Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-4773-664/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-04
Bylos Nr.
e2-4773-664/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00453-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. P., V. P.
Suinteresuotas asmuo
Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-4773-664/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-00453-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3.; 2.6.15.; (S) 3.2.7.1.;3.2.1.3.; 3.2.8.5
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 4 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ieškinį atsakovams A. P. ir V. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui - Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei B. G., ir ieškovo A. P., atsakovų A. P., V. P. pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas ieškovo A. P. ieškinys atsakovams A. P. ir V. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui - Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei B. G..

Ieškinyje nurodoma, jog 2018 m. sausio 3 d. ieškovo sūnūs A. P. ir V. P. nuvežė ieškovą į Uteną pas notarę B. G., kur jam nieko nepaaiškinus, buvo nurodyta pasirašyti kažkokius dokumentus. Kai pasirašė, buvo paaiškinta, kad pasirašė sutartį, pagal kurią jo nekilnojamas turtas pereina sūnums. Po savaitės kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir sužinojo, kad namas ir kitas jo turėtas nekilnojamas turtas jau priklauso ne jam, tačiau lygiomis dalimis atsakovams. Iš tikrųjų ieškovas niekada neketino ir nežadėjo perleisti nuosavybėn savo turtą atsakovams. Toks sandoris jam akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas. Mano, kad atsakovai, turėdami tikslą užvaldyti visą ieškovo turtą, pasinaudojo jo senyvu amžiumi (80 metų), sveikatos būkle, menku išsilavinimu, patiklumu, slapta nuo jo suorganizavo dovanojimo sutarties sudarymą, nuvežė jį pas notarą, nutylėdami tikrąjį vizito ir sutarties pasirašymo tikslą. Po sutarties sudarymo jokių dokumentų jam neperdavė. Mano, kad dovanojimo sutartį galima pripažinti negaliojančią keliais savarankiškais pagrindais: dėl suklydimo, kadangi nesuprato, jos sudaro sandorį, kuriuo perleidžia visa savo nekilnojamąjį turtą (CK 1.90 str.) ir dėl atsakovų apgaulės, kadangi pastarieji organizavo sandorio sudarymą, nutylėjo jo esmę ir jį sudarė, žinodami, kad ieškovas klysta dėl sandorio esmės (CK 1.91 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas prašo teismo:

1) Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. P. ir atsakovų A. P. beri V. P., patvirtintą Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G.;

2) Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovo A. P. nuosavybėn visą nekilnojamąjį turtą, kurį jis dovanojo atsakovams A. P. ir V. P. 2018 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. (notarinio registro Nr. 14);

3) Visas bylinėjimosi išlaidas priteisti valstybei iš atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. gavęs ieškininį pareiškimą su priedais ir pranešimą, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog ieškovas A. P. nesąžiningai ir tendencingai nurodo faktines ginčo sutarties sudarymo aplinkybes. Ieškovas yra atsakovų tėvas, 2017 m. pabaigoje informavo atsakovus, jog ketina sudaryti naują santuoką su savo drauge K. O., kuri, pasak ieškovo išgėrinėja, todėl pats ieškovas, siekdamas išsaugoti jo vardu esantį nekilnojamąjį turtą, nusprendė jį padovanoti atsakovams(savo sūnums) lygomis dalimis. Ieškovas A. P. liepė sūnums susirasti notarą, opas kurį galima būtų įforminti susitarimą ir pats padavė atsakovams turimus dokumentus (inventorinę bylą, žemės sklypų dokumentus). Atsakovas A. P. dėl susitikimo susitarė su notare B. G. ir 2018 m. sausio 3 d. nuvežė pas notarę tėvą ieškovą A. P.. Notarė asmeniškai bendravo su ieškovu, labai detaliai aiškinosi jo valią bei išaiškino sudarymo sandorio pasekmes. Ieškovas A. P. pats norėjo sudaryti dovanojimo sandorį, labai aiškiai suprato sudaromo sandorio pasekmes, ginčijamą sandorį sudarė laisva valia ir tolesniais savo veiksmais patvirtino sudarytą dovanojimo sutartį: 1) po sutarties sudarymo ieškovas nustojo drausti nekilnojamąjį turtą, nurodė, jog atsakovai yra turto savininkai, tai patys privalo pasirūpinti jo draudimu; 2) nuvyko į SĮ Kompata ir nutraukė buitinių atliekų išvežimo sutartį. Šiame prašyme ieškovas aiškiai nurodė, jog yra naujas nekilnojamojo turto savininkas. Taip pat ieškovas jau 2019 m. balandžio 23 d. , t.y. praėjus daugiau nei metams po ginčijamos sutarties sudarymo deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Be to, po 2018 m. sausio 3 d. dovanojimo sutarties sudarymo ieškovas liepė patiems šienauti teritoriją, nes atsakovai esą savininkai. Nors ieškovas A. P. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 78 metų ir tai yra garbingas amžius, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad vyresnio amžiaus asmuo nesuvokia sudaromo sandorio prasmės ir pasekmių. Ieškovas yra sveikas, orientuotas, savarankiškas asmuo. 2018 m. sausio 7 d. sudarė santuoką, iki šiol vairuoja automobilį, aktyviai lankosi įvairiuose renginiuose. Ieškovas pats pasirūpina automobilio technine apžiūra, savarankiškai registruojasi pas gydytojus Vilniuje ar Kauną, pats savarankiškai pas juos vyksta. Būdamas daugiau nei aštuoniasdešimties metų amžiaus savarankiškai kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, teikė teismui ieškinį. Atsakovo nuomone, ieškovas, klaidina teismą, ieškovas greičiausiai persigalvojo neatlygintinio turto perleidimo savo vaikams, o paveiktas naujos sutuoktinės siekia šį turtą atsiimti.

