- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- 1-442-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48029-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- A. J. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota 2009 m. rugpjūčio 18 d.);
2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta),
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., 2019 m. lapkričio 10 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų, smurtavo prieš A. J. Š., tai yra dešinės rankos kumščiu suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį į kairę veido pusę ir pataikydamas į lūpas, nuo smūgio A. J. Š. aukštielninkam nugriuvus ir atsitrenkus pakaušiu į asfaltą, po ko nukentėjusiajam atsistojus, dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį petį, padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas lūpose, kairio peties srityje, nežymiai sutrikdžiusius A. J. Š. sveikatą ir sukėlusius fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. vakare, gal 19.00 - 20.00 val., pas jį į namus atvyko jo klientas A. Š., kurio automobilis remontuojamas jo autoservise. Klientas turėjo kitą dieną iš ryto atvežti detales, tačiau šis paskambino ir pranešė, kad pasikeitė planai. Atvykus į jo namus klientui, išgirdo gatvėje, nuo kaimyno namo pusės, triukšmą. Tarp jų sklypų įvykio metu tvorų nebuvo, stovėjo tik medinė tvora iš gatvės pusės. Šalia vartų gana garsiai ginčijosi žmonės. Pagal balsą atpažino, jog vienas iš rėkiančių žmonių yra A.. Savo klientui pasakė, kad palauktų, o pats nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Klientas liko prie vartų. Nuėjęs pamatė kaip M. su A. rėkavo vienas ant kito, gestikuliavo, matėsi, jog abu išgėrę, svirduliavo. Kaimynas pajudėjo į jo pusę su pretenzijomis. A. dėvėjo striukę, buvo su naminiais rūbais, šlepetėmis. A., eidamas nuo savo namų įvažiavimo, užlipo ant žolės, susipynė kojos ir A. pečiu trenkėsi į tvorą, nugriuvo ant nugaros. Jis bandė A. pakelti, tačiau A. pradėjo maskatuoti kojomis ir jis atsitraukė. A. atsistojo, susvirduliavo ir atbulas nukrito ant gatvės važiuojamosios dalies. Kraujo nebuvo, kaimynas primuštas nebuvo. M. tuo metu juokėsi. A. atsistojo ir atsiremdamas į tvorą nuėjo į savo pusę, o M. į priešingą pusę. Tyrėjai šių aplinkybių nenurodė, nes jam tyrėja pasakė, kad jis nekalbėtų nesąmonių, nes bus blogiau, tačiau jai minėjo, jog yra liudytojas. Specialisto išvada nustatyti seni pažeidimai, nes gal prieš 8-9 metus, kaimynas, būdamas girtas, eidamas šerti balandžių, nukrito nuo kopėčių. Kai gavo šaukimą, buvo nuėjęs pas kaimyną, norėjo susitaikyti, nes šis jį nepagrįstai kaltina. Taip pat skambino ir kaimyno dukrai, klausė kaip A. sveikata, bijojo, kad šį gali ištikti širdies smūgis, tačiau negrasino.
Nukentėjusysis A. J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d., apie 15.00 val., paskambino šeimos draugui M. Tą dieną išsimaudė ir išgėrė gal dvi „čerkas“, netriukšmavo. Išlydėdamas draugą, pamatė juodus dūmus. Atidarius vartus pamatė stovintį kaimyną V. B., kuris pradėjo rėkti, dėl kūrenamos pirties, kad jis (kaimynas) neturi kuo kvėpuoti. Jis pasakė, kad kaimynui su protu negerai. M. liepė nufotografuoti dūmus, pasakė, kad paskambins inspekcijai, tada kaimynas griebė jį už baltinių, jis su rankomis kaimyną V. B. atstūmė, tada pajuto smūgį į veidą, smogė kumščiu. Jis nugriuvo ant asfalto, buvo praradęs sąmonę. M. pakėlė jį nuo gatvės. Atsigavęs pasakė - „V. reikia tau gydytis, tu debilas“, tada kaimynas pribėgo ir trenkė jam kumščiu į kairį petį, po smūgio pajuto, kad nebegali pajudinti rankos. Abu kartus jam skaudėjo. M. sakė, kad reikia skambinti greitajai. Parėjus namo, žmona