Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-209/2011 Teisminio proceso numeris: 1-07-1-00511-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.2.; 1.2.19.3.; (S).

2011 m. balandžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti įmoką per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinis įrodymas - 200 Lt nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuota.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

B. G. nuteistas už tai, kad jis, būdamas bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės UAB „R.“ direktoriumi, papirko valstybės tarnautoją - Valstybinės kelių transporto inspekcijos Vilniaus regiono departamento vyriausiąją specialistę R. J. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. 2010-07-29, apie 13.45 val., Valstybinės kelių transporto inspekcijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės R. J. darbo kabinete, esančiame Valstybinės kelių transporto inspekcijos patalpose, Švitrigailos 42, Vilnius, pagal kvietimą atvykęs dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, dėl 2010-04-01 UAB „R.“ vairuotojo J. R. padaryto ATPK 145 str. 2 d. pažeidimo, už kurį gali būti skiriama bauda nuo 1000 iki 2000 Lt, siekdamas, kad būtų skirta mažesnė, nei pagal objektyvias aplinkybes skirtina nuobauda, ant R. J. darbo stalo padėjo voką su 200 Lt nominalo kupiūra viduje. Tokiais veiksmais B. G. papirko valstybės tarnautoją, t.y. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojai už pageidaujamą neteisėtą veikimą jo naudai vykdant įgaliojimus, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Jis jokio voko nei su pinigais, nei be pinigų nedavė, nieko neprašė, nevengė, kad R. J. surašytų jo atžvilgiu protokolą, padavė jai asmens dokumentą. R. J. nepatiko, kad jis pasakė savo nuomonę, kad ji griežtai baudžia vairuotojus, todėl jam išėjus iš kabineto ji galėjo apkaltinti jį neva jis paliko jai voką su pinigais (byloje nepaneigta, kad priešiškai nusistačiusi R. J. jį galėjo nepagrįstai apkalbėti). Kad jis „pageidavo neteisėto veikimo-mažesnės nuobaudos, nei pagal objektyvias aplinkybes skirtina nuobauda“ nepagrindžiama. Jam žinoma, kad administracinės nuobaudos skyrimas reglamentuotas įstatymu ir ją skiriantis pareigūnas negali pažeisti įstatymo nuostatų. Švelnesnės nuobaudos skyrimas nėra neteisėta pareigūno veika. Baudžiamojoje byloje nėra jokių administracinės bylos iškeltos jo atžvilgiu 2010-07-29, apie kurią kalbama kaltinime ir nuosprendyje, dokumentų. Jam palikus asmens dokumentą dėl protokolo surašymo ir išėjus iš jos kabineto R. J. galėjo rasti bet kokio kito asmens tyčia ar netyčia paliktą voką, byloje neginčijamai nustatyta, kad ant stalo, kur buvo rastas vokas, buvo įvairių dokumentų, kad 2010-07-29 kabinete pas R. J. prieš jį lankėsi kiti asmenys, jie nedavė teisingų parodymų, nes teigė, kad atvykę pas R. J. nieko rankose neturėjo, nors turėjo asmens dokumentus, kvietimą ir kt., esą akivaizdu, kad jie buvo paveikti bylos rengėjų. R. J. pripažino, kad lankytojai kartais palieka savo daiktus, neprieštaravo, kad jis išeitų iš jos kabineto, kadangi jis paliko savo asmens dokumentą, pasakė visus duomenis protokolo surašymui. Skunde svarstomi jos galimi ir atlikti veiksmai išėjus jam, teigiama, kad R. J. nurodžiusi, kad nežiūrėjusi kas buvo voke, tačiau nuotraukose prie įvykio vietos apžiūros protokolo yra 200 Lt nuotrauka. (R. J. nurodžiusi, kad nuotraukas padariusi ji pati su bendradarbiu A. M. telefono aparatu). Protokole nurodyta, kad dalis fotografijų padaryta telefonu, darytina išvada, kad visos nuotraukos darytos telefonu R. J. ir voką prieš atvykstant pareigūnams ji buvo atidariusi. Apžiūros protokole pažymėta, kad vokas neužklijuotas, tačiau ekspertams pateiktas užklijuotas, gal jis sukeistas, kad nebūtų nustatyti jį palikusio asmens pėdsakai. Tai, kad bylos tyrėjas pasiūlęs duoti pirštų atspaudus lyginamajam tyrimui 2010-09-17, nors pareiškėjo manymu žinojęs, kad jų nėra su kuo lyginti (teismas nenurodo kada išvada, kad ant voko nėra pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui buvo gauta bylą tiriančio pareigūno ir nepaneigia jo teiginio, kad bylą tyręs pareigūnas jau turėjo ją kai siūlė jam duoti pirštų atspaudų pavyzdžius), parodą tyrimo šališkumą. Jis tyrimą atlikusio pareigūno buvo apklausiamas liudytoju kitoje byloje ir jam keletą kartų grasinančiai priekaištavo, nes netiko jo parodymai. Jo sutikimas ar nesutikimas duoti pirštų atspaudų pavyzdžius negali būti traktuojamas kaltės įrodymu, tačiau teismas neišsiaiškinęs tikrųjų atsisakymo priežasčių, padarė išvadą, kad atsisakymas yra netiesioginis kaltės įrodymas. Jis pareiškęs, kad tikslu duoti pavyzdžius po miestą nevažinės, tuomet buvo surašytas protokolas, kad jis atsisakė duoti pavyzdžius.

