Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui, Jūratei Astromskytei, Romualdui Šeporaičiui, Edmundui Jankaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Telšių vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, mokosi specialioje mokykloje, 8 klasėje, nevedęs, nedirbantis, Telšių rajono apylinkės teismo 2007-09-10 nuosprendžiu, pakeistu Telšių rajono apylinkės teismo 2008-02-11 nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d., 1, 5 p., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įpareigojimas būti namuose, t.y. Telšių vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto, tęsti mokslą Telšių specialiojoje mokykloje ar kitoje mokymosi įstaigoje bei uždrausta lankytis vietose, kuriose prekiaujama pilstomais alkoholiniais gėrimais ir be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d.;

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiai, gyv. (duomenys neskelbtini), Telšiai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 1995-04-18 nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu l m. 8 mėn., BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas l m. 6 mėn., 2) Telšių rajono apylinkės teismo 1997-12-09 nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu l m. 6 mėn., 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2000-09-13 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn., 4) Telšių rajono apylinkės teismo 2002-11-14 nuosprendžiu, pakeistu Telšių rajono apylinkės teismo 2003-06-20 nutartimi, pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., 5) Palangos miesto apylinkės teismo 2006-11-03 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d.;

Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiai, gyv. (duomenys neskelbtini), Telšiai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1993-03-10 nuosprendžiu pagal LR BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2) Kelmės rajono apylinkės teismo 1995-08-09 nuosprendžiu pagal LR BK 90 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., 3) Kelmės rajono apylinkės teismo 1999-05-07 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m., 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas l m. 6 mėn., 4) Telšių rajono apylinkės teismo 2001-10-23 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 mėn., 5) Telšių rajono apylinkės teismo 2007-11-14 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., A. V. ir Ž. U. 2007 m. balandžio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuo 23 val. iki 24 val., Telšių mieste, S.Daukanto ir Laisvės gatvių sankryžoje, būdami neblaivūs, panaudojant fizinį smurtą S. A. atžvilgiu, pasireiškusį smūgio sudavimu S. A. į galvą bei jo parvertimu ant žemės, ko pasekoje S. A. buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiajam S. A. priklausančius daiktus: tris auksinius žiedus: 200 Lt vertės vestuvinį žiedą, 500 Lt vertės žiedą su kvadratine akimi ir 300 Lt vertės vientisą žiedą, bendrai 1000 Lt vertės, 10 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 600 Lt, automobilio „Renault Espace“ techninės apžiūros talonas, registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, viso nukentėjusiajam S. A. padarydami 1910 Lt žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Be to, Ž. U. tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis aplinkybėmis, būdamas neblaivus, panaudojus fizinį smurtą S. A. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajam S. A. priklausantį šaunamąjį ginklą - revolverį ME 38-Magnum-6R. Tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ir paaiškino, kad 2007-04-09 buvo A. V. namuose, visi gėrė alkoholinius gėrimus: degtinę, alų ir jis jautėsi apsvaigęs. Trise išėjo į parduotuvę pirkti maisto už Ž. U. turėtus pinigus. Ž. U. paėmė iš A. V. namų neilgą, lenktą laužtuvą vinims traukti tam, kad ištraukti vamzdį, kurį norėjo atiduoti į metalo laužą. Ėjo link Daukanto gatvėje esančios parduotuvės, kai Ž. U. nuėjo prie kita gatvės puse einančio žmogaus, t.y. nukentėjusiojo, paprašyti cigaretės. Nukentėjusiajam atsakius, jog nerūko ir cigarečių neturi, A. V. pasisuko eiti link parduotuvės, o jis jam iš paskos, todėl nematė, kas pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Ž. U. trenkė kumščiu nukentėjusiajam į petį ir pagriebė nukentėjusiajam už maišelio, bet nutrūko rankenos ir maišelis nukrito ant žemės. Nematė, kad Ž. U. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam metaliniu strypu. Nuo smūgio kumščiu nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis pradėjo eiti ir šaudyti, todėl Ž. U. nusivijo nukentėjusįjį, o jis ėjo padėti Ž. U. ir gal ką atimti. Pribėgus prie nukentėjusiojo, įvyko susistumdymas. Jis nukentėjusiajam numovė nuo pirštų 2 žiedus, nukentėjusiojo ranką laikė Ž. U., kuris numovė nuo nukentėjusiojo piršto dar vieną žiedą, A. V. laikė nukentėjusiojo kojas ir naršė po nukentėjusiojo striukės kišenes, iš kurios ištraukė nukentėjusiojo piniginę. Jis nenorėjo atimti iš nukentėjusiojo ginklo ir nematė, kada buvo paimtas nukentėjusiojo ginklas. Nebuvo susitarimo paimti nukentėjusiojo ginklo. Neprisimena, ar matė, kad Ž. U. paėmė nukentėjusiojo ginklą. Po to visi trys grįžo į A. V. namus, jis žiedus padėjo ant stalo, A. V. patikrino piniginę, rastas piniginėje monetas padėjo ant stalo, taip pat patikrino dokumentus ir po to piniginę numetė ant šaldytuvo. Nesikalbėjo, ką darys su ginklu, žiedus būtų pardavęs, nes reikėjo pinigų. Viską palikę vėl trise išėjo plėšti garažų. Pripažįsta, kad nukentėjusysis nukentėjo, gailisi, kad taip nutiko, nukentėjusiojo jau atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Šiuos parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 51-53, t. 1).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl įvykdyto plėšimo pripažino, neigė pagrobęs nukentėjusiojo ginklą ir parodė, kad 2007-04-09 apie 22 val. kartu su Ž. U. ir D. B. ėjo į Daukanto gatvėje esančią parduotuvę, pamatė išgėrusį, pavargusį žmogų, kuris rankose nešėsi maišelį. Jis pasuko link parduotuvės, o Ž. U. garsiai paprašė to žmogaus cigarečių. Negirdėjo, ką atsakė nukentėjusysis, nes Ž. U. buvo apie 20 metrų, o D. B. – 10-15 metrų atstumu. Matė kaip Ž. U. plėšė iš nukentėjusiojo maišelį, kuris plyšo ir pasigirdo dužimo garsas. Priėjo prie nukentėjusiojo ir šis buvo pargriautas, kol jis gulėjo ant žemės, niekas nuo jo nebuvo pasitraukę. Nukentėjusysis nugriuvo tik vieną kartą. Kai nukentėjusysis bėgo, jam iš paskos bėgo Ž. U. ir D. B., o jis stovėjo toliau, nebėgo, o sparčiai ėjo link nukentėjusiojo. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Rankomis prispaudė nukentėjusiojo kojas, užčiuopęs nukentėjusiojo piniginę, ją ištraukė. Nežiūrėjo, kas joje buvo, nematė, ką tuo metu darė Ž. U. ir D. B.. Namuose patikrinęs piniginę, joje radęs banko korteles, automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, kelis litus monetomis, padėjo ją ant šaldytuvo. Po 10 minučių vėl trise išėjo į parduotuvę „Maxima“, kurioje už Ž. U. turėtus pinigus pirko maisto. Nuo jo namų iki vietos, kurioje apiplėšė nukentėjusįjį yra apie 70 metrų. Nežino, iš kur atsirado 100 Lt, kuriuos rado jiems išėjus į parduotuvę ir už kuriuos naktį dirbančioje parduotuvėje pirko prekių. Metalinį strypą buvo pasiėmę tam, kad galėtų ištraukti žemėje rastą „švelerį“, kurį norėjo parduoti kaip metalo laužą. Prieš nusikaltimą gėrė kartu su Ž. U., nematė D. B. geriančio, jam gerti neleido, gal jis gėrė jam nematant. Išgirdo nukentėjusįjį šaudant ir suprato, kad jis turi ginklą. Kadangi nukentėjusysis buvo arti, jo vytis nereikėjo. Nukentėjusiojo rankose ginklo nematė ir jam smūgio nesudavė ir nematė ar smūgį sudavė D. B.. Nukentėjusiajam smūgis metaliniu strypu nebuvo suduotas. Ištraukęs nukentėjusiojo piniginę, pasitraukė nuo nukentėjusiojo kaip ir Ž. U. bei D. B.. Nematė, kada Ž. U. paėmė nukentėjusiojo ginklą, o D. B. numovė žiedus. Tik po 24 val. Ž. U. pasakė, kad jis turi ginklą ir ištraukė jį iš dujinės viryklės. Nesutinka su ieškiniu, nes 600 Lt jis nematė piniginėje, buvo tik banko kortelės. Moterys rado tik 100 Lt, todėl sutinka tai atlyginti. Laužtuvą rankose nešėsi Ž. U., bet nematė, kad Ž. U. juo muštų nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo atžvilgiu jis pavartojo smurtą, nes laikė nukentėjusiojo kojas, jam smūgių jokių nesudavė, nukentėjusiojo rankas laikė D. B. ir Ž. U.. Nesitarė iš nukentėjusiojo atimti ginklo. Šaudydamas nukentėjusysis nebėgo, jis stovėjo vietoje ir šaudė. Nematė nukentėjusiojo šaudant, tik girdėjo šūvio garsus, gal jis šaudė į orą, šoną, tiesiai, tačiau nematė, mano, kad nukentėjusysis juos galėjo nušauti. Nesitarė paimti iš nukentėjusiojo ginklą, kai Ž. U. parodė, kad turi iš nukentėjusiojo paimtą ginklą, nesitarė ką su juo daryti. Iš piniginės išėmęs dokumentus, patikrino, monetomis gal D. B. suskaičiavo 6 Lt, jas paliko ant stalo ir nematė, kas jas paėmė. Su nukentėjusiuoju nesusitaikė ir jo neatsiprašė, nes kitą dieną 9 val. buvo sulaikytas dėl kitos bylos. Pripažįsta, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo jų veiksmų. Prie nukentėjusiojo priėjo greitu žingsniu ir mano, kad tai nebuvo nukentėjusiojo vijimasis, o tai darė tam, kad nebūtų nušautas. Ėjo paskui Ž. U. ir D. B., norėdamas jiems padėti, nors jų tikslų nežinojo. Mano, kad rasti 100 Lt galėjo būti prie dokumentų, todėl jų ir nepastebėjo. Įvykio metu nebuvo labai girtas, bet apsvaigęs ir mano, kad girtumas turėjo įtakos padarytam nusikaltimui, nes būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs.

Duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 95-97, t. 1).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. U. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2007-04-09 Laisvės ir Daukanto gatvių sankryžoje apie 22 val., nes dar nebuvo uždarytos parduotuvės, dar dirbo parduotuvė „Maxima“, kuri dirba iki 23 val., nes po įvykio dar buvo parduotuvėje. Jis tą dieną dirbo ir gavo avansu apie 50-70 Lt, už kuriuos pirko maisto, alaus. Prieš įvykį trise pas A. V. gėrė alkoholinius gėrimus, kartu buvo ir R. K.. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes išgėrė 2 butelius degtinės ir 2-3 butelius po 0,5 litro alaus. D. B. gėrė taip pat, bet mažiau už visus. Vėliau trise išėjo į parduotuvę nusipirkti prekių. Netoli Laisvės ir S.Daukanto gatvių sankryžos sutiko nukentėjusįjį, jo paprašė duoti parūkyti. Nukentėjusysis atsakė, kad nerūko ir neturi cigarečių, po to jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė 2-3 smūgius į krūtinę. Po šių smūgių nukentėjusysis nenugriuvo. Kadangi pro šalį važiavo taksi automobilis, todėl palikę nukentėjusįjį, nuėjo toliau visi trys. Prie nukentėjusiojo buvo sustojęs taksi automobilis, bet jis toliau nuvažiavo. Paėjęs toliau, nukentėjusysis išsitraukė ginklą ir neperspėjęs, iššovė į juos 2 kartus. Pradėjo vytis nukentėjusįjį. Jį pasivijo besukantį į gatvelę. Nukentėjusysis pats nugriuvo ant žemės, niekas jo metaliniu strypu nemušė, nors laužtuvą buvo pasiėmęs, nes planavo eiti į kitą vietą, kur laužtuvas jam buvo reikalingas. Mano, kad nukentėjusysis nugriuvo užkliuvęs už ko nors, nes jie dar nebuvo pribėgę prie nukentėjusiojo tuo metu. Pribėgus prie nukentėjusiojo, jis laikė nukentėjusiojo rankas ar kojas, nukentėjusysis nesipriešino, sakė paimti viską ką jis turi, tik prašė jo neliesti. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet sąmoningas. Neprisimena, kas naršė nukentėjusiojo kišenėse. Jis iš nukentėjusiojo striukės dešinės kišenės paėmė ginklą ir nuo piršto numovė vieną žiedą. Teigia nežinojęs, kad nukentėjusysis turi ginklą, jei nukentėjusysis nebūtų šaudęs, tai jie būtų nuėję ir jį palikę. Niekas nesiūlė paimti nukentėjusiojo ginklo, viskas įvyko greitai ir savaime. Nepastebėjo, ką tuo metu veikė D. B. ir A. V., nes nukritusį nukentėjusįjį D. B. ir A. V. buvo prispaudę ir kažką darė. Neprisimena, kas paėmė nukentėjusiojo piniginę. Nematė nukentėjusiojo piniginėje dokumentų ir pinigų. Smūgių nukentėjusiajam į galvą nei jis, nei kiti nesudavė, jis sudavė tik smūgius į krūtinę. Iš pradžių nukentėjusįjį norėjo paleisti, bet kadangi jis pradėjo į juos šaudyti, jie pasivijo ir atėmė daiktus, nors iš anksto nesitarė taip daryti. Kadangi jis pirmasis pasivijo nukentėjusįjį ir buvo tamsu, todėl kiti negalėjo matyti kaip jis iš nukentėjusiojo paėmė ginklą. Kitiems nesakė, jog paėmė nukentėjusiojo ginklą ir vieną žiedą. Tik grįžus į A. V. namus parodė ginklą, kurį nešėsi striukės kišenėje, o A. V., patikrinęs nukentėjusiojo piniginę ir neradęs joje pinigų, padėjo ją ant šaldytuvo. Nukentėjusįjį paliko gulintį ant žemės, jis buvo sąmoningas. Mano, kad nukentėjusysis galvą galėjo susitrenkti griūdamas. Netikrino pačios piniginės. Pistoletą padėjo į dujinę viryklę, jis vieną