Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-134-508/2012

Teisėjas: J.Jakubonienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00945-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.5.;

1.1.8.1.1.; 2.4.6.

2012 m. vasario 07 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 09 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 290 str. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė, paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., BK 65 str. 1 d. 1 p., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų. Bausmė, paskirta pagal LR BK 290 str., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su subendrinta 2 (dviejų) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė Ž. Š. skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas Ž. Š. atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Ž. Š. įpareigotas 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2012 m. kovo 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. nuteistas pagal LR BK 290 str. už tai, kad 2011-08-22 apie 15.20 val. viešojo transporto stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 9, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užgauliai pažemino savo pareigas einančius Kauno AVPK PR 2-jo būrio patrulius A. U., A. S., Kauno AVPK PR MB vyr. patrulį R. K., vyr. patrulį Ž. S. bei patrulį A. A., išplūsdamas juos necenzūriniais žodžiais, tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Be to, Ž. Š. paskirta bausmė pagal LR BK 178 str. 2 d., nes Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2010-11-17 Ž. Š., vadovaujantis BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą. Šiuo teismo nuosprendžiu priimtas sprendimas atleisti Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės neteko galios, nes Ž. Š. per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinimo ribose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo Ž. Š. nusikalstamą veiką pagal LR BK 290 str. ir teisingai paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde savo kaltę padarius LR BK 290 str. numatytą nusikaltimą neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 290 str., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų – policijos pareigūnų A. U., A. S., A. A., Ž. S. parodymais. Šių liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems bei rašytinei baudžiamosios bylos medžiagai. Policijos pareigūnai išsamiai parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nukentėjusieji A. U., A. S., A. A., Ž. S. patvirtino, kad keikėsi ir policijos pareigūnus įžeidinėjo tiek P. J., tiek Ž. Š.. Nukentėjusiųjų nurodyti žodžiai, kuriais jie buvo įžeidinėjami, neatitinka Ž. Š. apeliaciniame skunde nurodytiems, neva jo draugui P. J. skirtiems žodžiais, kuriais jis, neva, norėjo apraminti draugą. Kaip minėta, nukentėjusiųjų teisme duoti parodymai neprieštarauja jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Be to, tapačios aplinkybės užfiksuotos tiek nukentėjusiųjų, tiek policijos pareigūno R. K. tarnybiniuose pranešimuose. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip Ž. Š. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str., įrodymus. Nenustatyta priežasčių, jų nenurodė ir apeliantas, dėl ko nukentėjusieji būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų priežastį apkalbėti nuteistąjį. Todėl įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padarius LR BK 290 str. numatytą nusikaltimą, t.y., kad viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais plūdo savo pareigas einančius policijos pareigūnus.

Skiriant bausmę Ž. Š., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Ž. Š. skundžiamu nuosprendžiu teisiamas trečią kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis. LR BK 290 str. numatytą nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kadangi Ž. Š. anksčiau teistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, be to, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, tačiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyrinį nusikaltimą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, LR BK 41 str. 2 d. numatyti tikslai nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, nebūtų pasiekti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų pavojingumo pobūdį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė Ž. Š. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą mažesnes negu sankcijų vidurkiai bausmes. Todėl laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis, nėra pagrindo. Be to, teismas atsižvelgęs į Ž. Š. jauną amžių, tai, kad jis mokosi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, nustatydamas įpareigojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta. Sušvelninus paskirtą bausmę, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės efektas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą atmesti.