Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei H. V. dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro notaras Z. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė panaikinti tarp ieškovės S. V. ir atsakovės H. V. (duomenys neskelbtini). sudarytą dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovės S. V. padovanojo H. V. 2 kambarių butą su rūsiu (unikalus duomenys neskelbtini), esantį Jonavoje, kosmonautų g. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei S. V. minėtą butą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 1–4.).

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė H. V. sutarties pasirašymo metu žodžiu pažadėjo visiškai rūpintis ieškove S. V., sudarant jai dar geresnes gyvenimo sąlygas, nei turėjo iki šiol. Po dovanojimo sutarties pasirašymo atsakovė persikėlė gyventi pas ieškovę į dovanotą butą, paėmė iš atsakovės telefoną, asmens dokumentus ir banko kortelę. Visą S. V. pensiją iš bankomato nuimdavo H. V., ieškovei atiduodavo tik ženkliai mažesnę sumą. Einant laikui vis prasčiau rūpinosi ieškove, psichologiškai ją terorizuodavo, ieškovė neturėdavo tinkamo maisto, vaistų, ji tapo fiziškai ir psichologiškai išsekusi. Gyvendama su atsakove, ieškovė nuolat jautė įtampą, stresą, baimę dėl nesugyvenamo dukters charakterio. Kitų vaikų pagalbos negalėjo gauti, nes telefonas buvo sugadintas, H. V. prie motinos kitos dukters ir sūnų neprileido. 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje H. V. paliko ieškovę vieną bute be maisto, vaistų ir kelias savaites bute nepasirodė. Tiesiog ieškovė buvo palikta numirti, pagalbos sugebėjo paprašyti tik pas namo laiptinės kaimynę, kuri paskambimo sūnui J. S. ir jis motiną išsivežė pas save, ja rūpinasi šiuo metu (1 t., b.l. 1–4).

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dukra ją mušė, buvo sumušta galva, visa mėlyna, žaizdota, valgyti duodavo tik ant vandens virtą, šaltą košę. (duomenys neskelbtini) išeidavo iš namų, palikdavo ją vieną, girta ją stumdė, norėjo pirkti batus savo kavalieriui. Jonas geras sūnus, ją gerai prižiūri. Ji norėtų gyventi savo bute viena, be (duomenys neskelbtini).

Atsakovės atstovas advokatas M. Š. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškinyje nenurodytas restitucijos teisinis pagrindas. Byloje neįrodyta, kad atsakovė ėmė mamos pensiją ir jai atiduodavo mažiau. S. V. nebuvo palikta pavojingoje gyvybei ir sveikatai padėtyje, telefonas nebuvo atimtas, jai nebuvo atimta teisė bendrauti su kitais savo vaikais. Melagingi teiginiai ieškinyje, kad ieškovė dvi savaites buvo palikta be maisto ir vaistų. Tą pačią dieną po konflikto su dukra, ieškovė buvo išvežta J. S. pas jį. Buto durų spyna nebuvo pakeista, raktą nuo buto turėjo J. S.. Neįrodytas ieškovės teiginys ieškinyje, kad atsakovė siekė jos mirties. Jokių ieškovės teisių atsakovė nepažeidė. Atsakovės elgesys nebuvo smerktinas nei geros moralės atžvilgiu, nei nusikalstamas mamos atžvilgiu, nebuvo jokio ypatingo nedėkingumo. Tarpusavio nesutarimai negali būti pagrindu dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovė pakeitė savo nuomonę dėl dovanojimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti sutartį. Atsakovė nėra alkoholikė, ji šmeižiama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškiniu, šalių, jų atstovų, trečiojo asmens Z. B. paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. S. V. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai H. V. ir šiuo testamentu panaikino visus kitus iki šios dienos sudarytus savo testamentus (1 t., b.l. 7, 31). (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad S. V. padovanojo dukrai H. V. butą, esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.1 punktu, Dovanotojo gyvenimo trukmei nustatytas uzufruktas – teisė neatlygintinai naudotis perleidžiamu Turtu ir deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą (1 t., b.l. 8–12). S. V. butas, esantis Jonavoje, (duomenys neskelbtini), priklausė pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą (1t., b.l. 13).