jam pasakė skambinti policijai, bet jis galvojo, kad kaimynas ateis atsiprašys, tačiau kaimynas, pirmadienį, ryte paskambino jo dukrai ir pradėjo gąsdinti, kad neskambintų policijai, nes visą tvartuką nugriaus. Jis pasiskambino kitam draugui, jį nuvežė į policiją, pas ekspertę. Ketvirtadienį kaimynas V. B. atėjo pas jį į namus, atsinešė butelį, norėjo taikytis. Jis parodė, kaip kaimynas jį sužalojo, kad ranka mėlyna, jos nevaldo, lūpos perskeltos. Pasakė, kad nieko nenori ir liepė kaimynui eiti. Šeštadienį kaimynas buvo atėjęs, norėjo taikytis, jis pasakė, kad važiuotų kartu į policiją ir prie tyrėjos atsiprašytų. Kaimynas tada pradėjo ant jo rėkti ir pasakė, kad nebenori taikytis. Po įvykio, mėnesį negalėjo valgyti, buvo ligoninėje, jam darė echoskopiją, pasakė, kad plyšęs raumuo ir patemptos sausgyslės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis nukentėjusiojo A. J. Š. duotų parodymai ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. lapkričio 11 d. apklausos metu nukentėjusysis nurodė <...>. Tada V. B. supykęs rankomis suėmė už rūbų, jis jį bandė atstumti. Tada V. B. paleido jį ir vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Jis parkrito gatvėje ant asfalto ir trumpam buvo praradęs sąmonę. Tada jo draugas M., kuris buvo šalia ir viską matė, padėjo jam atsikelti. Jam atsistojus, V. vėl puolė prie jo ir vieną kartą smarkiai trenkė kumščiu į kairį petį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 25). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis patvirtino, kad V. visą laiką su kumščiu trenkė, nes ir sąmonę prarado išgriuvus ant asfalto.
Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, atėjo į svečius pas A. Š. į pirtį. Kažkur apie 15.00 val. maudėsi, simboliškai padarė po du stikliukus, o apie 18.30 - 19.00 val. iš garažo išeidami, savo kieme, prie pačių vartų, pakalbėjo, kad iš kaimyno kamino rūksta dūmai. Atsidarė vartelius, jis ėjo pirmas, o iš paskos A. Prie vartelių sutiko A. Š. kaimyną V. B., kuris A. tiesiog užsipuolė, kad šneka nesąmones ir sudavė A. smūgį į veido sritį. A. ir V. buvo susikibę, A. po smūgio nugriuvo ant (duomenys neskelbtini) gatvės grindinio. Apie minutę A. gulėjo be sąmonės, tada jis A. pakėlė, šis atsigavo. A. pasakė kaimynui, jei taip elgiasi, tai reikia gydytis. A. ir V. vėl susikibo, tada A. vėl buvo suduota į ranką ir krūtinės kairę pusę. Smūgis į petį A. buvo suduotas iš rankos, smūgis buvo stiprus. Jis stovėjo tarp jų, bandė išskirti, bei išskyręs, jis kartu su A. nuėjo į kiemą, uždarė vartus. Po ko jis išėjo namo, o A. Š. taip pat nuėjo namo. Be jo paties ir nukentėjusiojo daugiau nieko nebuvo. Nors gatvė buvo apšviesta, iš konflikto vietos B. namo nematė. Stovinčio automobilio nematė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. lapkričio 14 d. apklausos metu liudytojas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 10 d., apie 15.00 val. nuvyko pakviestas A. J. Š. pas jį į namus į pirtį. Pirtyje jie prabuvo maždaug iki 18.30 val. Po pirties išgėrė simboliškai po dvi taureles degtinės, nebuvo apsvaigę, A. negalima išvis gerti alkoholio. Apie 18.30 val. A. jį išlydėjo iki vartų, jis visada išlydi ir užsirakina vartus. Jiems tik išėjus į kiemą, pamatė, kad iš kaimynų kamino, berods iš 33 namo, rūksta juodi baisūs ir smirdantys dūmai. Su A. dar garsiai abu nusistebėjo, kuo gi kaimynas kūrena, kad tokie baisūs dūmai rūksta. Daugiau apie tai nebediskutavo. Jiems tik priėjus prie vartų, pamatė, kad už vartų stovi vyriškis, vardu V., berods B., kurį jis pažįsta tik iš matymo nuo mokyklos, nes pamena, kad V. B. irgi, kaip ir jis, mokėsi 9-oje vidurinėje mokykloje. V. B. vos A. atidarius vartus, ėmė