žiedą, o D. B. kitus palikę namuose, vis trys vėl išėjo. Nukentėjusiojo piniginę rado D. B. motina ir jos draugė, jos sakė radusios 100 Lt, nors jis nežino, iš kur atsirado tas 100 Lt. Vieną nukentėjusiojo žiedą užstatė parduotuvėje, o kai norėjo atsiimti, jo jau nebebuvo. Žiedą buvo užstatęs už 20 Lt. Laužtuvą nešėsi vagystėms iš garažo, kur dalyvavo ir D. B.. D. B. nerodė blogo pavyzdžio. Neturėjo tikslo pagrobti nukentėjusiojo ginklo, kuris A. V. namuose buvo tik parą laiko, neturėjo tikslo jo panaudoti. Nesakė nukentėjusiajam, kad jis turi degtinės, be to, pats nukentėjusysis jiems nesakė, jog yra ginkluotas. Nukentėjusysis nuo jų buvo 4-5 metrų atstumu. D. B. nukentėjusiojo nemušė. Apie tai, kad jis pagrobė ginklą, kiti sužinojo, kai grįžo padarę antrą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisme duotų parodymų todėl, kad pasirašė neperskaitęs protokolo, nes pasitikėjo tyrėju. Pats parodė kriminalistams, kur yra ginklas. Anksčiau yra įvykdęs tik vagystes. Negali paaiškinti, kodėl paėmė nukentėjusiojo ginklą, gal vėliau jį būtų pardavęs. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 168-180, t. 1).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. A. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie yra teisingi ir paaiškino, kad 2007-04-09 apie 24 val., jau buvo tamsu, jis ėjo Daukanto gatve link parduotuvės „Maxima“, pamatė ateinančius 3 vyrus, kurie, eidami pro šalį, kliudė jo maišelį, kuriame jis nešėsi alaus ir degtinės. Vyrai jam pasakė, kad jis turi degtinės ir paprašė parūkyti. Jis vyrus įspėjo, kad yra ginkluotas ir kad jie prie jo nelįstų. Numetęs maišelį ant žemės, išsitraukė ginklą. Kai vyrai pamatė jo išsitrauktą ginklą, atsitraukę pasakė, jog „tikrai ginkluotas“. Jis iššovė kelis kartus iš ginklo į orą ir, ginklą įsidėjęs į kišenę, apsisuko eiti, kai pajuto smūgį į kaktą metaliniu daiktu, panašiu į laužtuvą, ir daugiau nieko neatsiminė. Jam nugriuvus ant žemės, juto kaip vienas iš vyrų numovė sunkiai užmautą žiedą, juto skausmą. Negalėjo nurodyti, ar žiedai buvo numauti nuo pirštų tuo pačiu metu, kaip ir buvo naršoma po kišenes. Po to jautėsi apsvaigęs ir nejuto, kada iš kišenės buvo paimtas pistoletas, tačiau atsipeikėjęs pasigedo pistoleto „Magnum“, piniginės su pinigais bei 3 auksinių žiedų ir laikrodžio. Nebuvo paimtas jo turėtas mobiliojo ryšio telefonas ir alkotesteris. Medikai jam suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir jis taksi automobiliu grįžo namo. Vyrų veidų neįsidėmėjo ir teigia negalėsiantis atpažinti. Vėliau jam buvo grąžinti 2 žiedai ir pistoletas. Įvykio metu buvo truputį išgėręs, jautėsi lengvai apsvaigęs bei į orą šaudė, norėdamas vyrus tik pagąsdinti, nes jam atrodė, jog gali būti sumuštas tų vyrų. Mano, kad vyrų dėmesį patraukė tai, kad jis turėjo alkoholinių gėrimų. Iš tų vyrų veiksmų suprato, kad jis gali būti užpultas ir iš jo gali būti atimti pinigai bei daiktai. Jo atžvilgiu fizinis smurtas buvo panaudotas po to, kai buvo iššauta į orą kelis kartus. Kaltinamiesiems pretenzijų neturi, nors nei vienas iš kaltinamųjų jo iki teismo posėdžio neatsiprašė. Prašo, kad jam būtų atlygintas jo pareikštas civilinis ieškinys, o bausmės klausimą palieka spręsti teismui.

