Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo V. B. atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovei G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas Linas Mažonas prašė ieškovo reikalavimą tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovės prašymu dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis. Atsakovė yra verslininkė, iš ieškovo gavo priteistą kompensaciją ir gali įvykdyti teismo sprendimą. Prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4.1. 2020 m. liepos 25 d V. B. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 20-02778-GV, kurios pagrindu Swedbank, AB jam suteikė 6000 Eur kreditą laikotarpiui iki 2025 m. liepos 3 d.

4.2. 2024 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-163-877/2024 nutraukta G. B. ir V. B. santuoka, sudaryta 2012 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas santuokoje įgytas turtas, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, prievolės, kylančios iš 2020 m. liepos 25 d. kredito sutarties Nr. 20-027778-GV kreditoriui Swedbank, AB, nustatytos solidariomis ieškovės G. B. ir atsakovo V. B. prievolėmis. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią. Solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal 2020 m. liepos 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 20-02778-GV ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2024 m. liepos 15 d. įvykdė, sumokėdamas 4570,54 Eur įmokų bankui už kreditą.

5. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis).

6. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 2285,27 Eur kompensaciją už jo įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal 2020 m. liepos 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 20-02778-GV. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad vartojimo kredito įmokas Swedbank, AB mokėjo išimtinai vienas ieškovas. Byloje pateikti ieškovo sąskaitos ir SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2024 m. liepos 15 d. ieškovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 20-02778-GV sumokėjo 4570,54 Eur įmokų bankui už kreditą.

7. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos sumokėtas įmokas bankui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo 104 punkte konstatuoti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamos bylos atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 dalis), todėl šioje byloje teismas dėl kredito panaudojimo ir solidarios šalių atsakomybės plačiau neanalizuoja ir nepasisako. Vienu iš nesutikimo argumentų ieškovė nurodė prievolės įvykdymą (kredito grąžinimą) anksčiau nei sutartyje nurodytu terminu.

8. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (išspręsta byla) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grąžindamas kreditą anksčiau nei numatyta sutartyje (2025 m. liepos 3 d.), nepažeidė nei kreditoriaus, nei atsakovės kaip bendraskolės interesų. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 25 d. kredito sutartyje Nr. 20-027778-GV kredito gavėjui įtvirtinta teisė grąžinti kreditą bankui prieš terminą (sutarties 11.1.1 punktas).

9. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovui pusę 4570,54 Eur gražinto bankui kredito, todėl ieškinį tenkina iš atsakovės ieškovui priteisdamas 2285,27 Eur skolą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, CK 6.9 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

10. CPK 284 straipsnis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Įstatymo normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl jos taikytinos tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Vien blogos skolininko materialinės padėties CPK 284 straipsnio nuostatoms taikyti nepakanka. Turi būti pateikti įrodymai, jog skolininko turtinė padėtis ateityje pagerės.

11. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos nepastovios ir ji viena augina nepilnametį vaiką ir prašė išdėstyti ieškovui priteistinos sumos sumokėjimą, nepatikslindama laikotarpio.

12. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra fiziniai asmenys. Atsakovė yra verslininkė, gaunanti pajamas. Atsakovė į bylą pateiktais duomenimis (vaiko poreikių bei šeimos pragyvenimo išlaidų lentelė, komunalinių mokėjimų bankiniai pavedimai, individualios veiklos pajamų nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. ataskaita) neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir nepateikė įrodymų, kad ji būtų nepajėgi iš karto sumokėti visą reikalaujamą sumą, taip pat nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Iš ieškovo nepilnamečiui vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 306 Eur išlaikymas, duomenų, kad ieškovas šios prievolės nevykdo, byloje nėra, todėl atsakovės nurodytas teiginys, kad ji viena išlaiko vaiką, nepagrįstas. 2024 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ginčo šalių santuokos nutraukimo civilinėje byloje (Nr. e2-163-877/2024) G. B. iš V. B. priteista 4215,48 Eur kompensacija, kuri, pasak ieškovo atstovo, yra sumokėta, kompensacijos sumokėjimo fakto neginčijo ir atsakovė.

13. Teismas, atsižvelgęs šio sprendimo 12 punkte nurodytas aplinkybes ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus sprendžia, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo konkrečiu atveju sąlygotų teismo sprendimo privalomumo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, be to, pažeistų ieškovo interesus, kurie nėra mažiau svarbūs nei atsakovės interesai. Pastarieji negali būti ginami ieškovo teisėtų interesų sąskaita. Be to, teismas pažymi, kad šalys dėl skolos išieškojimo turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 103 Eur žyminis mokestis bei 1100 Eur advokato pagalbos išlaidos (800+150+150). Atsižvelgiant į CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies nuostatas, už ieškinį mokėtinas 51 Eur žyminis mokestis, todėl 52 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka grąžintina minėtą mokestį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinas 51 Eur žyminis mokestis ir 1100 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2285,27 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 27 ct) skolą, 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) advokato pagalbos išlaidas ir 51,00 Eur (penkiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Grąžinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke 2024 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 196, 52,00 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų) permoką, išaiškinant, kad žyminį mokestį pagal pateiktą prašymą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.