šaukti ant jo, kodėl dūmai iš A. kamino rūksta į jo kiemą, kodėl jis kūrena pirtį. A. pasakė, kad pažiūrėtų geriau į savo kaminą. Tada jis suprato, kad tas V. ir yra kaimynas, gyvenantis už tvoros. Jis stovėjo visą laiką visai šalia A.. V. staiga užsimojo dešinės rankos kumščiu ir sudavė vieną labai stiprų smūgį A. į kairį skruostą, matė, kad pataikė į lūpas. Nuo smūgio A. krito aukštielninkas visu ūgiu ant (duomenys neskelbtini) gatvės grindinio ir galvą trenkė į grindinį. Jam šis veiksmas buvo labai netikėtas, nes smūgis buvo labai stiprus. Jis prišoko prie A., pamatė, kad jis be sąmonės, tačiau greit pramerkė akis. Jis padėjo A. atsikelti, sakė V. „ką tu čia darai, ar nematai kiek žmogui metų“, tačiau V. tiesiog stovėjo ir plūdosi, tačiau ką sakė, nebepamena, nes susijaudinęs stengėsi padėti A.. Kai padėjo A. atsikelti, jis tik pasakė tam V., kad jis tikrai debilas, jei taip elgiasi. tuomet V. užsiutęs vėl sudavė vieną labai stiprų smūgį A. į kairį petį. Smūgis buvo labai stiprus. Jis sakė, kad nusiramintų, tačiau jis buvo labai agresyvus, todėl jis A. parvedė į namus, nes baiminosi, kad tas V. jo dar labiau nesumuštų. Buvo toks jausmas, kad V. net nereaguoja, jog jis yra šalia, buvo pilnas agresijos ir pykčio. (1 t., b. l. 56-57). Pagarsinus parodymus liudytojas M. M. patvirtino, kad parodymai teisingi, juos tvirtina.
Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, vakare, užėjusi pas tėvą A. J. Š. į namus, kur pamatė tėvą sumuštą. Tėvas pasakė, kad konfliktavo su kaimynu V. B. dėl kaminų, kad kaimynas puolė pirmas. Tėvas negalėjo pakelti rankų, visas drebėjo. Norėjo vežti į ligoninę, bet pasakė palaukti, pažiūrėti, kas vyks. Tėvas buvo strese, ar jis buvo blaivus negali pasakyti. Po įvykio su kaimynu V. B. kalbėjo telefonu, šis paklausė kaip tėvukui ir pasisiūlė jį nuvežti į ligoninę. Kitą dieną paskambinęs, kaimynas V. B. pasiūlė tik niekur neiti, nesikreipti, nes nuvers pagalbinius pastatus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos G. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. lapkričio 15 d. apklausos metu liudytoja nurodė, kad A. J. Š. yra jos tėvas. Jie gyvena kartu name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas horizontaliai, tėvai gyvena antrame aukšte, ji pirmame. Įėjimai į namą yra atskiri, pirmojo aukšto įėjimas yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o įėjimas į tėvų dalį yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Sklypas nuo tėvų pusės ribojasi su namu Nr. (duomenys neskelbtini), jame gyvena V. B. su šeima. Iš tėvuko kalbų žino, kad jau kuris laikas V. vis kabinėjasi prie tėvuko ir sukelia visokias konfliktines situacijas, vis ieško teisybės. Žino, kad buvo paskundęs tėvuką Savivaldybei dėl laikomų balandžių, buvo atvykusi komisija tikrinti, tačiau pažeidimų nerado. 2019 m. lapkričio 10 d. tėvukas kūreno pirtį, kuri yra namo rūsyje. Žinojo, kad tėvukas eis į pirtį su jos brolio draugu M. M.. Apie 19.30 val. nusileido į rūsį ir mama pasakė, kad tėvukas sumuštas. Užlipusi pas tėvus pamatė tėvuką verkiantį ir sumuštą, jam bėgo kraujas iš lūpų kairės pusės. Buvo susiėmęs už kairio peties, sakė, kad pakelti negali, labai skauda. Tėvukas pasakė, kad po pirties išlydėjo M. prie vartų ir pamatė iš kaimyno V. kamino rūkstančius juodus smirdančius dūmus. Jie su M. tarpusavyje padiskutavo, kad kiek galima šitaip kūrenti, pasakė, kad reikėtų nufotografuoti ir nusiųsti gamtos apsaugai. Vos praėjus pro vartus, iš gatvės pusės jį užpuolė V., kuris turbūt girdėjo tas jų kalbas, sudavė vieną smūgį kumščiu tėvukui į veidą, jis griuvo ant grindinio ir susitrenkė galvą. Jam atsikėlus, V. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį petį ir tada M. tėvuką parvedė namo. Kai nuėjo pas tėvuką, M. jau nebebuvo, tačiau jam paskambino paklausti, kas iš tiesų įvyko, M. patvirtino tėvuko pasakojimą. Tada pasakė, kad reikia kviesti policiją, bet tėvukas pasakė, kad nereikia, jis tikėjosi, kad V. ateis jo atsiprašyti. Ji paklausė tėvuko ir nekvietėm nei policijos, nei greitosios. Kitą rytą, tarp 8.00 ir 8.30 val. paskambino V. iš jai nežinomo numerio ir paklausė, kaip tėvukas. Pasakė, kad veža tėvuką į polikliniką. Jis pasakė „gerai, gydykitės, bet nebandykit kreiptis į policiją, nes tada žinot, visos vištidės jūsų atsikels“. Tėvukas laiko keturias vištas ir savo namo kieme jas laiko vištidėje. V. žodžius suprato kaip grasinimą iškviesti vėl kokią komisiją dėl vištų, jei kreipsis į policiją dėl jo smurto, suprato, kad taip jis nori tėvuką įbauginti. Tačiau tėvukas tą pačią dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją, nes nebijo V. grasinimų (1 t., b. l. 62-65). Pagarsinus parodymus liudytoja M. M. patvirtino, kad parodymai teisingi, juos tvirtina.
Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. ir nukentėjusysis gyvena kaimynystėje, jie konfliktuoja. Jų konfliktas prasidėjo nuo to, kai ant V. žemės buvo užtverta tvora. Buvo visokių nesutarimų, kad kaimynas vaikščiodavo po V. kiemą ir būdavo pykčių, kivirčų. V. iškvietė matininkus, kurie nustatė, kad kaimyno tvora yra įlindusi į V. žemę. Tada prasidėjo konfliktai, dėl šios ribos. Prieš kokią savaitę kaimynas nunuodijo V. šuniuką. Kiek žino, kaimynas kiek gali tiek kerštauja dėl tvoros V.. Jis turi transporto įmonę. Su V. jį sieja tik darbiniai santykiai. Penktadienį atvarė pas V. į autoservisą automobilį, kad jį suremontuotų. Pamatė, kad reikia detalių, penktadienį jie tos detalės neturėjo ir jis pasakė, kad per savaitgalį gaus ir atveš detalę pirmadienį. V. pasakė, kad visą savaitgalį bus namuose, nes remontuojasi namus ir jis gali bet kada atvažiuoti, ir atvežti detalę. Jis sekmadienį vakare, apie 18.00 val. atvežė šitą detalę. Buvo prietema. Važiavo nuo Smėlynės gatvės pusės, pravažiavus gal kokius du namus užsuko į kairę pusę, į pirmą gatvę. Grįždamas praėjo gal du ar tris namus. Matė kaimynystėje prie vartelių stovėjusius du žmones, kurie po garsiai girti šnekėjo. Toje vietoje gatvė yra apšviesta, viskas puikiai matosi, šviesa atsispindi nuo priešingos gatvės pusės. Atėjo pas V., šis atidarė duris ir jis V. padavė detalę. V. išėjo jį palydėti ir pasižiūrėti, kas ten triukšmauja. Jis pasiliko stovėti prie vartelių, gal 15-20 metrų atstumu iki kur vyko griuvimai ir susistumdymai. Tie du žmonės buvo apsikabinę, visiškai girti ir jie stovėjo prie įėjimo į sekantį namą. Jis matė kaip V. priėjo prie jų, paklausė kas yra, kas vyksta. Tuo metu nukentėjusysis pasileido nuo draugo, ėjo link V., dėjo žingsnį bei užkliuvęs, nes ant žolės jam susipynė kojos, pargriuvo, nes buvo labai girtas. Nukentėjusysis griuvo tiesiai veidu į priekį ir atsitrenkė į tvorą. Paskui atsivertė ant nugaros. V. priėjo ir davė ranką, kad nukentėjusysis atsistotų, tačiau šis bandė spardytis. Nukentėjusįjį pakėlė kartu buvęs draugas. Kai nukentėjusįjį pakėlė, šis atsistojo viduryje šaligatvio, stovėjo prilaikomas draugo, draugui paleido šis žengtelėjo žingsnį atgal, o kadangi toje vietoje yra bortelis, jis užkliuvo koja už bortelio ir griuvo aukštielninkas. Atsimena, kad nukentėjusiajam nukrito „tapkės“. Nukentėjusysis sąmonės praradęs nebuvo. Tuo metu V. stovėjo šalia. Tada nukentėjusiojo draugas jį pakėlė bei privedęs prie vartelių pasakė namo, o nukentėjusiojo draugas apsisuko ir ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Įvykis vyko iki 5 min.
