- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-31
- Bylos Nr.
- 2-83/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Lietuvos
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos paštui, civilinėje byloje Nr. 2-699-65/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB Lietuvos paštui, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš juriskonsulto pareigų neteisėtu, panaikinti visus atsakovo aktus ir tarnybinius pranešimus, susijusius su ieškovui taikyta drausmine atsakomybe, pripažinti ieškovo prašymą dėl darbo ginčų komisijos sudarymo teisėtu, priteisti 50 000 000 Lt, kaip kompensaciją dėl AB Lietuvos pašto neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio pareiškimą. Nurodė, kad ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismams. Teismas sprendė, kad iš juriskonsulto pareigybinių nuostatų III skyriaus normų, apibūdinančių juriskonsulto funkcijas, matyti, jog atsakovas valstybės įmonėje ėjo valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigas. Todėl tarp jo ir darbdavio kilęs tarnybinis ginčas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir neteisėta. Teismas nepagrįstai sprendė, jog byla teisminga administraciniam teismui, kadangi pareiškėją su AB Lietuvos paštu siejo ne valstybės tarnybos santykiai, o darbo teisiniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją atriboja bylų priskirtinumo institutas. Civilinio proceso kodekso 1 straipsnyje nustatyta, kad šis kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo nagrinėjimo tvarką.
Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, tame tarpe dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų prašymų, susijusių su tarnybos santykiais, įskaitant atleidimą iš pareigų bei drausminio poveikio priemonių taikymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. ir 4 str. 5d.).
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėją V. R. su darbdaviu AB Lietuvos pašto filialu Vilniaus apskrities centriniu paštu siejo valstybės tarnybos, ar darbo teisiniai santykiai.
Byloje yra šie pareiškėjo teisinius santykius su darbdaviu AB Lietuvos pašto filialu Vilniaus apskrities centriniu paštu liudijantys įrodymai: 1) 2007 m. sausio 24 d. tarp darbdavio AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto ir pareiškėjo V. R. sudaryta darbo sutartis Nr. 12077 (b. l. 10-11), 2) AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto direktoriaus 2007 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. P-3621 ,,Dėl V. R. darbo sutarties nutraukimo“ (b. l. 13), 3) AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto personalo ir teisės skyriaus juriskonsulto pareigybės nuostatai, 2007 m. birželio 22 d. patvirtinti Vilniaus apskrities centrinio pašto direktoriaus įsakymu Nr. 1-128 (b. l. 8-9).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vienu iš skirtumų tarp valstybės tarnybos ir darbo teisinių santykių yra skirtinga priėmimo į tarnybą tvarka. Valstybės tarnyboje santykiai tvarkomi ne sutartiniais, bet pavaldumo pagrindais. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos. Asmens paskyrimas į pareigas įforminamas įstaigos, kurioje asmuo paskiriamas į pareigas, vadovo įsakymu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 3.5 p.). Stojantysis į valstybės tarnybą negali reikalauti jokių išankstinių sąlygų, susijusių su jo darbo pobūdžiu, darbo apmokėjimu ir pan. Šios sąlygos nustatomos įsteigiant ir nustatyta tvarka patvirtinant atitinkamą pareigybę, t. y. gerokai anksčiau, negu pradedama kandidatų joms užimti atranka. Todėl valstybės tarnyboje personalo ir administracijos tarpusavio santykių reguliatoriumi negali būti jokios darbo sutartys, kuriomis subalansuojamos sutartį pasirašiusių šalių teisės ir pareigos. Tuo tarpu asmuo, priimamas į darbą darbo sutarties pagrindu, su darbdaviu sudarydamas darbo sutartį susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, dėl darbo apmokėjimo sąlygų (DK 95 str.).
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas V. R. su darbdaviu AB Lietuvos pašto filialu Vilniaus apskrities centriniu paštu buvo sudaręs darbo sutartį, kurioje buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darboviete nurodyta AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto teisės ir personalo skyrius, nurodytos juriskonsulto darbo funkcijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėją V. R. su darbdaviu AB Lietuvos pašto filialu Vilniaus apskrities centriniu paštu sieja ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai.
Išdėstytų argumentų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti V. R. ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams, naikinama. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tik tuo pagrindu, kad byla šiam teismui neteisminga. Kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, perduoda ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad teismas išspręstų visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu, kaip numatyta CPK 137 straipsnyje, taip pat pagal CPK 148 straipsnį išspręstų klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.