Liudytojo S. S., įgalioto asmens J. S. (3 t., b.l. 23–26) parodymais nustatyta, kad S. V., gyvendama pas (duomenys neskelbtini), labai išseko, krito jos svoris, gyvendama pas J. S. priaugo svorio, mama sakė, kad (duomenys neskelbtini) ją mušė, stumdė, spardė, norėjo pranešti policijai, bet mama neleido. Reikia naikinti sutartį, nes mama buvo skriaudžiama, namie nebuvo maisto. Mama pasirinko gyventi pas Joną, nes duktė ją blogai prižiūrėjo, dažnai mamai reikėjo nešti maisto. Mamai buvo silpna, ji sakė, kad nukrito. 2018–2019 metais mama pradėjo silpti, medikų nekvietė. (duomenys neskelbtini) maistą atiduodavo savo nedirbančiam sūnui. Mama nori gyventi pas Joną, ten grynas oras, gera priežiūra. J. S. kviesti liudytojai A. J. ir R. G. parodė, kad J. S. dažnai mamai vežė maistą, mama dabar gyvena pas Joną, jai ten gerai, ji prižiūrėta. Kai mama gyveno Jonavoje, J. S. paaiškinimais, nebuvo prižiūrėta, nebuvo paduota maisto, palikta viena visą dieną. Liudytoja V. B. parodė, kad mama, gyvendama su (duomenys neskelbtini), neturėjo ką valgyti, buvo paliekama visą dieną viena namie, (duomenys neskelbtini) pareidavo namo vėlai vakare. Mama prašė, kad ją paimtų į(duomenys neskelbtini). Matė, kaip 2019 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) sūnus, atėjęs iš virtuvę, paėmė močiutės maistą ir išėjo. Ji šiuo metu gerai rūpinasi J. S. mama.

Vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Civilinio kodekso (toliau– CK) 6.472 straipsnio 4 dalyje nepraleistas, ieškovė nurodė, kad neteisėti veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti 2021 m. kovo pabaigoje. Į teismą ieškovė kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 17 d.

Liudytojos M. Z., S. K., F. S. parodė, kad H. V. labai gerai rūpinosi mama.

Liudytojai T. G., L. S., D. S. parodė, kad jų mama H. V. labai gerai rūpinosi savo mama, retai lankydavosi pas vaikus ir anūkus Kaune. Liudytoja L. L. parodė, kad sesuo H. V. gerai rūpinosi mama, jos santykiai su broliais (duomenys neskelbtini) ir S. S. blogi, liudytojos santykiai su broliais taip pat blogi.

Aplinkybės byloje įrodinėjamos šalių ir liudytojų parodymais. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, mano, kad tiek ieškovės liudytojai, tiek atsakovės liudytojai nėra nesuinteresuoti byla, todėl jų parodymai yra subjektyvūs, tikrosios padėties gali neatskleisti. Teismas mano, kad ieškovė, (duomenys neskelbtini) sudariusi buto dovanojimo sutartį, 2019 m. pavasarį iš įkalinimo įstaigos grįžus sūnui J. S., savo nuomonę dėl noro palikti savo turtą dukrai (duomenys neskelbtini) pakeitė. Tai galėjo lemti ir artimųjų įtaka bei 2021 metais labai padidėjusios nekilnojamojo turto kainos. Iš atsakovės, liudytojų parodymų matyti, kad šeimoje visą laiką buvo nesutarimai, konfliktai, nepasidalijimas turtu, pinigais, vienas kito kaltinimai alkoholizmu. Nustatyta, kad ieškovė savo turtą (duomenys neskelbtini). testamentu buvo ir anksčiau palikusi atsakovei (1 t., b.l. 32), o vėliau –(duomenys neskelbtini) šį testamentą panaikino (1 t., b.l. 31). Šeimos nesutarimų objektas – ir ieškovės S. V. gaunama pensija bei kitos išmokos. S. V. turi nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų asmens statusą ( 3 t., b.l. 27). Be to, J. S. paaiškinimu, jis nori motinos butą, kai jis bus paveldėtas, ar už jį gautus pinigus, padalinti lygiomis dalimis tarp visų ieškovės vaikų.

