Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. O. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK KPV AVS) Paieškos poskyrio postinis 2009-02-04 surašė R. O. nutarimą Nr. M 508961 vietoje dėl administracinio teisės pažeidimo todėl, kad jis 2008-09-21, apie 8.03 val., Vilniuje, Savanorių pr., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 74 km/h greičiu. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 p. reikalavimus. Už minėtą pažeidimą R. O. pagal ATPK 124 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir institucijos, priėmusios, skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 straipsnis). LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobaudą, pagal LR ATPK 124 str. 3 d. (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), kurioje numatyta, kad atsakomybė kyla už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

LVAT nagrinėdamas Vilniaus apskrities VPK skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-06 nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities VPK 2009-02-04 nutarimas dėl administracinės nuobaudos R. O. skyrimo pagal LR ABTĮ 124 str. 3 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą panaikino, 2010-06-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. N63-735/2010 konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal R. O. skundą, nepagrįstai padarė išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo situacijoje ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK KPV AVS pareigūnas 2009-02-04 surašė R. O. nutarimą Nr. M 508961 vietoje dėl administracinio teisės pažeidimo todėl, kad jis 2008-09-21, apie 8.03 val., Vilniuje, Savanorių pr., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 74 km/h greičiu. Tuo jis pažeidė KET 135 p. reikalavimus (gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu).

Už minėtą pažeidimą R. O. pagal ATPK 124 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Byloje esantys duomenys: greičio matavimo rezultatų protokolas Nr. 0810090 033-45 (b. l. 24), liudytojo A. T. parodymai ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai (b. l. 45-47), kiti bylos medžiagoje esantys duomenys (b. l. 25-34) patvirtina nutarime nurodytas aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija įvykio aplinkybių, tačiau nurodo, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis - būdamas UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotoju, važiavo į saugomą objektą pagal UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarytą reagavimo paslaugų teikimo sutartį, centriniame stebėjimo pulte 2008 m. rugsėjo 21 d., 7.56 val., gavus pranešimą apie signalizacijos suveikimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 10-24, Vilniuje, o jo ekipažas buvo nepakankamai arti signalizacijos suveikimo vietos, kad galėtų operatyviai atvykti į objektą, neviršijant leistino greičio (leistinas buvo 50 km/h greitis, važiuota 74 km/h greičiu), todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Remiantis LR ATPK 17 str., administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 str. 5 d. transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, vairuodami transporto priemonę kelyje privalo užtikrinti, kad automobilio vairavimas nepakenks eismo saugumui.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra visos prielaidos ir sąlygos konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, reikia nustatyti, ar R. O. siekė pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, ir ar šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir ar padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad asmens gyvybei ar turtui buvo iškilęs realus pavojus, vertintini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad toks realus pavojus buvo iškilęs. Be to, R. O. turėjo žinoti, kad jo dirbamas darbas nesuteikia teisės pažeisti Kelių eismo taisykles. Nenustačius visų būtinojo reikalingumo sąlygų, negalima konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis.

UAB „Ekskomisarų biuras“ organizavęs objekto apsaugos užtikrinimą privalo organizuoti darbą taip, kad bendrovės darbuotojai vykdydami jiems pavestas funkcijas turėtų galimybę nuvykti iki saugomo objekto nekeliant grėsmės saugiam eismui ir į tai atsižvelgti sudarant greitojo reagavimo ir apsaugos tvarkaraščius.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi, administracinis teisės pažeidimas įrodytas. Byloje esanti medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 124 str. 3 d. ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

LR ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. LR ATPK 30¹ straipsnis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pažeidimas padarytas Savanorių pr., Vilniuje. Iš greičio matavimo rezultatų protokolo Nr. 0810090 ir jame esančių fotonuotraukų matyti, kad pažeidimo padarymo metu eismas nebuvo intensyvus, šalia nesimato važiuojančių kitų transporto priemonių. Taigi teismas, vertindamas pažeidimą pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog asmuo, viršydamas greitį dėl byloje nustatytų priežasčių (saugos tarnybos darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas važiavo į saugomą objektą, jame suveikus signalizacijai), sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, žmonių saugumui ir sveikatai. Taip pat nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo viršijo leistiną greitį ar kitaip pavojingai vairavo visą kelią iki saugomo objekto (priešingu atveju tokios aplinkybės būtų užfiksuotos stacionarių greičio matavimo įrenginių), todėl galima daryti išvadą, kad jis viršijo greitį tik toje kelio atkarpoje, esant atitinkamoms eismo sąlygoms ir kitoms nustatytoms bylos aplinkybėms.

Atsižvelgdamas į šias, aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad pažeidimo padarymo metų neturėjo galiojančių pažeidimų, teismas mano, kad yra galimybė sušvelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities VPK KPV AVS 2009-02-04 nutarimas Nr. M 508961 keistinas, už administracinio teisęs pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 3 d. padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą pakeičiant į įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. O. skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-02-04 nutarimu Nr. M508961, R. O. pagal LR ATPK 124 str. 3 d. paskirtą 100 litų baudą, pakeisti į įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.