R. J. pagal jos pareigybių aprašymą neturi įgaliojimų priimti administracinėse bylose nutarimus skirti nuobaudas, jis buvo iškviestas dėl protokolo surašymo, tai skirtingi veiksmai, 2010-07-29 nebuvo planuojama priimti nutartį jam skirti nuobaudą, todėl negalėjo būti ir jo siekimo skirti mažesnę nuobaudą, kas yra nekonkretu ir išgalvota. R. J. nurodė, kad jis nieko pas ją neprašė, o pasakęs savo nuomonę apie nuobaudas paskirtas vairuotojams, jis įstatymų nepažeidė. R. J. pati fotografavo iki atvykstant pareigūnams, todėl įvykio vietos apžiūros protokolas yra suklastotas ir teismo turi būti atmestas. 2010-10-20 nutartyje teismas nustatęs, kad B. G. papirko valstybės tarnautoją. Valstybės pareigūnai, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, jo teisę į teisingą ir nešališką teismą 2010-11-18 internete „D.“ portale patalpino straipsnį „Verslininkas kyšį paliko ant STT ženklu pažymėto stalo“, siekiant apkaltinamojo nuosprendžio ir tai tiesiogiai paveikę teismą.

Apeliaciniame skunde nurodoma kas buvo nurodyta LAT 2010-06-22 nutartyje b.b. Nr. 2k-349/2010, teigiama, kad atsižvelgiant į tai jo veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal BK 227 str. 1 d., nes bent teoriškai R. J. veika nagrinėti administracines bylas yra teisėta, negalimas papirkimas dėl veikos, kurią vykdyti ji neturi įgalinimų.

