Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto 2-jo notarų biuro notarei Linai Varnienei, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką pareiškėjas V. B. ir R. B. (civ.b. 7 l.). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad J. B. , gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (civ. b. 3 l.). Byloje pateiktas Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro notarės Linos Varnienės 2020 10 13 nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, tai yra užvesti paveldėjimo bylą. Byloje pateikta 2017 10 02 darbo sutartis Nr. 352 , kur nurodyta, kad mirusi R. B. nuo 2017 10 04 iki 2019 09 30 dirbo (duomenys neskelbtini). Po to darbo sutarties terminas buvo pratęstas iki 2020 04 03, tačiau nuo 2019 11 07 darbo sutartis nutraukta. ( c. b. 8-11 l) Byloje taip pat pateikta 2017 10 03, 2018 09 26 Nekilnojamo daikto panaudos sutartys, pagal kurias mirusiai R. B. buvo suteiktos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kol naudotojas dirbs Įstaigoje. 2019 11 07 Direktoriaus įsakymu Nr. V-91 Patalpų panaudos sutartis nuo 2019 11 08 buvo nutraukta (civ.b. 16 l.) Nuo 2020 01 03 iki 2021 01 05 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 397 , kur nurodyta, kad mirusi R. B. nuo 2017 10 04 iki 2019 09 30 dirbs (duomenys neskelbtini) (civ. b. 17-19 l.). Byloje taip pat pateikta darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nuo 2017 10 iki 2019 11, bei nuo 2020 01 iki 2020 06 (civ. b. 39-72 l.)

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta pagal CK 2.12 straipsnį (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominiu ar asmeniniu interesu vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-360-378/2015 ).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad mirusi R. B. nuo 2017 10 02 dirbo (duomenys neskelbtini) ir gyveno Lietuvoje (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pagrindu suteiktame bute.

Duomenų, kad R. B. Latvijos Respublikoje įsigijo gyvenamąjį būstą, kitą nekilnojamą turtą, bei siekė perkelti savo nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ir ( ar ) šeimos interesus , byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad mirusi R. B., nors ir 2015 10 13 deklaravo išvykimą į Latviją , tačiau ji išlaikė pakankamai glaudų ir stabilų ryšį su kilmės valstybe (Lietuva), ir būtent Lietuvoje išliko jos socialinių gyvenimo interesų centras, ji čia dirbo ir gyveno. Esant tokioms aplinkybėms nustatytina, kad mirusios R. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 444 str., 1, 8,9 d. dalis , 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. , a.k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.