Papildomai apklaustas nukentėjusysis S. J. A. parodė, kad smūgis jam buvo suduotas po to, kai jis iššovė į orą ir pasisuko eiti į namus, o ne tada kai iš jo buvo atiminėjamas turėtas maišelis. Teigia, kad smūgis buvo suduotas ne kumščiu į krūtinę, bet metaliniu strypu į kaktą iš priekio ar iš šono, nors metalinio strypo nematė, tačiau pagal smūgio stiprumą mano, kad suduota buvo būtent juo, be to, jis tuo metu buvo užsidėjęs kepurę, ir nuo smūgio buvo padaryta didelė žaizda, nuo to smūgio buvo pargriuvęs ant žemės, ant žvyruoto grindinio. Tuo metu prie jo buvo tik vienas iš vyriškių. Negirdėjo, jog buvo tartasi atimti iš jo turėtą ginklą. Pargriuvus iš jo buvo atimti jo daiktai. Ginklą, užtaisytą 6 mm kalibro šratiniais šoviniais, priskirtą D kategorijos šaunamiesiems ginklams, buvo įsidėjęs į striukės kišenę. Kadangi buvo pardavęs butą, todėl turėjo pinigų, piniginėje turėjo 600 Lt, t.y. 3 kupiūras po 200 Lt ir 100 Lt banknotą bei smulkių monetų, iš viso turėjo 700 Lt ir smulkių monetų. Dėl ieškinio sumos buvo neteisingai užrašyta. Įvykio dieną su draugu išgėrė. Ginklo nuolatos nesinešioja, jo laikymui leidimą turi, pirmą kartą iššovė į orą, žmogaus nušauti negalėjo, nes šoviniai yra šratiniai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta civilinė atsakovė R. K. parodė, kad 2007-04-09 visi gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau A. V., Ž. U. ir jos sūnus D. B. išėjo iš namų, o sugrįžę pasakė, kad sumušė žmogų, nes šis šaudė. Jai nesakė, dėl ko sumušė tą žmogų ir apie įvykio aplinkybes nieko jai nepasakojo. Matė pas A. V. piniginę, tačiau jis neminėjo, iš kur ją gavo. Ji nematė, kad A. V. būtų vartęs piniginę. Taip pat nei pas vieną rankose nematė ginklo. Jiems vėl išėjus, ji ant grindų rado 100 Lt vertės kupiūrą, suprato, kad šie pinigai yra iš piniginės, kurią A. V. buvo atsinešęs ir, kaip I. K. jai sakė, padėjęs ant spintelės. Sugrįžus A. V., Ž. U. ir D. B. rastą 100 Lt kupiūrą I. K. padavė A. V.. Už tuos rastus 100 Lt A. V., Ž. U. ir D. B. nuėjo į naktį dirbančią parduotuvę, ką jie ten pirko, ji nemačiusi, nes nuėjo miegoti.