Atsakovas A. P. prašo teismo:

1) Atmesti 2019 m. liepos 18 d. ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. e2-4773-664/2019;

2) Priteisti iš A. P. A. P. naudai bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, bei atstovavimą teisme.

Atsakovas V. P. gavęs ieškininį pareiškimą su priedais ir pranešimą, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog pilnai palaiko atsakovo A. P. atsiliepime išdėstytu argumentus.

Suinteresuotas asmuo - Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė B. G. gavusi ieškininį pareiškimą su priedais ir pranešimą, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pateiktas ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas atsakovų nebuvo nei apgautas, nei suklaidintas. Ieškovas 2018 m. sausio 3 d. sudarydamas ir pasirašydamas dovanojimo sutartį, aiškiai išreiškė savo valią bei suprato savo veiksmų pasekmes. Mano, jog jo valia dėl padovanoto sūnums turto pasikeitė jau po dovanojimo sandorio sudarymo.

2019 m. rugsėjo 16 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi byla perduota nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 26 d. 13 val. 00 min.

Parengiamojo posėdžio metu šalys nurodė, jog yra galimybė ginčą išspręsti taikiai, todėl byloje buvo paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. spalio 4 d. 14 val. 00 min.

2019 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas ieškovo A. P. ir atsakovų V. P., A. P. pareiškimas dėl šalių sudarytos 2019 m. rugsėjo 26 d. taikos sutarties, dėl viso ginčo sprendimo šalių sulygtomis sąlygomis, patvirtinimo. Taikos sutartimi ieškovas pripažino 2018 m. sausio 3 d. dovanojimo sutarties teisėtumą, o atsakovai įsipareigojo ieškovui išmokėti nustatyto dydžio kompensaciją už ieškovo ginčijama dovanojimo sutartimi jiems perleistą turtą.

Šalys patvirtino, kad žino taikos sutarties sudarymo teisines pasekmes ir jog teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu, prašo teismo šią sutartį patvirtinti, civilinę bylą nutraukti.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo A. P. ir atsakovų V. P., A. P. sudaryta taikos sutartis užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, ši sudaryta taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl gali būti patvirtinta (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94 straipsniai). Šalys taikos sutartyje susitarė, kad viena iš kitos atlyginti bylinėjimosi išlaidų nereikalauja. Ieškovui A. P. paduodant ieškinį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1107-9193 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis nuo žyminio mokesčio buvo atleistas.

2019 m. rugsėjo 24 d. minėtoje civilinėje byloje buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė 182 Eur, priteisimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Atsakovų A. P. ir V. P. procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsakovai pirmame parengiamajame teismo posėdyje sutiko geranoriškai išspręsti ginčą. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais valstybei byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir advokato pagalbai apmokėti) nepriteisia.

Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 12,54 Eur išlaidų. Šios išlaidos, remiantis šalių susitarimu, priteistinos iš ieškovo A. P. ir atsakovų V. P., A. P. lygiomis dalimis po 4,18 Eur (CPK 88, 92, 96 straipsniai). Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1107-9193, yra atleistas 100 procentų nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, o atsakovams tenkančios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.; teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), todėl teismo ši suma iš šalių nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 88, 96 straipsniais, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas,

nutaria:

Patvirtinti ieškovo A. P. ir atsakovų V. P., A. P. 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarytą taikos sutartį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal kurią šalys nutaria išspręsti visą ginčą šalių sulygtomis taikos sutarties sąlygomis:

„1. Ieškovas A. P. pripažįsta, kad 2018 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 14 yra teisėta, nėra sudaryta suklydimo ar apgaulės įtakoje, visiškai atitinka jo tikrąją valią ir norą neatlygintinai perleisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), savo sūnums A. P. ir V. P..

2. Atsakovai A. P. ir V. P. įsipareigoja ieškovui A. P. sumokėti trijų tūkstančių eurų kompensaciją (1500 Eur sumoka A. P. ir 1500 Eur sumoka V. P.) per 5 kalendorines dienas nuo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Kompensacija sumokoma į A. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Šalys susitaria, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir advokato išlaidos) lieka šalims, jų šalys viena kitai neatlygina.

4. Šalys pareiškia. kad joms yra išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 5 p. ir 294 str. 2 d. numatytų Taikos sutarties sudarymo teisinių pasekmių turinys, t. y. išaiškinta, jog, sudarius šią Taikos sutartį ir nutraukus bylą, vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

5. Šalys prašo šią Taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą Nr. e2-4773-664/2019 nutraukti ir prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka“.

Civilinę bylą Nr. 2-4773-664/2019 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams A. P. ir V. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Teisėja Irena Vapsvienė