Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. prašymą dėl turto arešto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti A. Ž. priklausiusio, o po jo mirties paveldėjimo būdu perėjusio pareiškėjos nuosavybėn turto areštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

2. Susipažinus su pareiškėjos prašymu ir kartu pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėja M. K. 2023 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu paveldėjo (duomenys neskelbtini)mirusio A. Ž. turtą (b. l. 19-60). Minėto liudijimo turiniu bei nekilnojamo turto registro išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), turiniu nustatyta, kad nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), minėto registro išrašė pažymėtam 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.12 punktais, (duomenys neskelbtini) juridinio dokumento (duomenys neskelbtini), priimto Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės, pagrindu taikytas draudimas perleisti nuosavybę (b. l. 6-9). Į bylą taip pat pateikta notarės pasirašyta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 10 Tauragės teritoriniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, kurioje nurodoma, kad pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), kurie priklauso A. Ž., yra uždėtas draudimas juos perleisti. Draudimo pagrindu nurodoma turto įkeitimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas visų pirma atliko Hipotekų (įkeitimų) patikrą nekilnojamo turto registre ir (ar) sutarčių ir teisių suvaržymų registre ir nustatė, kad duomenų apie A. Ž. įrašymą hipotekoje (įkeitime) skolininku ar savininku (įkaito davėju), nėra. Tačiau remiantis vien šia aplinkybe, negalima neginčytina išvada, kad civiliniai santykiai pagal (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartį, registro (duomenys neskelbtini), yra pasibaigę, kadangi minėtame registre tvarkomi ir teikiami duomenys apie nekilnojamų daiktų hipotekas ir turtinių teisių į nekilnojamą daiktą įkeitimus, įregistruoti tik nuo 1998 m. balandžio 1 d.

5. Taigi, iš teismui pasiekiamo registro duomenų nerasta aktualios prašymo išnagrinėjimui informacijos, todėl atitinkamai teismas neturi galimybių patikrinti ar yra išnykęs draudimo perleisti nuosavybės teisę poreikis/pagrindas; pareiškėja taip pat tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertina, kad pareiškėjos prašymas dėl notarinio draudimo perleisti turtą panaikinimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos M. K. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.