Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 25 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. RV-22-8332 matyti, kad nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Jis nuo 2022 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas į 8 būrio 11 patalpą, o nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. – į 6 būrio 11 patalpą. Nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. sausio 25 d. paskirtas į 6 būrio 8 patalpą; nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. sausio 30 d. – į 7 būrio 1 patalpą; nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. vasario 1 d. – į 12 būrio 6 patalpą; nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 vasario 10 d. – į 11 būrio 8 patalpą; nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. liepos 25 d. – į 11 būrio 2 patalpą. (b. l. 17–18).

Pareiškėjas nurodė, kad kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime atsakovė aplaidžiai vykdė nuteistųjų užimtumą, o laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai.

2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nurodoma, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys (6.8 papunktis). Laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui leisti.

Pareiškėjas skunde nereiškė pretenzijų dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, tik teigė, kad juose leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai poilsio patalpose prižiūri nuteistuosius, o ne poilsiauja (b. l. 12).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad kalinimo įstaigos pareigūnai padarė neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai naudojosi nuteistiesiems skirtu poilsio kambariu, žiūrėjo televizorių, jungėsi prie interneto, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinei žalai, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatuoti. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnyje reglamentuotos nuteistųjų užimtumo formos. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis turi būti sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, kuri yra: darbinė veikla; darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų; bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; individuali veikla; dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad atsakovė jam neužtikrino užimtumo.

Bylos duomenys, t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. RV-22-8315, patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 25 d. buvo skatintas „už dalyvavimą Aplankyk kalinį“, 2022 m. spalio 18 d. – „už pozityvų užimtumą“. 2022 m. gruodžio 25 d. papuošė kamerą Kalėdų proga. 2022 m. gruodžio 30 d. dalyvavo „Savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos“ paskaitoje. 2023 m. sausio 19 d. vyko rankdarbių užsiėmimai. Pareiškėjas pasiuvo (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 27 d. dalyvauta renginyje „Joninių vaistažolės“. 2023 m. birželio 30 d. pasiūtas meškiukas su orchidėja. Nuo 2023 m. birželio 25 d. vyksta „Smurto valdymo programa“. 2023 m. liepos 5 d. vyko Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas – filmo peržiūra. 2023 m. liepos 17 d. pareiškėjas pasiuvo meškiuką ir išsiuvinėjo širdelę. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo 12 klasių baigimo pažymėjimą (mokėsi nuo (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje). 2023 m. liepos 18, 25 d. vyko susitikimai nevyriausybinės organizacijos „Aplankyk kalinį“ atstovu. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi galimybę dalyvauti sportinėse veiklose pagal sudarytą sportinių veiklų grafiką (2 kartus per savaitę; veda dinaminės priežiūros specialistai), o 2023 m. liepą pareiškėjas pareiškė norą dalyvauti ispanų kalbos kursuose ir yra įtrauktas į rugsėjį startuojančios naujos grupės sąrašus. Taip pat Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-iame korpuse, kur bausmę atlieka pareiškėjas, 2023 m. vyksta šie kassavaitiniai užsiėmimai, kuriuose pareiškėjas noro dalyvauti nepareiškė, t. y. anglų kalbos užsiėmimai, diskusijų klubas nuo 2023m. kovo 12 d.; potrauminio streso programa; individualios kompleksinės socialinės konsultacijos (nuo 2023 m. gegužės; veda Žmogiškųjų išteklių stebėsenos biuras); psichologinė priklausomybių prevencijos programa (nuo 2023 m. sausio; veda Nacionalinis socialinės integracijos institutas); integracijos į darbo rinką programa (nuo 2023 m. sausio; veda Nacionalinis socialinės integracijos institutas) (b. l. 19–21). Taigi, matyti, kad pareiškėjas dalyvavo ne visose organizuojamose veiklose.

