Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-328-970/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
e1-328-970/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04192-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-328-970/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04192-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro Antano Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. vasario 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 78 MGL (2 937 Eur) bauda (bauda sumokėta), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. P. 2020 m. sausio 28 d., apie 21.10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – šeimos nariui – sutuoktinei K. P. fizinį skausmą, o būtent, kilusio konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė už sutuoktinės K. P. rankų (riešų srityje) ir panaudodamas jėgą jas suspaudė, tuo nukentėjusiajai K. P. sukeldamas fizinį skausmą, t. y. tokiu būdu šeimos nariui – sutuoktinei K. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sutuoktine K. P., savo motina E. P. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 28 d. su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, skambino moterims, teikiančioms seksualines paslaugas, į namus grįžo apie 17.00 val. Grįžus namo sutuoktinė pradėjo priekaištauti dėl socialinio bendravimo tinklapio „Facebook“ paskyroje parašyto įrašo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau jautėsi blogai, todėl po konflikto nuėjo miegoti. Apie 21.00 val. pradėjo pykinti, išėjo į kiemą, o grįžęs į namus pamatė, kad jo telefone esančią informaciją peržiūri sutuoktinė. Abejomis rankomis sugriebė už sutuoktinės abiejų rankų riešų ir juos suspaudė, sutuoktinė pradėjo šaukti, o motina iškvietė policijos pareigūnus. Pripažįsta, jog galėjo sutuoktinei sukelti fizinį skausmą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje nenusikalsti (b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji K. P. parodė, kad su sutuoktiniu A. P., sutuoktinio motina E. P. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 28 d. apie 21.10 val. namuose kambaryje peržiūrėdama sutuoktinio mobilaus ryšio telefone esančią informaciją pastebėjo, jog sutuoktinis bendrauja su kitomis moterimis, todėl sutuoktiniui pasiūlė skirtis. Sutuoktinis nurodė, kad jam su ja negerai, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas kitą išvadino įvairiais žodžiais bei sutuoktinis abejomis rankomis suėmė jai už abiejų rankų riešų ir juos suspaudė. Spaudžiant riešus jautė fizinį skausmą, o sutuoktinio motina iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 31-35).

Liudytoja E. P. parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sūnaus A. P. šeima. 2020 m. sausio 28 d. vakare, būdama namuose, kitame kambaryje išgirdo triukšmą, barėsi sūnus su sutuoktine, nuėjusi paklausė jų kas nutiko. K. P. nurodė, kad jos sūnus pažinčių svetainėje bendrauja su kitomis moterimis, matė, kaip sūnus sugriebė rankomis sutuoktinei už jos rankų riešų ir juos laikė. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (b. l. 54-57).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje (b. l. 18-27).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Arvydo Česnulevičiaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog nukentėjusiosios K. P. abu rankų riešai patinę, nukentėjusioji labai susijaudinusi (b. l. 14-17).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, formos Nr. 110/a, matyti, kad 2020 m. sausio 28 d. apžiūrint nukentėjusiąją K. P., pastaroji nurodė, jog buvo suimta už riešų, jai diagnozuotas skausmas (b. l. 49-50).

Asmens blaivumo testai patvirtina, kad 2020 m. sausio 28 d. nukentėjusioji 22.01 val. buvo blaivi, kaltinamasis 21.41 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,50 promilių girtumo laipsnis (b. l. 51, 106).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis A. P. konflikto su sutuoktine metu rankomis sugriebdamas už sutuoktinės rankų (riešų srityje) ir jas suspausdamas sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš šeimos narį – kartu su kaltinamuoju gyvenančią sutuoktinę (BK 248 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais šeimos nariui sukeltas fizinis skausmas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 89-91), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 98), dirba (b. l. 100), į priklausomybės ar psichikos ligų įskaitas neįrašytas (b. l. 105). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 111).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. P. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nuo 2020 m. sausio 28 d. 21.35 val. iki 2020 m. sausio 29 d. 12.22 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 76-77, 79), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, nusikalstamą veiką padarė prieš sutuoktinę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri galimai koreguotų kaltinamojo elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 29 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per laisvės apribojimo laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Džiuginta Plukienė