Iš 2019 m. lapkričio 11 d. A. J. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 10 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų, kilusio žodinio ginčo metu jį sumušė kaimynas V. B., t.y. vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę, bei vieną kartą kumščiu trenkė į kairį petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Prašo dėl fizinio skausmo sukėlimo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 5-7).
Iš 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokolo, fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie namo vartų. Prie namo (duomenys neskelbtini) gatvė asfaltuota. Tarp gatvės ir namo plytelėmis išklotas šaligatvis. Namo kiemas, aptvertas tvora. Įvykio vietos apžiūros metu vartai uždaryti. Nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Niekas nepaimta (1 t., b. l. 10-13).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. Š. padaryta poodinės kraujosruvos lūpose, kairio peties srityje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 smūgiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus (1 t., b. l. 17).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis A. J. Š. papildomai nustatytas viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas kairio peties sąnario srityje padarytas iki nurodytų įvykio aplinkybių, t. y. iki 2019 m. lapkričio 10 d. Tai patvirtina medicinos dokumentų duomenys - remiantis klinikiniais duomenimis, 2015 m. gruodžio 3 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. A. J. Š. diagnozuotas kairio peties sąnario pažeidimas (1 t., b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių.
Kaltinamasis V. B. nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino visiškai ir iš esmės nurodė, kad fizinio smurto nukentėjusiojo A. J. Š. atžvilgiu jis nenaudojo. Kaltinamasis nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir eidamas nuo savo namų įvažiavimo, užlipo ant žolės, jam susipynė kojos ir jis petimi trenkėsi į tvorą ir nugriuvo ant nugaros, o vėliau, atsistojęs, dar kartą susvirduliavo ir atbulas nukrito ant gatvės važiuojamosios dalies. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai yra atsiradę dar prieš nagrinėjamą įvykį. Iš esmės analogišką kaltinamojo pateiktai įvykių versijai, teisiamojo posėdžio metu pateikė ir liudytojas A. Š., kuris parodė, kad V. B. jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, o nukentėjusysis galėjo susižalojo pats, nes būdamas neblaivus griuvo ir trenkėsi kairiu petimi į tvorą, o po to atsikėlęs, žengė žingsnį atgal, užkliuvo už gatvės bortelio ir nugriuvo ant nugaros. Matyti, kad kaltinamasis bei liudytojas A. Š., kuris patvirtino tiesiogiai matęs nagrinėjamą įvykį, nurodo, jog nukentėjusysis įvykio metu susižalojo pats, nes būdamas neblaivus du kartus buvo parkritęs ant žemės. Tuo tarpu, nukentėjusysis bei kiti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai pateikė kitą įvykio versiją. Nukentėjusysis parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, dėl kūrenamos pirties jam priekaištavo ir jį užsipuolė kaimynas V. B.. Nukentėjusysis nurodė, jog būtent kaltinamasis dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairę veido pusę, po ko nukentėjusysis nugriuvo aukštielninkas ir atsitrenkė pakaušiu į asfaltą, buvo trumpam praradęs sąmonę. Jam atsigavus ir atsistojus, kaltinamasis pribėgo ir trenkė jam rankos kumščiu į kairį petį. Atsistoti nuo žemės nukentėjusiajam padėjo kartu su juo buvęs liudytojas M. M., kuris patvirtino nukentėjusiojo pateikiamą įvykio versiją, jog būtent kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, du kartus suduodamas jam smūgius kumščiu. Šią įvykio versiją patvirtino ir netiesioginė įvykio liudytoja G. M., kuri parodė, kad matė nukentėjusįjį iškart po įvykio. Pasak liudytojos nukentėjusysis buvo sumuštas ir papasakojo, jog susiginčijo su V. B. dėl rūkstančių kaminų, jog šis jį sumušė.
Matyti, jog kaltinamasis neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nurodo, jog nukentėjusysis susižalojo pats, nes būdamas neblaivus du kartus parkrito ant žemės, tuo tarpu nukentėjusysis nurodo, jog prieš jį fizinį smurtą naudojo pats kaltinamasis. Teismas pažymi, kad tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai turi būti vertinami pagal įrodymų viseto kontekstą, lyginant juos su kitais byloje surinktais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo pateikiamą įvykio versiją pagrindžia tik liudytojo A. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, tačiau vertinant atskirų įrodymų šaltinių patikimumą ir savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti ir į asmens, duodančio parodymus, santykį su kaltinamuoju. Liudytojas A. Š. bei kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog juos sieja tik darbinio pobūdžio santykiai, t. y. liudytojas turi transporto įmonę, o kaltinamasis autoservisą, kuriame remontuojami ir liudytojo atvežti automobiliai. Nepaisant to, teisiamojo posėdžio metu, paprašius liudytojo A. Š. papasakoti visas jam apie nagrinėjamą įvykį žinomas aplinkybes, šis nurodė, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis seniai konfliktuoja. Liudytojas tiksliai žinojo ir papasakojo dėl kokių priežasčių tarp kaimynų kilo konfliktas, jog tarp kaimynų kyla nesutarimai dėl tarp namų pastatytos tvoros bei nurodė, jog nukentėjusysis neva nunuodijo kaltinamojo šunį. Nors šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tai, jog liudytojas A. Š. tiksliai nurodė šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamąjį ir liudytoją sieja ne tik darbiniai, bet ir asmeniniai santykiai. Aplinkybė, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė esant priešingai, teismui suteikia pagrindo abejoti jo duotų parodymų tikrumu ir patikimumu. Liudytojo A. Š., bei kaltinamojo pateikiamos įvykio versijos tikrumu suteikia pagrindo abejoti dar ir tai, kad liudytojas M. M. nurodė nagrinėjamo įvykio metu aplinkui nematęs nei kitų asmenų, nei stovėjusio automobilio. Liudytojas A. Š. tuo tarpu nurodė, jog jis pas kaltinamąjį atvežti autoservise remontuojamo automobilio detalės neva atvyko automobiliu, tačiau jį paliko stovėti ne prie kaltinamojo namų, o pravažiavęs du namus pasuko automobiliu į kairę ir automobilį paliko pastatytą kitoje gatvėje. Ši liudytojo nurodoma aplinkybė suteikia pagrindo abejoti jo duotų parodymų tikrumu, nes pasak jo, jis savo automobilį neva pastatė toliau nuo kaltinamojo namų, t. y. tokioje vietoje, kuri nebūtų matoma nukentėjusiajam ar kitiems nagrinėjamo įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini) buvusiems asmenims. Liudytojas taip pat nurodė, jog nagrinėjamą įvykį jis matė stovėdamas apie 15-20 metrų atstumu prie kaltinamojo namų tvoros vartelių. Tačiau kaip jau buvo minėta, be paties kaltinamojo, niekas kitas nematė liudytojui A. Š. buvus įvykio vietoje ar šalia jos. Galiausiai, liudytojo A. Š. duotų parodymų tikrumu verčia abejoti ir tai, kad šis liudytojas nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nes kaltinamasis esant šiam įvykio liudytojui pranešė tik teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis nurodė, jog šios bei kitų įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes jam tyrėja nurodė, kad jis nekalbėtų nesąmonių, nes pablogės jo padėtis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu išvis atsisakė duoti parodymus ir įvykio versiją, jog nukentėjusysis du kartus parkrito ir tokiu būdu susižalojo pats, pateikė tik teisiamojo posėdžio metu, kai jau buvo susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, o tame tarpe ir nukentėjusiojo bei įvykio liudytojų M. M. ir G. M. duotais parodymais. Liudytojas A. Š. savo parodymus apie nagrinėjamą įvykį davė taip pat tik jau apklausus kitus minėtus liudytojus, nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, ir nors jo duoti parodymai sutampa su duotais kaltinamojo, teismas pažymi, kad tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo, tiek liudytojų duoti parodymai turi būti vertinami pagal įrodymų viseto kontekstą, lyginant juos su kitais byloje surinktais duomenimis. Nukentėjusysis A. J. Š. bei liudytojai M. M. ir G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, kurie pagrindžia įvykio versiją, jog būtent kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Be kita ko, kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai (poodines kraujosruvas lūpose, kairio peties srityje) galimai padaryti kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją yra mažai tikėtina, jog sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado dar prieš nagrinėjamą įvykį, o iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015 m. gruodžio 3 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. A. J. Š. buvo diagnozuotas kairio peties sąnario pažeidimas, teismas atkreipia dėmesį, jog V. B. yra kaltinamas padaręs nukentėjusiajam sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. poodines kraujosruvas lūpose ir kairio peties srityje. Kaltinamasis nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nukentėjusiajam 2015 m. gruodžio 3 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. diagnozuoto kairio peties sąnario pažeidimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei tai, kad kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. J. Š. bei liudytojų M. M., G. M. duoti parodymai, bet ir byloje esanti specialisto išvada, teismas sprendžia, jog negalima remtis kaltinamojo bei liudytojo A. