- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2-1857-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00254-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės Panemunės
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S. ir kt. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S. ir kt. grupės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės Panemunės seniūnijai, Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui, sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S. ir kt. kreipėsi į teismą su grupės ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydami pripažinti ieškovams teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius sodų bendrijos „Baltasis gandras“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai 2018-09-19 pateikė prašymą ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas žemės sklypų, esančių dabartinėje SB „Baltasis gandras“ teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (įskaitant statinių nukėlimo, nugriovimo ar kitokio pašalinimo procedūras), formavimo, atkūrimo, paėmimo ir kitas administracines procedūras bei tokių žemės sklypų perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018-09-26 nutartimi nutarė ieškovų grupės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje suformuluoto ieškinio reikalavimui (ieškinio dalykas), pripažinti ieškovams teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius SB „Baltasis gandras“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka pagrįsti ieškovų grupė nurodė tas faktines aplinkybes (faktinis ieškinio pagrindas), kad ieškovai yra sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ nariai, kaip bendrijos nariai visi valdo ir naudojasi jiems SB „Baltasis gandras“ valdymo organų suteiktais žemės sklypais.
5. Teismas, išnagrinėjęs rašytinę bylos medžiagą, nurodė, kad nei ieškovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nėra pateikę įrodymų, kad SB „Baltasis gandras“ įstatymo nustatyta tvarka būtų suteiktas žemės sklypas ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodomoje vietovėje – prie (duomenys neskelbtini). Ieškovai taip pat nepateikė byloje rašytinių įrodymų, kad SB „Baltasis gandras“ savo nariams (ieškovams) yra suteikusi teisę naudotis žemės sklypais SB „Baltasis gandras“ paskirtame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
6. Teismas, susipažinęs su bylos šalių pateiktais procesiniais dokumentais ir prie jų pridėtais priedais, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatavo, kad nėra galimybių identifikuoti ginčo materialinio objekto, t. y. žemės sklypo, į kurį (kuriuos) pretenduoja įgyti nuosavybės teisę ieškovai, kadangi nėra įvardintas žemės sklypo tikslus adresas, jo plotas, ribos, koordinatės, būtini kadastriniai duomenys.
7. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes, preliminariai jas įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumo kontekste, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendė, kad nenustatyta, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių įrodomoji vertė gali būti apibūdinta ir įvertinta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Tuo labiau, kad iki tam tikros bylos nagrinėjimo stadijos bylos dalyviai gali teisme tikslinti ieškinį, reikšti papildomus reikalavimus, teikti įrodymus (CPK 42 str. 1 d., 141 str. 1, 2 d.). Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatytas akivaizdus pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų nepagrįstumo kontekste (CPK 144 str. 1 d.).
9. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Šios bylos reikalavimas (ieškinio dalykas) yra teisės pripažinimas ne aukciono tvarka privatizuoti SB „Baltasis gandras“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus. Teismas nurodė, kad šioje nutartyje yra konstatavęs, jog nėra galimybės identifikuoti ginčo materialinio objekto t. y. SB „Baltasis gandras“ ar bendrijos narių valdomo žemės sklypo, esančio ieškovų nurodomu adresu (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir pagrindus, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (turtinių teisių), nuosavybės teisių apribojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Teismui sprendžiant pagal suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra galimybės patikrinti, ar prašomas suvaržyti žemės plotas sutampa su ieškinio dalyke nurodomu žemės plotu.
11. Teismas pažymėjo, kad patenkinus tokį abstraktų reikalavimą ir sustabdžius visas žemės sklypų, esančių teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (įskaitant statinių nukėlimo, nugriovimo ar kitokio pašalinimo procedūras), formavimo, atkūrimo, paėmimo ir kitas administracines procedūras bei tokių žemės sklypų perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, neapibrėžtoje būtinais rekvizitais (sklypo dydis, ribos, gretimybės, kadastrinis ir unikalus numeris) teritorijoje, būtų pažeistas įstatymo leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
12. Dėl to teismas sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 178 str., 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovai K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S. ir kt. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-09-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti visas žemės sklypų, esančių dabartinėje SB „Baltasis gandras“ teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (įskaitant statinių nukėlimo, nugriovimo ar kitokio pašalinimo procedūras), formavimo, atkūrimo, paėmimo ir kitas administracines procedūras bei tokių žemės sklypų perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nei ieškovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nėra pateikę įrodymų, kad SB „Baltasis gandras“ įstatymo nustatyta tvarka būtų suteiktas žemės sklypas ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodomoje vietovėje – prie (duomenys neskelbtini). Teismas vertino įrodymą, kuris neegzistuoja, kadangi SB „Baltasis gandras“ nebuvo formaliai suteiktas žemės sklypas ir tai buvo konstatuota 2009 m. nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-48/2009. Be to, byloje yra pateiktas antstolio padarytas faktinių aplinkybių protokolas, kuriame fiksuojami teritorijoje esantys sklypai ir jų savininkai, kurių didžioji dauguma ir šios bylos ieškovai.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovai kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikė kadastro žemėlapio ištraukas, iš kurių buvo matyti, jog SB „Baltasis gandras“ teritorija, visoje Marijampolės plento zonoje žymima, kaip ta, kurios neatlikti tikslų kadastriniai matavimai. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nesirėmė byloje pateiktų įrodymų visuma.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo grėsmės ieškinio reikalavimų vykdymui. Tuo tarpu, ginčo teritorijoje šiai dienai yra vykdomos nuosavybės atkūrimo procedūros, teritorijoje formuojami žemės sklypai ir jie perduodami asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės. Dėl to susidaro situacija, kai net ir ieškovams laimėjus šią bylą, jie neturės ko įsigyti ne aukciono būdu, kadangi toje teritorijoje jau bus įsikūrę kiti asmenys.
