Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18767-19, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-09-26 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. l d., 214 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2013-10-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 641 str. laisvės atėmimas 3 mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2014-06-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 641 str. laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių;

4) 2015-10-01 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str. arešto bausmė 45 paros. Vadovaujantis LR BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė areštas 30 parų;

5) 2016-11-30 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. viešieji darbai 1 metams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė viešieji darbai 8 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2019 m. gegužės 3 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia namo lauko durimis sudavė į pilvą savo mamai G. M., tuo sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.

Įtariamasis J. M. apklausos protokole ( b. l. 106-107) parodė, kad inkriminuojamą veiką pripažįsta visiškai. Jis gyvena su mama G. M. adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, viskuo dalinasi. Šio mėnesio penktadienį (tikslios mėnesio dienos neatsimena), darbavosi (duomenys neskelbtini) miestelyje, padėjo žmonėms, metė mėšlą, užsidirbo pinigų. Tada nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) miestelyje, nusipirko alaus ir nuėjo gerti pas tame pačiame kaime gyvenantį pažįstamą M., į namus. Kiek laiko gėrė alų, neprisimena. Gėrė dviese 7,5 laipsnių stiprumo alų, išgėrė 4 ar 5 "bambalius" alaus po 1 1 talpos. Jautėsi stipriai neblaivus, todėl kaip įvykiai klostėsi toliau, tiksliai nurodyti negali, nes dėl buvusio girtumo neprisimena. Kiek buvo valandų, nepamena, bet nusprendė eiti namo. Kaip grįžo ir kodėl sukonfliktavo su mama, neprisimena, tačiau gali pasakyti tiek, kad pripažįsta, kad savo mamai galėjo suduoti namų durimis, jas stumiant. Grįžęs, kiek pamena, nuėjo miegoti ir atsikėlė tik kitą dieną. Norėtų su mama susitaikyti.

Įtariamasis J. M. papildomame apklausos protokole ( b. l. 119-120) papildomai parodė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas. Gyvena mamai G. M. priklausančiame name kartu su mama. Su ja sutaria gerai, padeda jai, kai prašo. Gyvena bendrai, viskuo bendrai dalinasi. 2019 m. gegužės 3 d. apie 14 val. grįžo į namus išgėręs alaus. Jautėsi apsvaigęs, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. Parėjęs į namus, norėjo įeiti į namo vidų, tačiau durys buvo užrakintos. Tada paskambino skambučiu į duris. Kadangi durų niekas neatrakino, tai labai susinervino, pamanė, kad mama nenori įsileisti. Būnant prie durų, duris iš vidaus atrakino mama G. M. ir jas pradarė. Kadangi buvo susinervinęs, kad iš karto neatrakino, tai vieną kartą durimis, kurios yra metalinės, sudavė mamai į pilvą. Mama nenugriuvo, o jis iškart įėjo į namo vidų ir nuėjo miegoti. G. M. nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Ji užsirakina pastoviai savo kambaryje, nes nenori, kad jis įeitų į jos kambarį. Pabudus vakare, jis suprato, kad negerai padarė, kad mamai sudavė durimis. Kadangi mama dėl to neiškvietė policijos, tai jos ir nebeatsiprašė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pirmas kartas, kada smurtavo prieš savo mamą G. M.. Taip pat, 2019 gegužės 6 d. apie 17.30 val. išgėręs alaus, apsvaigęs grįžo į namus. Namo durys buvo užrakintos. Paimdamas už durų rankenos jas patempė ir netyčia iškrito durų rankena. Netrukus duris iš vidaus atrakino mama ir jis įėjo į vidų. Konflikto namuose nebuvo, mamos nemušė, negrasino jai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji G. M. liudytojo apklausos protokole (b. l. 39-46) parodė, kad su savo sūnumi J. M., gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis į namus grįžo būdamas neblaivus ir dar parsinešė gerti alaus. Jis namuose kėlė triukšmą, šaukė bei keikėsi įvairiais žodžiais. Jo į namus neįsileido, nes bijojo, kad nesumuštų, kadangi buvo sumušęs ją ankščiau. 2019 m. gegužės 3 d. 14 val. namuose iš lauko durų tyčia vieną kartą sudavė į pilvo sritį, dėl to skaudėjo, juto fizinį skausmą ir atsirado mėlynė. Į GMP nesikreipė. Tą kartą policijos pareigūnų nekvietė, nes buvo išsigandusi. Ji užsirakino savo kambaryje, o J. M. nurimo. Nori pasakyti, kad 2019 m. gegužės 6 d. 17.30 val., namo grįžo neblaivus sūnus J. M. ir nulaužė lauko durų rankeną, bijojo jį įsileisti, jis vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi bijojo, kad nesuduotų smūgių, todėl sūnaus neįsileido ir išsikvietė policijos pareigūnus. Nulauždamas durų rankeną, sūnus padarė 34 eurų turtinę žalą. Prašo sūnui uždrausti gyventi kartu bei lankytis, nes jo bijo, kad nesumuštų.

