Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-04-12 · Civilinė byla Nr. 2-982-797/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
2-982-797/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-00249-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
B. L.
Atsakovas
V. L.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-982-797/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00249-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 116.4, 113.1 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei B. L., jos atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei, atsakovui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti 2000 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimu už tai, kad jis nužudė jųdviejų sūnų A. L. jos konflikto su sūnumi metu ir ieškovei šaukiantis atsakovo pagalbos. Nurodo, kad ji patyrė turtinę žalą, nes paminklas kainavo 800 Lt bei kapo sutvarkymo išlaidos, kurių ji prašo priteisti už 10 metų, skaičiuojant po 100 Lt, t. y. 1200 Lt. Taip pat nurodo, kad jai padaryta neturtinė žala, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, nervinį šoką, dėl ko vartoja raminamuosius vaistus, kamuoja košmarai, be to neturtinės žalos prašo, nes reikia išlaikyti butą.

Ieškovės atstovė prašo tenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti turtinę 2000 Lt žalą. Nesutinka, kad ieškovei padaryta neturtinė žala, nes jis gynė ieškovę nuo sūnaus smurto, be to, jis taip pat labai gailisi taip padaręs, jam dėl to yra labai sunku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas sutinka atlyginti ieškovei turtinę 2000 Lt žalą, t. y. šioje dalyje pripažįsta ieškinį, tačiau byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą, o atsakovas prašo šioje dalyje ieškinį atmesti, nes jis norėjo apginti ieškovę nuo sūnaus smurto, o ieškovei neturtinė žala nepadaryta, jis pats patiria neturtinę žalą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-12 nuosprendžiu atsakovas V. L. pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 11 metų (b. l. 3-11). Atsakovas nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 26 d., apie 23 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia, smogęs peiliu, nužudė savo sūnų A. L., kurio mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu, sukėlusios kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę ir širdies tamponadą krauju. Teismas nuosprendyje taip pat nustatė, kad konflikto metu atsakovas, jo sūnus ir ieškovė buvo apsvaigę nuo alkoholio, o šeimoje šeimoje dėl naudojimosi kompiuteriu, dažnai kildavo konfliktai tarp nužudytojo, kaltinamojo ir nukentėjusios, ne kartą nužudytasis prieš savo šeimos narius buvo naudojęs smurtą (b. l. 5). Tokias pat aplinkybes teisme patvirtino ir ieškovė bei atsakovas, kurie paaiškino, kad muštynės dažnai būdavo, nuo sūnaus kliūdavo tėvui ir broliui, jie buvo užspęsti į kampą, nes Aivaras buvo šeimininkas ir viską reguliavo, jeigu kas negerai, tai bijojo, kad sumuš.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje yra pateikti kvitai, patvirtinantys, jog ieškovė už paminklą sumokėjo 800 Lt (b. l. 14-16). Kapo sutvarkymo išlaidoms prašo priteisti 1200 Lt. Su šiais reikalavimais atsakovas sutinka, todėl 2000 Lt priteistina iš ieškovo (CK 6.263 str.,6.246-249, CPK 178, 185 str., 268 str. 5 d.).

Ieškovė neturtinę žalą įvertina 50 000 Lt. Civilinio kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą: dvasinius išgyvenimus, praradimus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui.

Ieškovė dėl neturtinės žalos atlyginimo paaiškino, kad nužudytajam sūnui buvo 16 metų, jis buvo išdykęs, buvo tėvų išlaikomas, paskutinius porą metų nesutarė su Aivaru, dažniausiai dėl kompiuterio, kad tą lemtingąją dieną įvyko konfliktas tarp jos ir sūnaus, tada ji šaukėsi atsakovo pagalbos, nes sūnus trankė jos galvą. Nors buvo nesutarimai tarp jos ir sūnaus bei buvo sunku su Aivaru, bet sūnaus jai trūksta. Paaiškino, kad po sūnaus nužudymo ji sapnuoja košmarus, vartoja raminamuosius vaistus, neturtinė žala padaryta, nes jai reikia butą išlaikyti, reikia pinigų pragyvenimui, nes yra neįgali, prieš 7 metus nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, o pašalpos gauna 263 Lt, atlyginimas apie 260 Lt, iš viso pajamos buvo apie 527 Lt. Atsakovas paaiškino, kad ir jam padaryta neturtinė žala, todėl nesutinka su jos atlyginimu ieškovei, nes jis gynė ją nuo sūnaus smurto.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė parinkti kuo teisingesnę piniginę kompensaciją už artimo žmogaus netektį yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, šie principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nužudytas šalių sūnus, taip pat į nužudymo aplinkybes, kad atsakovas, norėdamas apsaugoti ieškovę nuo sūnaus smurto, atliko neteisėtus veiksmus. Tokios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kad sūnus vartojo prieš ieškovę smurtą – daužė jos galvą, o ieškovė šaukėsi atsakovo pagalbos. Taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas nenorėjo nužudyti sūnaus, veikė netiesiogine tyčia, jo elgesys buvo išprovokuotas paties nužudytojo elgesio, taip yra nustatyta nuosprendyje (b. l.11).

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į ieškovės ir sūnaus Aivaro tarpusavio konfliktiškus santykius, pagarbos nebuvimą, smurto prieš ieškovę ir kitus šeimos narius vartojimą, šeimos narių baimę ir įtampą dėl tokio sūnaus elgesio bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes: konflikto metu visi trys konflikto dalyviai buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas įtakojo visų elgesį, į tai, kad ieškovė nurodo, jog neturtinės žalos prašo ir dėl to, kad jai reikia pinigų butui išlaikyti, nes jos turtinė padėtis sunki, į ieškovės dvasinius išgyvenimus dėl jaunesniojo sūnaus netekties, į atsakovo turtinę padėtį, nes šalių vardu yra registruotas tik butas, esantis Tilžės g. 121-209, Šiauliuose, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose bei į tai, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-250, 6.284 str.).

Iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovei padaryta 2000 Lt neturtinė žala, kuri priteistina iš atsakovo, kitoje dalyje ieškinį atmetant (CPK 178, 185 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Už antrinę teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos yra 400 Lt, bet kadangi tik maža dalis neturtinės žalos priteistina, iš atsakovo priteistina valstybei 32 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93 str.). Kadangi ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis nuo 4000 Lt sumos priteistinas iš atsakovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir yra 120 Lt (CPK 83, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovei B. L. 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimą ir 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. L. 152 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė