjus su galimybe sudaryti draudimo sutartis, siūlyti sudaryti draudimo sutartis ar atlikti kitokį parengiamąjį darbą, bei informuoti ir konsultuoti draudėjus apie ieškovo teikiamas paslaugas bei jo siūlomas sąlygas, padėti administruoti ieškovui pagal šią sutartį sudaromas draudimo sutartis, už šioje Sutartyje nustatytą komisinį atlyginimą (Sutarties 1 p.). Komisinio atlyginimo dydžiai bei jo mokėjimo tvarka pagal tarpininkaujant atsakovei sudarytas draudimo sutartis yra nustatoma šios sutarties prieduose (Sutarties 6.1. p.). Ieškovas moka atsakovei pagal šią sutartį apskaičiuotą komisinį atlyginimą kartą per mėnesį, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai atsakovė pateikia sąskaitą bei ieškovo įgalioto asmens patvirtintą ataskaitą. Komisinis atlyginimas pervedamas į atsakovės banko sąskaitą (Sutarties 6.3. p.). Jeigu šalis laiku nesumoka kitai šaliai pagal šią Sutartį nustatytų sumų, ji kitos šalies reikalavimu moka 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties 7.4 p.). Nutraukus Sutartį, šalių įsipareigojimai, prisiimti iki Sutarties nutraukimo, galioja iki bus visiškai įvykdyti, jeigu šalys nesusitaria kitaip (Sutarties 8.2 p.).
2007-11-19 šalys taip pat pasirašė Bendradarbiavimo sutarties Nr. 2007/165 1 priedą (10-11 b.l.). Minėtu Priedu šalys susitarė dėl tam tikrų faktinių aplinkybių visumos, įskaitant priešlaikinį draudimo sutarties (sudarytos tarpininkaujant atsakovei) nutraukimą, draudimo apsaugos pagal draudimo sutartį sustabdymą, draudimo įmokos sumažinimą, kurioms esant, atsakovė ieškovui turi grąžinti atitinkamą procentinę dalį ieškovo atsakovei sumokėto komisinio atlyginimo (Priedo 4-6, 8 p.). 2008-11-10 šalys pasirašė Papildomą susitarimą prie 2007-11-19 Bendradarbiavimo sutarties Nr. DA/2007/165 dėl Bendradarbiavimo sutarties 1 priedo papildymo Nr. 01 (12 b.l.). Šiuo susitarimu nustatyta iš esmės analogiška komisinio atlyginimo dalies grąžinimo ieškovui sąlygos ir tvarka, papildant sutarčių, kurias sudarant tarpininkauja atsakovė, sąrašą Vaikų saugios ateities draudimo sutartimi.
2008-04-21 šalys pasirašė 2007-11-19 sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. DA/2007/165 2 priedą (120 b.l.), kuriuo, be kita ko, susitarta, kad komisinio atlyginimo perskaičiavimo ir /ar grąžinimo tvarka, nustatyta Sutarties 1 priedo 4-6 punktuose, taikoma atsakovei ir tada, kai nutraukiama atsakovės rekomenduoto asmens sudaryta gyvybės draudimo sutartis, ar pagal tokią sutartį draudimo apsauga yra sustabdyta, ar draudimo įmokos yra sumažinamos ar nesumokėtos už 4 ir daugiau draudimo sutarties galiojimo mėnesių, jei už tas sutartis atsakovė gavo papildomą komisinį atlyginimą (2 priedo 6 p.).
2009-10-08 raštu Nr. 40-728 ieškovas informavo atsakovę, kad vadovaujantis Sutarties 8.3 punktu nuo 2009-10-19 vienašališkai nutraukia 2007-11-19 (atsakovė pripažino aplinkybę, kad ginčo sutartis ieškovės buvo nutraukta vienašališkai, todėl rašte nurodytą neteisingą dieną 2007-11-29 teismas vertina kaip rašymo apsirikimą) sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr. DA/2007/165.
Atsakovei ieškovas išrašė 2009-03-12 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 00843 1 822,38 Lt sumai, 2009-06-12 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 01067 497,75 Lt sumai, 2009-07-13 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 01142 450,00 Lt sumai, 2009-08-13 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 01214 608,27 Lt sumai, 2009-09-11 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 01260 144,00 Lt sumai, 2009-10-12 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 01334 754,14 Lt sumai, 2009-12-11 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 01477 1175,95 Lt sumai, 2010-01-11 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 00043 415,94 Lt sumai, 2001-03-12 sąskaitą-faktūrą Serija BVG Nr. 00166 240,00 Lt sumai (14-22 b.l.). Šiose sąskaitose-faktūrose mokėjimo paskirtis nurodyta – komisinio atlyginimo grąžinimas.
Draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje draudimo tarpininkavimas apibrėžiamas kaip ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nurodyta, jog priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis. Draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkavimo veiklą turi teisę vykdyti fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą (draudimo agentai). Draudimo agentų įmonės ir draudimo agentai yra priklausomi draudimo tarpininkai. Draudimo įstatymo 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priklausomų draudimo tarpininkų teises ir pareigas vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą nustato rašytinė sutartis su draudimo įmone. Draudimo agentai privalo vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių fizinio asmens individualią veiklą, nuostatomis.
Įvertinus byloje esančių šalių sudarytų susitarimų turinį bei vadovaujantis aukščiau nurodytu įstatyminiu reglamentavimu, konstatuotina, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę draudimo tarpininkavimo santykiai. V. B. B. veikė kaip priklausoma Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ draudimo tarpininkė (draudimo agentė).
