- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- eAS-947-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02857-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- N. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. V. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 6-15-699N (toliau – 2017 m. kovo 20 d. sprendimas); 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3214 (toliau – 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas) (b. l. 1–4).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 3 d. jos sutuoktinis žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. VSDFV Vilniaus skyrius šį įvykį pripažino draudiminiu, tačiau pareiškėjai neskyrė vienkartinės draudimo išmokos, nes pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė.
Pareiškėja nurodė, kad su tokiu sprendimu nesutinka. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamą 2017 m. kovo 20 d. sprendimą, turėjo vadovautis nuo 2015 m. liepos 3 d. galiojančia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų redakcija, tačiau to nedarė, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
Kartu su skundu pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo (b. l. 16–17). Pareiškėja paaiškino, kad skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo teismui buvo pateiktas 2017 m. birželio 29 d. (administracinė byla Nr. eI-4254-426/2017). Minėtoje byloje buvo nustatytas terminas (iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.) skundo trūkumams pašalinti, tačiau per apsirikimą dėl paskutinės procesinio termino datos šis terminas buvo praleistas vieną dieną, t. y. trūkumai buvo šalinami 2017 m. rugpjūčio 8 d. Atitinkamai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu, be kita ko, nurodęs, jog teisės aktai nenumato teismui teisės atnaujinti praleistą terminą skundo trūkumams pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, palaukus minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo, vienintelis būdas šiuo metu išlikęs pareiškėjai, siekiant apginti jos pažeistas teises, yra pakartotinis kreipimasis į teismą, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėja prašė atsižvelgti į ginčo esmę, t. y. į tai, kad pareiškėja siekia apginti savo pažeistą teisę gauti vienkartinę draudimo išmoką jos sutuoktiniui mirus nelaimingo atsitikimo darbe metu. VSDFV Vilniaus skyrius nelaimingą atsitikimą darbe išnagrinėjo tik įpareigotas teismo, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. sausio 25 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-525/2017. Pareiškėjos nuomone, patenkinus jos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, šiuo konkrečiu atveju bus realiai įgyvendintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo (b. l. 22–25). Pareiškėja dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą (b. l. 28–29).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą (iki 2017 m. rugsėjo 14 d.) atskirojo skundo trūkumams pašalinti (b. l. 33–34). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją nurodyti skundo juridinį pagrindą. Pareiškėja dėl jos atstovo (advokato) ligos keletą kartų teismo paprašė nustatytą trūkumų pašalinimo terminą pratęsti (b. l. 37, 43, 48). Vilniaus apygardos administracinis teismas rezoliucijomis minėtus pareiškėjos prašymus tenkino ir pratęsė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (paskutinį kartą terminas buvo pratęstas iki 2017 m. spalio 6 d.) (b. l. 41, 46, 50). 2017 m. spalio 2 d. raštu teismas pasiūlė pareiškėjai pasirūpinti kitu atstovu, jei jos advokatas dėl nedarbingumo ir toliau negalės pašalinti atskirojo skundo trūkumų (b. l. 50).
Šalies argumentai
2017 m. spalio 6 d. teismui buvo pateiktas dar vienas prašymas dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo (b. l. 51).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties laikė nepaduotu, netenkinęs pareiškėjos prašymo pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (b. l. 54–56).
Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovui išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas nepagrindžia aplinkybės, kad advokatas dėl jam diagnozuotos ligos neturi galimybės parengti procesinio dokumento. Teismas pastebėjo, kad advokatas dokumentus teikia per Lietuvos teismų informacinę sistemą, todėl jo atvykimas į teismą nėra būtinas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovo liga netrukdė parengti keturis prašymus dėl termino pratęsimo. Teismas taip pat pastebėjo, kad atskirojo skundo trūkumai nebuvo reikalaujantys didelių laiko ir pastangų sąnaudų. Teismas vertino, kad pareiškėjos atstovas galimai piktnaudžiauja termino pratęsimo institutu.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį bei pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, pašalinti (b. l. 62–65). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis yra ne tik neteisinga, diskriminacinė, paniekinanti ir įžeidžianti šalį, kaip proceso dalyvį nemotyvuotais kaltinimais, bet ir priimta netinkamai vertinant į bylą pateiktus įrodymus.
2. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti. Viena iš žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje, valstybės rūpestis žmogaus sveikata. Akivaizdu, kad sirgdamas asmuo negali dirbti, todėl jam, įgyvendinant Konstitucijoje garantuotą valstybės rūpestį žmogaus sveikata, įstatymų nustatyta tvarka yra išduodamas nustatytos formos nedarbingumą patvirtinantis dokumentas.
3. 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos atstovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau pareiškėjos atstovas, siekdamas nepraleisti procesinio termino apginti pareiškėją nuo jos teises pažeidžiančios 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, pateikė atskirąjį skundą, jame nenurodydamas atskirojo skundo pagrindo ir informuodamas teismą apie savo konstitucines teises į sveikatos išsaugojimą.
4. Dėl ligos komplikacijų pareiškėjos atstovui 2017 m. spalio 9 d. buvo skirtas stacionarus gydymas, o baigus šį gydymą išduotas nedarbingumo pažymėjimas, galiojantis iki 2017 m. spalio 20 d. Skundžiama nutartimi, teismas privertė pareiškėjos atstovą nusižengti gydytojo nustatytam režimui, t. y. privertė ligos metu dirbti ir pareiškėjos vardu surašyti šį atskirąjį skundą. Pareiškėjos atstovas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą, kurią pirmosios instancijos teismas nusprendė paneigti.
5. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atstovo pakeitimo nepriklauso teismo kompetencijai, nes dėl atstovavimo susitaria klientas ir advokatas, o vienašališkai atsisakyti kliento interesų atstovavimo draudžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.
2017 m. lapkričio 13 d. teismui buvo pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai. Nurodyta, kad pareiškėjos advokatas 2017 m. spalio 26 d. turėjo planinę operaciją, o šiuo metu jam yra skirta reabilitacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties laikė nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Reikalavimai apeliacinio skundo, taigi ir atskirojo skundo, turiniui yra įtvirtinti ABTĮ 134 straipsnyje. Jeigu skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 138 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai, taip pat teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (LVAT 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas (iki 2017 m. rugsėjo 14 d.) atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo, jog skunde turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties teisėtumą, taip pat vertina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjos atskirajame skunde nors ir nebuvo nurodyti įstatymai, bet buvo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad priimant minėtą nutartį buvo netinkamai taikytos senaties termino bei jo atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos, buvo pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei elementaraus žmogiškumo principų taikymas, buvo sudarytos sąlygos atsakingiems už žalos atlyginimą asmenims išvengti atsakomybės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio ir formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (2012 m. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Aplinkybės, kurios gali būti išsiaiškinamos nagrinėjant bylą iš esmės nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, tačiau nenurodė, kaip ir kodėl teismo nustatyti atskirojo skundo trūkumai (iš esmės tik įstatymų nenurodymas) trukdo priimti skundą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktų nenurodymas nelaikytinas esminiu neatitikimu ABTĮ reikalavimams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis panaikinama, perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos N. V. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.