Iš pateiktų į bylą duomenų nustatyta, kad atsakovė organizuoja užimtumo veiklas. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs prašymus atsakovės administracijai dėl užimtumo ar veiklos trūkumo, nėra.

Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su konkretaus turinio prašymu dėl to galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Pastebėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktas skundo argumentas dėl veiklos trūkumų yra abstraktus, visiškai neleidžiantis suprasti ir objektyviai įvertinti, kokia realiai įmanoma įgyvendinti ir užtikrinti veikla pareiškėjas pageidautų užsiimti Pravieniškių 1-ajame kalėjime, ir juo labiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų ribojama ar neleidžiama užsiimti atitinkama veikla, kai jis to nori. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovę su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas. Pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo, nenurodė, kokiose konkrečiai pozityvaus užimtumo priemonės jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, neįrodantys jo teisių pažeidimo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti įvairiose pataisos įstaigoje siūlomose užimtumo priemonėse ir programose tiek, kiek jam buvo galima pagal taikomą režimą, ir tiek, kiek pareiškėjas išreiškė norą bei pats rodė iniciatyvą.

Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovės į bylą pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis. Duomenų, kad ši teisė būtų sąmoningai ir tikslingai ribojama, byloje nėra, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie neturtinę žalą, kilusią dėl nesudarytų veiklos ir užimtumo sąlygų, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengto maisto laikymo patalpos.

Taisyklių 6.9 papunktis numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad užtikrinant Taisyklių reikalavimus iki 2023 m. kovo 1 d.

būriuose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti (b. l. 12).

Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau atskiras maisto laikymo kambarys neprivalo būti įrengtas.

Šiuo atveju atsakovė atsiliepime patvirtino, kad, siekiant užtikrinti Taisyklių reikalavimus, iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti (b. l. 12). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog kalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu būtų pažeidusi Taisyklių 6.9 papunkčio nuostatas.

Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu tualete nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualeto durys buvo nesandarios, gerai neužsidarė, nebuvo spynos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, tualeto durys buvo techniškai netvarkingos. Pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardijo, kada ir kokioje būtent patalpoje buvo atsiradęs minimas gedimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų kreipęsis dėl techniškai netvarkingų tualeto durų. Nesant pareiškėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (prašymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, pareiškėjui nenurodžius, kaip tai yra susiję su jo teisių ir (ar) interesų pažeidimu ir jo nurodoma galimai patirta žala, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Pažymėtina, jog atsakovės atstovė nurodė, kad duomenų apie sugadintas sanitarinio mazgo duris patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, neturi (b. l. 14). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl techniškai netvarkingų tualeto durų lieka neįrodyti, todėl atmetami. Taip pat atmestini ir pareiškėjo nusiskundimai, kad nebuvo spynos tualeto duryse, kadangi teisės aktai to nenumato.

Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl to, kad psichologų konsultacijos vyko kirpyklos patalpoje, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl šio pažeidimo buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl kirpyklos patalpoje vykusių psichologų konsultacijų laikytini nepagrįstais.

2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. RV-22-8490 nurodoma, kad, esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir maisto laikymo patalpoje, kurioje yra stalas ir kėdės, taip pat nurodoma, kad nuteistieji gali atsisakyti eiti į maisto patalpą ir sutarti kitą laiką paslaugai gauti. Jeigu nuteistasis teigia, kad buvo konsultuotas maisto laikymo patalpoje, vadinasi jis sutiko būti konsultuojamas šioje patalpoje ar gauti kitas teikiamas Resocializacijos skyriaus paslaugas (b. l. 24).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas šias aplinkybes konstatavo visiškai deklaratyviai, nepaaiškino, kokių konkrečiai neigiamų pasekmių jam kilo būtent dėl teikiamų paslaugų maisto laikymo patalpoje. Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Pareiškėjo argumentai dėl šios skundo dalies nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti, todėl atmestini.

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime ginčo laikotarpiu patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, depresiją, orumo pažeminimą ir kt., nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai, susiję su jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.