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas D. K. paaiškino, kad draudimo polisus pasirašė ieškovo įgaliota darbuotoja – Gyvybės draudimo skyriaus viršininkė. Atsakovė nebuvo įgaliota pasirašyti sutarčių su draudėjais. Nurodė, kad nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog į bylą pateiktus draudimo polisus ieškovo Gyvybės draudimo skyriaus viršininkė pasirašė tarpininkaujant atsakovei. Nurodė, kad šią aplinkybę įrodinėja ieškovo atstovo paaiškinimais bei į bylą pateikta ieškovo sudaryta lentele (duomenų suvestine apie atsakovės grąžintiną komisinį mokestį) (125 b.l.).
Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl ieškovei teko pareiga įrodyti ieškinio faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad 2012-01-26 parengiamajame posėdyje ieškovui teismas siūlė pateikti įrodymus apie draudimo sutartis, kurios buvo sudarytos atsakovei tarpininkaujant, už šį tarpininkavimą atsakovei išmokėtą komisinį atlyginimą (CPK 160 str. 1 d. 5 p.; 179 str. 1 d.) (42-43 b.l.). Kartu pažymėtina, jog ieškovas yra profesionali draudimo paslaugų verslu užsiimanti bendrovė. Byloje ją atstovavo advokatas. Todėl ieškovas turėjo visas objektyvias galimybes įvykdyti savo procesinę pareigą – įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus.
Sutarties 6.3. punkte buvo nustatyta, kad ieškovas moka atsakovei pagal šią Sutartį apskaičiuotą komisinį atlyginimą ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai atsakovė pateikia sąskaitą bei ieškovo įgalioto asmens patvirtintą ataskaitą. Komisinis atlyginimas pervedamas į atsakovės banko sąskaitą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kiek, kada ir kokiu pagrindu (nurodant konkrečias sutartis, kurias sudarant V. B. B. tarpininkavo) ieškovas atsakovei sumokėjo komisinio atlyginimo. Nesant šių įrodymų, nėra galimybės nustatyti aplinkybės, jog būtent atsakovė tarpininkavo sudarant (pasirašant) ieškovo sudarytame ir į bylą pateiktame sąraše (50-51 b.l. ) nurodytas ir į bylą pateiktas (52-114 b.l.) draudimo sutartis (draudimo liudijimus), kurios vėliau buvo nutrauktos, modifikuotos. Visos į bylą pateiktos draudimo sutartys ir susitarimai dėl draudimo sutarčių pakeitimo (71, 76, 86, 94 b.l.) yra pasirašytos atitinkamų draudėjų ir draudiko atstovių G. D. arba L. D.. Jokių nuorodų apie draudimo tarpininką šiose sutartyse (ar kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose) nėra. Teismas vertina, kad ieškovo sudaryta ir į bylą pateikta lentelė (50-51 b.l.), kurios antroje grafoje tarpininku nurodyta V. B. B., neįrodo aplinkybės, kad lentelėje išvardintos ir į bylą pateiktos sutartys buvo sudarytos tarpininkaujant atsakovei. Taip pat teismas vertina, jog minėtoje ieškovo sudarytoje lentelėje įrašytos atsakovei išmokėto komisinio atlyginimo sumos ir datos, nepateikus tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (Sutarties 6.3. punkte nurodytų atsakovės ieškovui pateiktų sąskaitų bei ieškovo įgalioto asmens patvirtintų ataskaitų, bankinių mokėjimų pavedimų ar kt.), neįrodo nei komisinio atlyginimo ieškovei sumokėjimo fakto, nei jo dydžio, nei pagrindo. Teismas vertina, jog minėtų esminių ieškinio pagrįstumą įrodančių aplinkybių nėra galimybės nustatyti remiantis vien ieškovo atstovo advokato D. K. teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad aptariamos ieškovo sudarytos lentelės grafoje „Komisinio atlyginimo išmokėjimo data“ 7,8,11,13 stulpeliuose nėra nurodytos komisinio atlyginimo išmokėjimo datos. Ieškovui neįrodžius šių esminių faktinių ieškinio aplinkybių, o būtent, aplinkybės, kad į bylą pateiktos draudimo sutartys buvo sudarytos tarpininkaujant V. B. B. ir už tarpininkavimą sudarant minėtas sutartis jai buvo sumokėtas komisinis atlyginimas, teismas neturi galimybės nustatyti atsakovės įsiskolinimo ieškovui fakto. Nenustačius atsakovės įsiskolinimo ieškovui fakto, teismas plačiau nepasisako dėl prašomos priteisti skolos dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog delspinigiai buvo paskaičiuoti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (128 b.l.). Konstatuotina, jog minėtas įstatymas reglamentuoja palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (įstatymo 1 str. 1 d.). Todėl ieškovas negalėjo vadovautis šiuo įstatymu nustatydamas delspinigių dydį. Atmetus kaip neįrodytą pagrindinį ieškinio reikalavimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis materialinis teisinis reikalavimas – priteisti delspinigius. Todėl teismas dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio pagrįstumo plačiau nepasisako.
Netenkinus materialinio teisinio ieškinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti su juo susijusių procesinių reikalavimų – priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas.
Atsakovė ir jos atstovai prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (34, 128 b.l.), tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos buvo patirtos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Todėl pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010). Remiantis šiais argumentais, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovo nepriteistinos.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 13,08 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo Gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ , į.k.110081788, buveinės adresas – Vilniaus g. 28/Benediktinių g. 2, Vilnius, 13,08 (trylika litų, 8 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.