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais kaip patikimais. Tokiu būdu, kaltinamojo bei liudytojo A. Š. pateikiama įvykio versija, jog kaltinamasis fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, o šis susižalojo pats, nes būdamas neblaivus du kartus parkrito ant žemės, teismo vertinama tik kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, vadovaudamasis nukentėjusiojo bei tiesioginio įvykio liudytojo M. M., liudytojos G. M. duotais parodymais, bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, sprendžia, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, suduodamas smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, po ko šis parkrito ant žemės, o po ko nukentėjusiajam atsistojus, dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį petį, suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, kad V. B., kaltinime nurodytu metu ir vietoje smurtavo prieš A. J. Š., t. y. dešinės rankos kumščiu suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį į kairę veido pusę ir pataikydamas į lūpas, nuo smūgio A. J. Š. aukštielninkam nugriuvus ir atsitrenkus pakaušiu į asfaltą, po ko nukentėjusiajam atsistojus, dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį petį, padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas lūpose, kairio peties srityje, nežymiai sutrikdžiusius A. J. Š. sveikatą ir sukėlusius jam fizinį skausmą. V. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę V. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir kuria keliamas pavojus žmogaus sveikatai, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. V. V. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas jau trečią kartą, tačiau ne už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (1 t., b. l. 98-99, 102-109, 110-113, 114-133, 134-146), vienerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka vieną kartą, paskirtą administracinę nuobaudą – baudą sumokėjęs (1 t., b. l. 147-148), dirba UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi (1 t., b. l. 149, 150), priklausomybės ligų kabineto įskaitose bei Psichikos sveikatos centre apskaitoje nėra įrašytas (1 t., b. l. 153). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, tai, jog V. B. teisiamas trečią kartą, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daroma išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant mažesnę už numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, kartu kaltinamajam skiriant atitinkamus įpareigojimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikaltimą V. B. padarė nesumokėjęs jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos (2020 m. birželio 16 d. yra sumokėjęs 56,49 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 49 centus). Tokiu būdu, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2943,51 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 51 cento) dydžio bauda.
Kiti bylos klausimai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 191-192), kuri paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškė 214,12 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už A. J. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 69-72) bei pateikė suteiktų paslaugų kainas patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 74-75, 76-77). Kadangi V. B. kaltė nekelia abejonių ir yra visiškai įrodyta, civilinį ieškinį ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, patvirtina pateikti dokumentai, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš V. B..
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra. Taip pat kaltinamasis V. B. šioje byloje nebuvo sulaikytas ar suimtas.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. B. į valstybės pajamas 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. B. paskirta ir neatlikta bausme (bauda) ir skirti V. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 2943,51 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 51 cento) dydžio baudą.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
V. B. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą 214,12 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. B. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 214,12 Eur (du šimtus keturiolika eurų 12 centų).
Išieškoti iš V. B. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).