Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 2009-11-13 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.; 2) 2018-11 07 Panevėžio teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str. viešaisiais darbais 4 mėn., 2019-02-13 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista areštu 18 parų; 3) 2019-09-17 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn.; 4) 2020-07-21 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn., 2024-04-19 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis V. J. 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, vieną kartą spyrė M. V., sėdėjusiam ant betonuotos aikštelės, į veidą, dėl ko jis griūdamas galva atsitrenkė į betono dangą, gulinčiam kelis kartus kumščiu smogė į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

2. Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad susitiko su M. V. ir kitais pažįstamais (duomenys neskelbtini) miestelyje. Visi krepšinio aikštelėje gėrė alkoholį, buvo neblaivus. Neprisimena dėl kokios priežasties tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu smogė V. į veidą. Negali konkrečiai nurodyti į kokias kūno vietas sudavė smūgius V.. Teigė, kad gailisi, nuo to laiko alkoholio nevartoja, stengiasi gyventi dorai. V. ir ligonių kasos ieškinį pripažįsta, žada padarytą žalą atlyginti.

3. Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo V. J. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais ir perskaitytais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Nukentėjusysis M. V. posėdžio metu paaiškino, kad su V. J. susitiko prie parduotuvės. Pasiūlė išgerti. Jis, V. J., P. ir J. krepšinio aikštelėje gėrė alkoholį, buvo neblaivus. Jis sėdėjo ant betono luito. Tarp jo ir V. J. kilo konfliktas. V. J. jam spyrė į veidą. Jis prarado sąmonę, griuvo. Kas toliau įvyko, jis neprisimena. Po to jam P. sakė, kad gulinčiam V. J. dar sudavė smūgius kumščiais. Jam buvo sužalotas veidas, skaudėjo koją. Sekančią dieną jis kreipėsi į policiją. Pareigūnai buvo nuvežę pas gydytoją.

5. Iš byloje esamo liudytojo J. P. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 20 val., su V. J., M. V. ir A. J. vartojant alkoholį už (duomenys neskelbtini) bažnyčios esančioje aikštelėje, V. J. pradėjo keistai elgtis, šokinėti, kilnoti kojas, graužti metalinį stulpą, konfliktuoti su M. V.. Žodinio konflikto metu, M. V. sėdint, V. J. spyrė vieną kartą jam į veidą, M. V. pargriuvo, galva atsitrenkdamas į betoną, ir prarado sąmonę. Po 15 min. M. V. bandant keltis ir rankomis atsirėmus į grindinį, V. J. kumščiais sudavė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas. Dėl suduotų smūgių M. V. kraujavo iš kaktos, buvo nubrozdintas veidas virš smilkinio (b. l. 64-65).

6. Iš byloje esamo liudytojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 20 val., kartu su V. J., J. P. ir M. V., (duomenys neskelbtini) mstl., prie bažnyčios esančioje krepšinio aikštelėje vartojant alkoholį, V. J. pradėjo keistai elgtis, lipti į krepšinio stovą, jį graužti, siūlė visiems muštis, spyrė M. V. į veidą. Ar tuo metu M. V. sėdėjo ar stovėjo, neatsimena. Nuo smūgio M. V. pargriuvo, galva atsitrenkdamas į asfalto grindinį. M. V. buvo sužalota kakta virš smilkinio, ji kraujavo. M. V. praradęs sąmonę gulėjo apie 15-20 min. M. V. bandant stotis, V. J. dar keletą kartų jam smūgiavo į įvairias kūno vietas. Rankomis ar kojomis smūgiavo, jis nematė (b. l. 61-62).

7. 2024-09-20 specialisto išvadoje Nr. G 2882/2024 (01) nurodyta, kad M. V. nustatytas odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu-buku daiktu, veikiant šlyties jėga. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu į kairio smilkinio sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 57-59).???

8. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis konflikto metu nukentėjusiajam M. V. vieną kartą spyrė į veidą, dėl ko jis griuvo ir gulinčiam kelis kartus kumščiu smogė įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. V. J. veika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam sudaro BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

9. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė būdamas recidyvistas.

10. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, neišnykus teistumui.

11. V. J. metų bėgyje administracine tvarka nebaustas (b.l.139-141), ieškosi darbo.

12. V. J. padarė tyčinį baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

13. Įvertinus neigiamus A. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgiama ir į tai, kaltinamasis šios veikos iš anksto neplanavo, nusikaltimas buvo spontaniškas ir sunkesnių pasekmių nesukėlė, nukentėjęs jam atleido. Išdėstytais motyvais kaltinamajam, kaip recidyvistui, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į daugiau jo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, minėtus asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas didesnis nei šios bausmės už nusikaltimą vidurkis (BK 61 straipsnis).

14. V. J. atžvilgiu yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir nurodė, jog suprato savo veiksmų neteisėtumą, ketina keisti gyvenimo būdą iš esmės, ieškosi darbo, žadėjo atlyginti padarytą žalą. Todėl esant pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamojo V. J. elgesį laisvėje.

15. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹str.).

16. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 181,41 euro nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas įrodymais (b.l.68-73), kaltinamasis jį pripažįsta ir tenkinamas visa apimtimi.

17. Nukentėjęs ir civilinis ieškovas M. V. pateikė ieškinį dėl 4506 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Nukentėjęs nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl kaltinamajam prieš jį pavartoto smurto pasekoje. Nukentėjęs nurodė, kad juto skausmą, pradėjo dažniau vartoti vaistus, patyrė stresą.

18. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, siekiant nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam bei užtikrinti proporcingą nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais veiksmais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats įvykis kilo dėl kilusio žodinio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos, sveikata sutrikdyta nežymiai, todėl priteistina neturtinė žala mažintina, ir priteistina iš kaltinamojo 200 eurų sumą. Teismo vertinimu, toks žalos dydis yra tinkama kompensacija nukentėjusiajam už jo patirtus išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

20. Kaltinamajam V. J. iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 8, punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką - pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, -dalyvauti elgesio pataisos programoje, - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir - neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jai tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš V. J. 181,41 eurą( vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 41 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti M. V. iš V. J. 200 (du šimtus) eurų neturinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

V. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.