Nukentėjusioji G. M. liudytojo papildomame apklausos protokole (b. l. 68-69) parodė, kad dėl 2019 m. gegužės 3 d. įvykio papildys aplinkybes. Gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name, kuris priklauso jai. Gyvena kartu su sūnumi J. M., viskuo bendrai dalinasi. Su sūnumi J., kai jis būna blaivus, sutaria gerai, jis padeda. Kai būna girtas, nesutaria, nes nieko nepadeda. 2019 m. gegužės 3 d. apie 14 val., būnant vienai namuose, J. M. grįžo girtas. Ji buvo blaivi, nes alkoholio nevartoja. Būdama kambaryje išgirdo skambutį į lauko duris. Tada nuėjo prie lauko durų ir jas atidarė. Bedarant lauko duris, pamatė už durų J. M.. Jis pamatęs ją, minėtomis durimis, nieko nesakęs, sudavė vieną kartą į pilvą. Nuo smūgio ji nenugriuvo, tačiau juto didelį skausmą. Sužalojimų ant pilvo nepadarė. Sūnus pasakė „kurva, įėjau į vidų". Jis ir įėjo į namo vidų. Tada ji greitai nuėjo į savo kambarį ir užsirakino, kad sūnus neateitų ir nemuštų. Kadangi labai skaudėjo pilvą, tai atsigulė ant lovos. Dėl to, kad sūnus smurtavo policijai nepranešė, nes sūnus nurimo, netriukšmavo, negrasino ir tuo metu atleido sūnui. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, kadangi nėra sužalojimų, pas medicinos ekspertus nevyks. Šiuo metu dar pilvas skausmingas. J. M. nebeatleidžia dėl 2019 m. gegužės 3 d. įvykio, civilinio ieškinio nereikš, prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir uždrausti gyventi kartu ir bendrauti. Ne pirmas kartas, kada sūnus sumuša. Yra sumušęs ir ankščiau, dėl to kreipėsi į policiją. Dėl 2019 m. gegužės 6 d. įvykio, kada sūnus nulaužė namo lauko durų rankeną, nes buvo užsirakinusi, papildo aplinkybes, kad jam atleidžia, civilinio ieškinio nereikš. Mano, kad jis galvojo, kad jo neįleis į namo vidų, todėl ir nulaužė durų rankeną, tačiau jį būtų įsileidusi, bet nespėjo prieiti prie durų ir jas atrakinti. 2019 m. gegužės 6 d., kada sūnus grįžo į namus, buvo namuose viena, jis nemušė, negrasino.

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 6-10) ir protokolo-pareiškimo (b. l. 11-14) matyti, kad 2019 m. gegužės 6 d. 18 val. 3 min. G. M., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad neblaivus sūnus prieš kelias dienas ją sumušė. Dabar yra neblaivus namuose. GMP atsisakė. Vaikų namuose nėra. Lauks nurodytu adresu. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d., 14 val., (duomenys neskelbtini), J. M., namuose, iš laukinių durų tyčia vieną kartą sudavė savo mamai G. M. į pilvo sritį, dėl ko moteris juto fizinį skausmą, atsirado mėlynė pilvo srityje. Į GMP nesikreipė. Tą kartą policijos pareigūnų nekvietė, nes buvo išsigandusi ir užsirakino savo kambaryje. Taip pat, 2019 gegužės 6 d. apie 17.30 val. J. M., grįžęs į namus, nulaužė laukinių durų rankeną. G. M. bijojo jį įsileisti, kadangi jis vartojo necenzūrinius žodžius, bijojo, kad nesuduotų smūgių, todėl sūnaus neįsileido ir iškvietė policijos pareigūnus.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. R. 2019 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 29-30) nurodyta, kad įvykio vietoje pranešėjai G. M. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0053, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas, o įtariamajam J. M. – 3,02 promilių girtumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (b. l. 16-23, 24-28) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo išorės, prie kurio buvo smurtaujama, apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota nulaužta laukinių durų rankena, kuri padėta šalia gyvenamojo namo ant suolelio, prie laukinių durų išmėtyti įvairūs daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. M. tyčia namo lauko durimis sudavė į pilvą savo mamai G. M., t. y. šeimos narei, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo mamos atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 119-120), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 157, 159-162).

Kaltinamasis J. M. yra teistas (b. l. 126-132), baustas administracine tvarka (b. l. 137-151), nedirba (b. l. 152), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 153). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jam skiriama prokurorės siūloma 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

J. M. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo būdamas neblaivus, prieš savo šeimos narę – mamą, namuose, todėl tikslinga uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) ir skirti jam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką J. M. elgesiui (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 6 d. 18 val. 46 min. iki 2019 m. gegužės 7 d. 15 val. 40 min (b. l. 92,99), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, uždrausti J. M. vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti J. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. M. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.