Paaiškino, kad jos sūnus D. B. jai rūpi, domėjuosi juo policijoje, šiuo metu jos sūnus gyvena vaikų namuose, ne kartą buvo patekęs į policijos akiratį, dėl ko D. B. ir buvo nuvežtas į vaikų namus, ne kartą policijos pareigūnai D. B. neblaivų buvo parvežę į namus, taksistas paskutinį kartą jos neblaivų sūnų nuvežė iš karto į policiją. Mano, kad D. B. buvo pavogęs draugo mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko draugai reikalavo grąžinti skolas, reketavo jį. D. B. yra gyvenęs ir pas jos seserį Kelmės rajone. Jis yra švelnus vaikas, jos klauso, prie jos nevartoja alkoholinių gėrimų, bet žino, kad sūnus alkoholinius gėrimus vartoja nuo 15 metų, mokslai jam sekasi nelabai, mokyklos nelankė, tačiau dabar mokosi. Ji supranta, kad sūnus padarė nusikaltimą, mano, kad nusikaltimą sūnus padarė būdamas išgėręs, patėvis Ž. U. jam įtakos nusikaltimo darymui nedarė. Apie nusikaltimą D. B. jai nepasakojo. Teigia, kad sūnus dabar nevartojo alkoholio ir gali pasitaisyti. Nieko nedarė, kad apriboti sūnaus bendravimą su A. V. ir Ž. U.. Taip pat nurodė, kad su Ž. U. gyvena 13 metų, augina 3 bendrus vaikus, gyvena iš pašalpų, skirtų vaikams, Ž. U. taip pat dirbo atsitiktinius darbus pas žmones. Stengsis atlyginti civilinį ieškinį.