13.4. Nepritaikius laikinųjų priemonių būtų pažeidžiamas teisingumo ir lygybės principas bei būtų padaroma neproporcingai didelė žala ieškovams ir sukeltos sunkiai ištaisomis neigiamos ne tik teisinės, bet ir socialinės pasekmės.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kauno skyriaus, prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2018-09-26 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
14.1. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas preliminariai nevertino ieškinio ir pasirinko formalų pateiktų aplinkybių įvertinimą.
14.2. Pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pripažįstami tik ieškovų interesai ir paneigiami valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos - teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti.
15. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2018-09-26 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi tikėtiną reikalavimo pagrįstumą.
15.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra abstraktus, kadangi nėra aišku, kokį konkrečiai žemės plotą ieškovai prašo laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2018-09-26 nutartis paliktina nepakeista.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
19. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė SB „Baltasis gandras“ žemės sklypo plano kopiją, ištraukos iš bylos Nr. ZSFP-22529 fotokopiją, pažymų apie turimą nuosavybę kopijas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovų pateikti įrodymai priimtini į bylą ir vertinami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.
22. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nei ieškovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nėra pateikę įrodymų, kad SB „Baltasis gandras“ įstatymo nustatyta tvarka būtų suteiktas žemės sklypas ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodomoje vietovėje – prie (duomenys neskelbtini). Apeliantų teigimu, teismas vertino įrodymą, kuris neegzistuoja, kadangi SB „Baltasis gandras“ nebuvo formaliai suteiktas žemės sklypas ir tai buvo konstatuota 2009 m. nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-48/2009, byloje taip pat yra pateiktas antstolio padarytas faktinių aplinkybių protokolas, kuriame fiksuojami teritorijoje esantys sklypai ir jų savininkai, kurių didžioji dauguma ir šios bylos ieškovai. Apeliacinis teismas laiko, kad šie apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.
23. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995-05-18, prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Pagal nurodytas teisės normas apeliantai savo reikalavimo ne aukciono tvarka įsigyti valstybinę žemę pagrįstumo įrodymui, visų pirma, turi įrodyti naudojimosi šia žeme teisėtumą.
25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 konstatavo, kad iki 1993-09-20 sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo. Dėl to 1993-09-20 Rusijos federacijos perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir šioje teritorijoje veikusi bendrija ,,Baltasis gandras“, kasatoriui jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė ir šis aktas taip pat nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendriją teisėtai egzistavus. Kasacinis teismas nutartyje taip pat nurodė, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bendrija ,,Baltasis gandras“ kaip sodininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas. Dėl to kasatorius įstatymu pagrįstų teisių į naudojamo žemės sklypo nuomą neįgijo. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl kasatoriui negalėjo atsirasti pagrįsto lūkesčio naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei. Kauno miesto savivaldybei atsisakius skirti žemės sklypą mėgėjiškai sodininkystei Kauno miesto teritorijoje, su kasatoriumi kaip visuomenine organizacija buvo sudarytos terminuotos žemės nuomos sutartys, nurodant, kad žemė nuomojama daržininkystei iki jos prireiks visuomenės poreikiams. Be to, kasatoriaus faktiškai naudotas žemės sklypas Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise nebuvo perduotas, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės sudaryti su kasatoriumi 1996 m. žemės nuomos sutarties žemės ūkio veiklai, taip pat vėlesnių žemės nuomos sutarčių. Įvertinusi tai, kas pažymėta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, kasatoriui neįgijus teisės pagal galiojusius teisės aktus, nebuvo pagrindo susiformuoti teisėtam lūkesčiui dėl žemės nuomos mėgėjiškai sodininkystei. Atsakovams atsisakius sudaryti naują žemės nuomos sutartį, nebuvo pažeisti kasatoriaus teisėti lūkesčiai.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio padarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuoti teritorijoje esantys sklypai ir jų savininkai, nelaikytinas tinkamu įrodymų, pagrindžiančiu nuosavybės teisę į ginčo sklypus. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantai faktiškai naudojasi valstybinės žemės dalimi, kuri iki 1993-09-20 buvo paskirta ir naudojama SSSR gynybos ministerijos. Apeliacinis teismas sprendžia, kad antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, kad ši teritorija iki šiol nėra atlaisvinta ir faktiškai naudojama sodininkų reikmėms, nepatvirtina teisėto šios žemės naudojimosi pagrindo, kadangi byloje nėra dokumentų, patvirtinančių teisę į ginčo daiktą.
27. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei ieškovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nėra pateikę įrodymų, kad SB „Baltasis gandras“ įstatymo nustatyta tvarka būtų suteiktas žemės sklypas ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodomoje vietovėje – prie (duomenys neskelbtini).
28. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, nepatvirtina nuosavybės teisių į ginčo sklypus, kadangi nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą yra įforminama įstatymo nustatyta tvarka.
29. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę SB ,,Baltasis gandras“ kaip sodininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas apeliantai įstatymo nustatyta tvarka teisių į naudojamo žemės sklypo nuomą neįgijo, sprendžia, kad laikytini nepagrįsti apeliantų atskirojo skundo teiginiai dėl grėsmės galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių – asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.).
31. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius laikinąsias pasaugos priemones ir patenkinus tokį abstraktų reikalavimą bei sustabdžius visas žemės sklypų, esančių teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (įskaitant statinių nukėlimo, nugriovimo ar kitokio pašalinimo procedūras), formavimo, atkūrimo, paėmimo ir kitas administracines procedūras bei tokių žemės sklypų perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento, neapibrėžtoje būtinais rekvizitais (sklypo dydis, ribos, gretimybės, kadastrinis ir unikalus numeris) teritorijoje, būtų pažeistas įstatymo leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
32. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
34. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.