Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. A., sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiajai R. G., kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei A. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988-01-07 Vilkaviškis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, santuokoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. 2007-12-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme, kuri 2008-11-07 nutartimi pakeista į 90 parų arešto, 2009-03-10 paleistas iš Pravieniškių 3-čiųjų pataisos namų atlikus arešto bausmę; 2. 2013-08-16 pagal BK 140 str. 2 d. – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3. 2013-10-25 pagal BK 245 str. – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2013 m. lapkričio 15 d. apie 17.30 val. Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia 1 kartą rankos kumštimi sudavė kartu gyvenančiai seseriai R. G. į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ir susitrenkė ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo prigėręs (neblaivus), neatsimena kaip ten viskas vyko. Negali paaiškinti. Visą dieną nebuvo namuose. Buvo pas draugą, gėrė degtinę ir alų. Grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Ten gyvena sesuo su šeima. Butas priklauso mamai. Mama bute negyvena, turi namą tame pačiame kaime. Butas trijų kambarių. Nepamena kiek kartų sudavė seseriai. Galėjo suduoti kumštimi vieną kartą į galvos sritį taip, kaip nurodyta kaltinime. Su seserimi sekančią dieną nekalbėjo. Yra sumušęs savo sutuoktinę. Tai padarė būdamas neblaivus. Su seserimi dabar bendrauja, jos atsiprašė. Išsiblaivęs suprato, kad negerai padarė. Policijos pareigūnai po įvykio jo nesulaikė. Sekančią dieną matė sužalotą sesers veidą, veide buvo kraujosruva. Sesuo sakė, kad jis jai trenkė. Daugiau taip nesielgs. Sesuo jam atleido, pretenzijų neturi. Buvo registruotas darbo biržoje, bet telefonas buvo sugedęs, nepriskambino ir išmetė. Gyvena iš mamos ir sesers. Yra padaręs administracinės teisės pažeidimų. Priežastis – girtavimas. Buvo baustas už pasipriešinimą pareigūnams, kai bandė jį sulaikyti. Tai buvo prieš kelis mėnesius ir nesusiję su šiuo įvykiu. Atlikinėja bausmę, lankosi Probacijos tarnyboje. Nebuvo gydytas nuo alkoholizmo, galvoja tai daryti. Turi vieną nepilnametį vaiką. Jei pasitaiko, dirba atsitiktinius darbus. Su savo šeima negyvena kartu, neoficialiai yra išsiskyrę, vaikas auga pas seserį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo teisme, pilnai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

R. G. (nukentėjusioji) apklausta liudytoja parodė, kad kaltinamasis yra brolis. Brolis į namus grįžo su draugu, išgėręs ir girtavo toliau, pradėjo rėkauti, nuėjo raminti. Pagrasino, kad iškvies policiją, nors nesiruošė to daryti. Išėjo iš virtuvės į kambarį ir tada brolis pribėgęs jai trenkė vieną kartą kumščiu į smilkinį. Ji turi šeimą, tris vaikus, kurie buvo kitame kambaryje, įvykio nematė. Trenkė kumštimi vieną kartą, liko nubrozdinimas, vėliau atsirado mėlynė. Buvo tas vienas smūgis, po jo skaudėjo. Kai brolis būna išgėręs, būna konfliktiškas, kai blaivas, nors prie širdies dėk. Būdavo su broliu žodinių konfliktų, bet toks atvejis buvo pirmas. Nuo smūgio krito, smūgis buvo gana stiprus ir jo nesitikėjo. Krisdama susimušė ranką. Tada jau paskambino policijai. Kai išgirdo, kad skambina policijai, brolis išėjo, pabėgo, todėl jo pareigūnai ir nesulaikė. Brolis grįžo sekančios dienos vakare, jos atsiprašė. Būdamas blaivus, brolis taip nesielgia. Broliui atleido, ieškinio nereiškia. Po tokio įvykio brolio nepradėjo bijoti, tikisi, kad jis pasimokino.

2013-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūra pradėta 18.05 val. (b. l. 3-4).

2013-11-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2013-11-15 apie 17.39 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini) sumušė R. G.. Pareigūno užfiksuota patinimas kairės akies srityje bei kraujosruva rankos alkūninėje dalyje (b. l. 5-7).

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrint nukentėjusiąją 2013-11-19 dešinės rankos dilbio srityje rasta 7 cm. ilgio ir 6 cm pločio kraujosruva, kairiojo smilkinio srityje, pereinanti į kairės akies vokų plotą netaisyklingos formos 4,5x5 cm. dydžio kraujosruva (b. l. 11-13).

2013-11-21 specialisto išvadoje nurodoma, kad R. G. 2013-11-15 įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 16).

Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kadangi būtent dėl jo vartoto fizinio smurto R. G. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors iš aukščiau paminėtų įrodymų seka, kad R. G. dėl vartoto smurto galimai buvo padaryti sužalojimai (kraujosruvos), tačiau sužalojimai mediciniškai nekonstatuoti - nukentėjusioji pas medikus ir specialistą nenuvyko, todėl kaltinamajam nėra pagrindo inkriminuoti sveikatos sutrikdymą. Veika baigta. Smurto veiksmai rodo, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rūšies, šiuo atveju fizinio skausmo sukėlimo, padarinių. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamojo veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – sukeltą fizinį skausmą. Smurto veiksmai atlikti prieš artimą giminaitį ir šeimos narį – seserį, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai, kad kaltinamasis galimai dėl girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių, nelaikytina savo kaltės nepripažinimu (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Įvykio metu kaltinamasis (pripažino pats kaltinamasis, patvirtino nukentėjusioji) buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją stebimų pacientų grupei (b. l. 40), jo parodymai nuoseklūs ir logiški, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 2 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, todėl konstatuotina, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 43-44). Visa tai jį charakterizuoja labiau neigiamai. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į tai, kad tai jau antras toks nusikaltimas per 1 metus (nusikaltimas numatytas BK 140 str. 2 d.), į tai, kad anksčiau paskirtos bausmės – laisvės apribojimas, savo tikslų nepasiekė, nes analogiškos veikos kartojasi, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra. Pagrindų skirti švelnesnę bausmę, BK 38 str. nuostatas, teismas nenustatė (BK 62 str., 54 str., 56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido, sunkių pasekmių nekilo, kaltinamajam skirtina 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėtina pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. sumažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatytina 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – faktinio sulaikymo diena (BK 11 str. 3 d., 15 str., 27 str. 1 d., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str. 1 d., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p., 61 str.).

Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, su anksčiau paskirtomis bausmėmis (2013-08-16 ir 2013-10-25 nuosprendžiai) turėtų būti bendrinama vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, taikant visišką ar dalinį bausmių suėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad anksčiau paskirtos bausmės tarpusavyje nėra subendrintos, nuosprendžiai yra įsiteisėję ir vykdoma jais paskirta bausmė, nėra galimybės tiksliai nustatyti anksčiau paskirtų ir neatliktų bausmių dalių, ir tinkamai parinkti bausmių subendrinimo būdą, atitinkantį BK 64 str. reikalavimus, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su anksčiau paskirtomis bausmėmis nebendrintina. Be to, bausmes subendrinus, kiltų nuosprendžių vykdymo neaiškumai, nes iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, ypač jį apskundus, gali praeiti nemažai laiko, todėl ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės dalis atitinkamai sumažėtų ir tai būtų pagrindu nuosprendį pakeisti.

Kadangi nagrinėjant bylą pagrindų pakeisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę į griežtesnę nenustatyta, todėl kaltinamajam 2013-11-19 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 25) – nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2013-11-19 tyrėjos nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. A.