Liudytoja I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007-04-09 šventė Šv. Velykas, buvo išgėrusi, todėl visų aplinkybių gerai neprisimenanti. Apie 23 val. A. V., Ž. U. ir D. B. išėjo, tačiau ji nežino, kodėl. Sugrįžę po 30 min. jie turėjo 3 auksinius žiedus, piniginę. Neprisimena, ką pasakė, iš kur tie pinigai, gal minėjo, kad juos rado. Nematė, kaip atrodė tie auksiniai žiedai, nes niekas nei jai, nei R. K. tų žiedų nedavė, taip pat pas A. V. nematė jokio ginklo. R. K. rado 100 Lt kupiūrą. Suprato, kad tie pinigai iškrito iš tos piniginės ir minėtą kupiūrą atidavė, bet neprisimena, kam. Po to vyrai išėjo į parduotuvę, nežino, ar D. B. ėjo kartu, nes prieš tai jį matė sėdintį prie stalo ir geriantį. Negali paaiškinti, kodėl tą dieną leido D. B. gerti alkoholinius gėrimus, nors ji pati turi savo vaikų ir jiems neleidžia. Taip pat paaiškino, kad su A. V. yra pažįstama apie 4 mėnesius. D. B. įtakos daryti nusikaltimą niekas nedarė, nežino, kas galėjo vadovauti nusikaltimo darymui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo D. B. atstovė pagal įstatymą D. J. paaiškino, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio D. B. gyvena Telšių vaikų globos namuose, o nuo lapkričio 1 d. jam buvo nustatyta laikina globa. Valstybė globoja penkis R. K. vaikus. D. B. yra vyriausiasis R. K. vaikas, jis yra jautrus, nuoširdus, tačiau jam trukdo aplinka. D. B. namuose yra ypatingai destruktyvi aplinka, D. B., pagal savo supratimą, rūpinasi jaunesniaisiais vaikais. D. B. nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, bėgo iš namų, tekdavo jo ieškoti. Nors vyksta pokalbiai su D. B., tačiau jį traukia namų aplinka, jo namai – tai landynė, girti asmenys, girta motina, iš namų jį atsiveždavo girtą. Iš pradžių globos namuose D. B. rodė pastangas keistis, tačiau dabar – jau nebe. Kaltinamojo motina už vaikus pašalpų negauna, D. B. kas mėnesį gauna 52 Lt ir pilną valstybės išlaikymą, jis nuveža mamai maisto. R. K. jo, kaip ir jaunesnių vaikų, nelanko.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Daukanto – Laisvės gatvių sankryžoje, jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta (b.l. 7-8, t. 1).