Parinkdamas bausmę teismas neatsižvelgė, kad jis teisiamas pirmą kartą, visą gyvenimą dirba, yra verslininkas, sukūręs darbo vietą ne tik sau, bet ir daugeliui darbuotojų, moka valstybei mokesčius, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, teigiamai charakterizuojamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad B. G. ant R. J. darbo stalo padėjo voką su 200 Lt nominalo kupiūra viduje tikslu papirkti valstybės tarnautoją, tačiau nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 227 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje B. G. parodė, kad (b.l. 147) įėjo pas J., ateina ne pirmą kartą ten. Padavė asmens dokumentus, ji pasakė, kad dar protokolas nesurašytas. Jis pasakė, kad turi reikalų parduotuvėje ir ateis po 30 minučių. B. G. 2010-08-06 įtariamojo apklausos metu parodė (b.l. 58), kad nieko nepapirkinėjo, šiuo metu nepageidauja atsakyti į kitus klausimus, nes nėra pasiruošęs. 2010-09-14 įtariamojo papildomos apklausos metu (b.l. 59) jis parodė, kad nieko nepapirkinėjo, surašius protokolą padavė R. J. asmens dokumentą ir išėjo iš kabineto. Kolegija mano, kad B. G., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. B. G. versija atmetama todėl, kad ji nenuosekli (2010-09-14 įtariamojo papildomos apklausos metu jis parodė, kad surašius protokolą padavė R. J. asmens dokumentą ir išėjo iš kabineto, o pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jam pasakė, kad dar protokolas nesurašytas, jis pasakė, kad turi reikalų parduotuvėje ir ateis po 30 minučių), ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai – jo paties elgesys (nevienkartinis nenoras duoto rankų ir pirštų atspaudų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, žinant, kad tyrimui yra paimtas vokas), liudytojos R. J. parodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Iš 2010-09-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo (b.l. 31) (pradėta 09.35 val., baigta 09.40) matyti, kad B. G. pasiūlius duoti lyginamajam tyrimui reikalingus rankų ir pirštų atspaudų pavyzdžius, jis juos duoti atsisakė. Minėtame protokole yra tiek B. G., tiek jo advokato parašai. Byloje yra 2010-09-17 prokuroro nutarimas paimti iš įtariamojo B. G. rankų ir pirštų atspaudų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, tačiau, kaip matyti iš 2010-09-17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo (b.l. 33) (pradėta 09.40 val., baigta 09.45), jam paskelbus minėtą nutarimą jis reikalingus rankų ir pirštų atspaudų pavyzdžius duoti atsisakė. Minėtame protokole yra tiek B. G., tiek jo advokato parašai. Iš išdėstytos aplinkybės matyti, kad B. G. akivaizdžiai vengė rankų ir pirštų atspaudų pavyzdžių lyginamajam tyrimui davimo kai jam dar nebuvo žinoma, kad ant voko tinkamų asmens identifikavimui pėdsakų nėra, o jo apeliaciniame skunde nurodyta priežastis atsisakymo duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui atrodo menkavertė ir neįtikėtina, o pati atsisakymo aplinkybė net ir esant nurodytai menkavertei priežasčiai, esant nustatytų aplinkybių visumai (liudytojos R. J. parodymams, pačio B. G. nenuosekliems parodymams), vertintina kaip B. G. kaltę patvirtinantis įrodymas.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja R. J. parodė (b.l. 147), kad vieną kartą G. buvo baustas, tai buvo sausio mėn. Jis buvo kviečiamas 2010-07-29 protokolo surašymui, kaip įmonės vadovas. Paaiškino, kad protokolo surašymas yra asmeniui dalyvaujant, G. nusviedė voką, o vokas nukrito ant skanerio. Mesdamas voką jis pasakė, kad labai griežtai baudžia jo vairuotojus. Paėmė voką, pasakė, kad pasiimtų voką, voką ištiesė, o jis padėjo tą voką ant stalo skirtam pažeidėjams. Liudytoja R. J. jau 2010-07-29 protokole-pareiškime parodė, kad G., stovėdamas prie interesantams skirto stalo, sakydamas „Jūs labai griežtai baudžiate mūsų vairuotojus“ ant jos darbo stalo stovinčio skenerio nusviedė baltą voką. Ji voką paėmė ir bandė jį įduoti atgal B. G., kuris voko nepasiėmė, o jį padėjo ant jos darbo kabinete esančio interesantų stalo. 2010-07-30 liudytojo apklausos metu R. J. parodė, kad B. G. voką (b.l. 38-39) pasilenkęs virš interesantams skirto stalo mestelėjo ant jos darbo stalo, vokas nukrito ant jos darbo stalo šalia sienos stovinčio skenerio. Mesdamas voką B. G. pasakė „Jūs labai griežtai baudžiate mūsų vairuotojus“. Ji paėmė ant skenerio nukritusį voką ir jį padavė B. G., jam pasakė pasiimti šitą voką. B. G. voką padėjo ant interesantams skirto stalo. Analogiškus parodymus ji davė ir 2010-09-17 akistatos su B. G. metu (b.l. 40-41) (po minėtu protokolu yra įrašyta advokato ir B. G. pasirašyta pastaba, kad liudytoja nurodė, kad B. G. ne specialiai metė voką ant skenerio, galėjo ir nukristi, tačiau 2010-09-24 liudytojos papildomos apklausos metu (b.l. 42) ji parodė, kad B. G. voką švystelėjo ant darbo stalo, akistatos protokole jos užrašyti parodymai yra teisingi). R. J. minėti parodymai buvo patikrinti 2010-09-24 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 43-47).

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais – jie buvo duoti jau įvykio dieną, yra nuoseklūs, juos patvirtina paties B. G. elgesys, tai, kad jo duoti parodymai nėra nuoseklūs, tai, kad R. J. neturėjo žinomo rimto pagrindo apkalbėti B. G. dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos.

Sutinkamai su vyriausiosios specialistės R. J. pasirašytu Vilniaus regiono departamento vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu, patvirtintu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2009 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 2B-31 (b.l. 122-125) 7.2 p. šias pareigas einantis valstybės tarnautojas nagrinėja administracinių teisių pažeidimų bylas. Iš 2010-01-13 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2010-01-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87872-1/87766-1 (b.l. 8-9) matyti, kad B. G. jau buvo baustas R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 d., padarymą, minėto pažeidimo protokolą buvo surašiusi R. J. (b.l. 11-12), todėl B. G. žinojo, kad R. J. gali ne tik surašyti protokolą, bet ir skirti baudą už administracinės teisės pažeidimą.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad B. G. ant R. J. darbo stalo padėjo voką su 200 Lt nominalo kupiūra viduje tikslu papirkti valstybės tarnautoją.