Byloje nenustatyta, kad tarp šalių sudaryta kitokia sutartis, nei jos tikėjosi, norėjo ar prašė sudaryti. Notaras elgėsi rūpestingai, klausė šalių, ar nenori sudaryti rentos sutarties, į sutartį įtraukė dalį dėl uzufrukto (teisė dovanotojai gyventi bute visą gyvenimo trukmę, naudotis neatlygintinai turtu, deklaruoti jame gyvenamąją vietą), įregistravo šias daiktines teises, juridinį faktą, V sutarties dalyje išaiškino Civilinio kodekso 6.472 straipsnio esmę. Atsakovė jai dovanotą turtą išlaikė, mokėjo mokesčius, su mama kartu apsigyveno. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta kita sutartis, pritaikyti kitą įstatymo pagrindą. Tarp šalių atsiradę ginčai, nesutarimai, kartais ir konfliktai negali būti laikomi veiksmais, neabejotinai griežtai merktinais geros moralės požiūriu. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo prižiūrima, jai kviečiami medicinos darbuotojai, jai buvo perkamas maistas, vaistai, ji buvo vedama pasivaikščioti į lauką, nes viena eiti jau negalėdavo. Neįrodyti ieškinio teiginiai, kad ieškovė buvo mušama, stumdoma, palikta viena dvi savaites be maisto, vaistų, pinigų, be galimybės išeiti ir nusipirkti maisto, kad iš jos buvo atimami pinigai. Nėra nustatyta, kad ieškovei buvo atimta galimybė paskambinti artimiesiems, telefonas atjungtas, ar sugadintas. Liudytoja V. B. parodė, kad mama skambindavo(duomenys neskelbtini), kai norėdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kaimynė byloje neliudys, nes bijo (duomenys neskelbtini) sūnaus (duomenys neskelbtini) ir jo draugų. Byloje atsakovė paaiškino, kad telefonas buvo sugedęs, tačiau pataisytas, įrodymų apie telefono tyčinį atjungimą, sugadinimą nėra. Byloje apklausti J. S., S. S., V. B., L. L. parodė, kad jie atvykdavo pas ieškovę, vežė jai maistą, bendravo su mama. Anūkai (atsakovės vaikai) močiutę lankydavo retai, nes gyvena Kaune, be to, nuo 2020 m. kovo mėnesio prasidėjo karantinas ir jo apribojimai, kurie trukdo dvejus metus. Atsakovės veiksmai, kuriais ji neuždraudė mamai, sergančiai diabetu, valgyti šokoladą, kitus saldumynus, ieškovės atstovės vertinami neigiamai. Tačiau žmogui, kuriam yra virš 90 metų, pageidaujant saldumynų, sunku uždrausti. Juo labiau ir liudytojas S. S. parodė, kad mama mėgo valgyti šokoladus „Karūna“, „Pergalė“. Ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje, (duomenys neskelbtini) ją girta mušė, stumdė, galva buvo sumušta, kruvina, ėmė jos pensiją, reikalavo 10 Eur už pensijos paėmimą, atimdavo jos pinigus, prašė pinigų „kavalieriui“ pirkti batus, paltą, ji nevalgė nei mėsos, nei žuvies, jai virė košę be pieno. Taip pat ieškovė teigė, kad jai kvietė greitąją, ji penkis kartus gulėjo ligoninėje, vaistų buvo pilnas stalas. Ieškovės išėjimas į lauką, nukritimas, kaimynės pagalba jai, kaimynės kvietimas J. S. atvažiuoti ir paimti išsekusią mamą vertinami kaip siekimas atsakovės veiksmus parodyti itin smerktinais geros moralės atžvilgiu. Negalima nustatyti, ar tokie įvykiai buvo, nes ieškovės išsekimas medicininiais dokumentais nepatvirtintas, o kaimynė, galinti patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje apklausta nebuvo. Nepaneigta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) susipykus su mama, išėjus iš namų, mama paskambino J. S. ir šis mamą išsivežė pas save į (duomenys neskelbtini). Taip būdavo ir anksčiau, kai mama norėdavo pagyventi pas sūnų kaime, kur grynas oras. Dviejų savaičių ieškovės gyvenimas vienumoje neįrodytas. Atsakovės veiksmai, kuriais, kaip aiškina ieškovė, atsakovė siekė jos mirties, nesuderinami su medicinos darbuotojų kvietimu, vežimu į ligoninę, vaistų pirkimu. Ieškovė teigia, kad dabar gyvena pas sūnų Joną, bet toliau nenorėtų, ji nori gyventi savo bute viena, kai viena gyveno, buvo laiminga, pirko ką norėjo, ėjo į parduotuvę, niekas jos nestumdė, jai priežiūros nereikia, gali gyventi viena. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė viena gyventi jau negali ir negalės, ji neįvertina savo sveikatos būklės, galimybių. Ieškovė teismo posėdyje teigė (kai V. B. davė parodymus) kad V. B. nepažįsta ((duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. kovo pabaigos su V. B. ir J. S. ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), V. B. nuolat rūpinasi ieškove. Matyti labai bloga ieškovės nuomonė dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ieškovės atstovės teigimu, santykiai tarp motinos ir dukters pablogėjo, kai (duomenys neskelbtini) susirado draugą, su juo praleisdavo daug laiko, motiną ilgam palikdavo vieną, ja nesirūpino. Nors atsakovė neigė turėjusi sugyventinį, teigia, kad R. C. buvo jos sūnaus draugas, kuriam ji tik padėjo, leido pagyventi jos bute. Neseniai R. C. mirė, tai atsakovė patvirtino teisme. Liudytojai atsakovės duktė L. S. ir sūnus T. G. patvirtino, kad mama turi draugą, su juo gyvena. Liudytoja D. S. teigė, kad mama turi draugą Rytį, su kuriuo negyvena, jis yra brolio Roberto draugas. Tačiau teismas mano, kad draugo ar sugyventinio turėjimas nėra griežtai smerktini ar prieštarauja gerai moralei. Dėl maisto vagystės iš ieškovės byloje kaltinama atsakovė ir jos sūnus (duomenys neskelbtini), kuris nedirba. Šis faktas įrodinėjamas J. S. ir V. B. parodymais. Kaip jau minėta, šeimos nariai nuolat kaltina vienas kitą maisto, pinigų vagystėmis iš mamos, alkoholio vartojimu mamos bute. Byloje nustatyta, kad atsakovė pirko daug maisto gyvendama su mama ( 1 t., b.l. 48–168, 2 t., b.l. 2–193), tačiau šie kvitai neginčijamai nepatvirtina, kad visi maisto produktai suvartoti ieškovės ir atsakovės. Atsakovės paaiškinimu, pačiai savo lėšomis padedant sūnui (duomenys neskelbtini), labiau tikėtina aplinkybė, nei netikėtina, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi močiutės bute, galimai paėmė maisto, galimai ir močiutės leidimu. Tačiau ar tai buvo nuolatinis maisto ėmimas, močiutės apvaginėjimas, nenustatyta. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad ieškovė buvo sumušta atsakovės, nors liudytojai J. S. ir S. S. tai tvirtino, tačiau nei į policiją, nei į gydymo įstaigą jie nesikreipė. Jie rėmėsi tuo, kad motina to nenorėjo, o J. S. nepasitiki policija, nenori su ja turėti reikalų. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė, po buto dovanojimo sutarties apsigyvenusios kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovė mokėjo už butą, pirko maistą abiems, viena iš savo pajamų negalėjo visko apmokėti, todėl kartais prašydavo mamos, kad duotų pinigų maistui, vaistams, už vandenį, nes daug naudodavo. Ir tai buvo vykusių konfliktų priežastis. Teismas mano, kad atsakovė, žinodama padėtį šeimoje, nesutarimus, suprato, kad gali būti kaltinama motinos nepriežiūra, maisto stoka, todėl tam ruošėsi rinkdama apsipirkimo parduotuvėse čekius. Nėra nustatyta, kad visos prekės (cigaretės, alkoholis) buvo perkamos ieškovės ar atsakovės poreikiams, atsakovė paaiškino šių prekių pirkimo reikalingumą, naudojimo tikslą.

Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su Civilinio kodekso 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją. Ieškovė (atsakovės motina) byloje įrodinėjo vieną iš dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindų, nurodytų CK 6.472 straipsnyje – netinkamą atsakovės elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama. Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai, nesutarimai, negali turėti esminės įtakos, siekiant pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindas. Teismas dar kartą pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, bet ne ieškovės, liudytojų samprotavimai, nuomonė.

Neabejotina, kad vaikai privalo rūpintis senais tėvais, visapusiškai juos remti, prižiūrėti negalios atveju, tinkamai atstovauti jų teises, jiems patiems to negalint. Byloje ieškovė prašo teisingumo, teisingo sprendimo. Tačiau netinkamas, griežtai smerktinas geros moralės požiūriu atsakovės H. V. elgesys su motina neįrodytas. Dovanojimo sutarties panaikinimas remiantis vien tuo faktu, kad dovanotoja pakeitė savo nuomonę dėl dovanojimo, neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo principo. Ieškinio netenkinus, restitucijos klausimo teismui nesprendus, nenagrinėjama, kokio įstatymo pagrindu šioje byloje buvo prašoma taikyti restitucija natūra, koks įstatymas šiuo atveju turėtų būti taikomas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė šioje byloje patyrė 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidas t.y. sumokėjo valstybei 555 Eur žyminį mokestį, 150 Eur advokato padėjėjo ir 1 600 Eur advokatės darbui apmokėti ( 1 t., 5, 15, 20, 3 t., b.l. 51–55). Atsakovė patyrė 726 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., 44–46, 56–58). Ieškinys atmestas. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Byloje yra 5,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

(duomenys neskelbtini) remiantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, buvo pranešta apie šios bylos iškėlimą ir ginčą dėl nekilnojamojo turto. Ieškinį atmetus, po sprendimo įsiteisėjimo, VĮ Registrų centras praneština apie bylos išnagrinėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų ) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 (penkių eurų 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojo S. V. asmens kodą).

Sprendimui įsiteisėjus, pranešti VĮ Registrų centras apie šios bylos išnagrinėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.