Kodėl veika kvalifikuota pagal 227 str. 2 d. nuosprendyje visiškai nepasisakyta. J. turėjo teisę skirti administracinę nuobaudą. Nėra jokių duomenų, kad nuteistasis prašė jam neskirti arba skirti įstatymo nenumatytas nuobaudas. Prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nėra neteisėtas veiksmas, todėl veika kvalifikuojama pagal BK 227 str. 1 d. kaip pareigūno papirkimas.

Prašyti švelninti nuobaudą ne tik nedraudžia ATPK normos (pagal ATPK 30¹ str. 1 d. galima skirti net mažesnę už minimalią, švelnesnę nuobaudą arba visai neskirti nuobaudos), bet ir yra visos sąlygos, nes B. G. turi nuolatinį darbą, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, charakterizuojamas tik iš teigiamos pusės, neteistas.

Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. spalio 28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008) nustatyta atsakomybė už papirkimą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis) arba siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus (2 dalis). Įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai. Pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pastaba, kad „Jūs labai griežtai baudžiate mūsų vairuotojus“ abra taip išreikštas prašymas švelniau bausti ir atsižvelgimas į jį ne visada savaime reiškia neteisėtą veiką. Kai byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. spalio 28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008) nėra neabejojant nustatyta, kad kyšį duodantis asmuo iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens siekė jų konkrečių neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo, t. y. kai kyšis duodamas iš esmės siekiant apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje, veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Kitaip aiškinant tokią situaciją, t. y. kvalifikuojant tokią veiką pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, būtų nepagrįstai plečiamos BK 227 straipsnio taikymo ribos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, B. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 227 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam B. G. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, B. G. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą. Tačiau kvalifikuojant B. G. nusikalstamus veiksmus ne pagal BK 227 str. 2 d., o pagal 227 str. 1 d., jam skirtina nauja bausmė.

Nuteistasis B. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 227 str. 1 d.), B. G. anksčiau neteistas (b.l. 60), baustas administracine tvarka (b.l. 65-69), Varėnos priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b.l. 62), dirba, charakterizuojamas kaip draugiškas, kūrybingas, darbštus, pareigingas, sąžiningas, drausmingas, dalyvaujantis visuomeninėje veikloje (Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2011-02-07 charakteristika, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos 2011-02-03 charakteristika, Lietuvos medžiotojų ir žvejių draugijos Varėnos skyriaus 2011-01-25 charakteristika), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nenustatyta.

Sutinkamai su BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad B. G. skirtina bauda, mažesnė, nei už nesunkius nusikaltimus (BK 47 str. 3 d. 2 p.) numatytos baudos vidurkis.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo išteisinti B. G. pagal BK 227 str. Apeliacinio skundo argumentai, kad jam palikus asmens dokumentą dėl protokolo surašymo ir išėjus iš kabineto R. J. galėjo rast bet kokio kito asmens tyčia ar netyčia paliktą voką, ant stalo buvo įvairių dokumentų, 2010-07-29 kabinete pas R. J. prieš jį lankėsi kiti asmenys, kurie nedavė teisingų parodymų, atsižvelgus į išdėstytą ir tai, kad liudytojos R. J. parodymais teismas tiki, nepagrįsti ir nereikšmingi. Skunde teigiama, kad protokole nurodyta, kad dalis fotografijų prie įvykio vietos apžiūros protokolo padaryta telefonu, todėl darytina išvada, kad visos nuotraukos darytos telefonu R. J. ir voką prieš atvykstant pareigūnams ji buvo atidariusi, tačiau pažymėtina, kad iš minėto protokolo (b.l. 22) matyti, kad būtent apžiūros metu fotografuota tiek fotoaparatu, tiek mobiliojo ryšio telefonu. Apeliacinio skundo argumentai susieję su voko užklijavimu nepagrįsti, kadangi iš 2010-07-29 įvykio apžiūros protokolo matyti (b.l. 21-25), kad vokas savaime užsiklijuojantis – uždarymo vieta padengta klijais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad siunčiant tyrimui toks vokas galėjo užsiklijuoti savaime. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-20 nutarties matyti, kad tai nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (b.l. 83) ir joje nėra konstatuota B. G. kaltė ar kitos byloje nagrinėtinos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamas ne administracinės bylos iškeltos apelianto atžvilgiu 2010-07-29, apie kurią kalbama kaltinime ir nuosprendyje, klausimas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš nurodyto interneto „Delfi“ portalo straipsnio (b.l. 170) matyti, kad jis yra ne valstybės pareigūnų, o minėto portalo, be to, minėtame straipsnyje tik atkartojami viešame teismo posėdyje išgirsti teiginiai.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 01 28 nuosprendį pakeisti.

Pripažinto kaltu ir nuteisto pagal BK 227 str. 2 d., B. G. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą.

Nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 227 str. 2 d. panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.