Iš specialisto išvados Nr. G 170/07 (07) matyti, kad S. A. buvo nustatyti šie padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieno smūgio pasekoje ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (b.l. 17, t. 1).

Iš 2007-04-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. savo iniciatyva pateikė šiuos daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pistoletą ME 38 Magnum-6R, geltono metalo žiedą kvadratine akimi, piniginę, kurioje yra S. A. vairuotojo pažymėjimas, automobilio „Renault Espace“ techninės apžiūros talonas, registracijos liudijimas (b.l. 20, t. 1).

Iš 2007-04-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. B. savo iniciatyva pateikė šiuos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: geltoino metalo žiedą (vestuvinį) (b.l. 21, t. 1).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas geltono metalo vestuvinis žiedas, geltono metalo žiedas su kvadrato formos geltono metalo akimi, tamsiai rudos spalvos odinė piniginė, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Renault Espace“ v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos revolveris ME-38 Magnum-6R, Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mm kalibro ME-Flobert short, be šovinių (b.l. 12-16, t. 1), šie daiktai 2007-05-02 pagal pakvitavimą grąžinti S. A. (b.l. 17, t. 1).

Iš 2007-05-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. A. pateikė revolverį ME-38 Magnum-6R (b.l. 18, t. 1).

Iš 2007-06-06 specialisto išvados Nr. 40-9-ISI-0752 matyti, kad tyrimui pateiktas revolveris Nr. 007513 yra fabrikinės gamybos, 6 mm kalibro, graižtvinis, tinkamas šaudymui, ME38 Magnum-6R, D kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti sportiniais 6 mm kalibro “flobert” šoviniais (b.l. 31, t. 1).

2007-07-09 pagal pakvitavimą S. A. grąžintas saugoti šaunamasis ginklas – revolveris ME38 Magnum-6R (b.l. 32, t. 1).

Iš Telšių specialiosios mokyklos direktoriaus 2007-05-03 pažymos matyti, kad D. B. nelanko mokyklos nuo 2007 m. kovo mėnesio (b.l. 64, t. 1).

Telšių specialiosios mokyklos direktoriaus charakteristikoje nurodyta, kad D. B. per pusmetį praleido 206 pamokas ir labai daug pavėlavimų. Dėl blogo lankomumo kenčia ir mokslai. D. B. rūko, keletą kartų buvo pastebėtas su alkoholio kvapu. Su mokytojais elgiasi šiurkščiai. Klasės draugų nėra mėgiamas, mėgsta meluoti, išsisukinėti. Buvo lankytasi namuose, tėvai dažnai išgėrinėja, D. B. taip pat. Namuose didelė betvarkė. Berniukas pasižada taisytis ir lankyti mokyklą, bet netesi savo pažado. Kiek žinoma, D. B. turėjo reikalų su Telšių rajono policijos komisariatu. Vagysčių atvejų mokykloje nepastebėta (b.l. 81, t. 1).

Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, kad R. K. ir Ž. U. šeimoje auga 5 vaikai. R. K. su šeima gyvena jos tėvui priklausančioje privataus namo dalyje. Butas netvarkingas, apleistas, skurdi aplinka. Šeima naudojasi vienu kambariu ir virtuve. R. K. niekur nedirba, pragyvena iš išmokų, kurias gauna už vaikus. Ž. U. dirba atsitiktinius darbus pas žmones. Šeimos buitinės, materialinės gyvenimo sąlygos blogos. R. K. ir Ž. U. neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros, todėl jų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai teikiamos socialių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (b.l. 82, t. 1).

Iš Telšių vaikų globos namų charakteristikos matyti, kad D. B. mokosi specialiojoje mokykloje aštuntoje klasėje, noriai bendrauja su visais vaikais, bet ypač su suaugusiaisiais, nori pakeisti savo pirmykštį gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, pats džiaugiasi, kad jau sugeba sumažinti vartojamo alkoholio kiekį, atsispirti draugų pagundau išgerti, stengiasi laikytis duoto žodžio, visada grįžti laiku į globos namus, pergyvena dėl patėvio ir mamos paklydimų, dažnai lanko mamą, prižiūri, kad negirtautų, rūpinasi, kad mama turėtų ko pavalgyti. Mokyklą lanko patenkinamai, bet noriai, jo mokymusi ir elgesiu mokykloje nesiskundžiama, nekenčia smurto ir pats nelinkęs smurtauti, nuoširdžiai globoja seseris (b.l. 196, t. 2).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Visų kaltinamųjų kaltė dėl įvykdyto plėšimo pilnai įrodyta visais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais, teismo medicinos specialisto ir kita bylos medžiaga ir kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d., kaip plėšimas, kurio metu, užvaldant nukentėjusiajam priklausantį turtą, panaudotas fizinis smurtą.

Veiksmai, kai kaltininkas turtui pagrobti naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, teismų praktikoje kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tokio fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam S. A. dėl muštinės žaizdos kaktoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl atskirai pagal baudžiamąjį įstatymą, kuriame numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (LR BK 140 str.), kaltinamųjų veiksmai nekvalifikuotini.

Nukentėjusiajam S. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei užvaldyto jam priklausančio turto priežastis buvo būtent kaltinamųjų atlikti tyčiniai veiksmai: kaltinamojo Ž. U. suduoti smūgiai, nukentėjusiojo rankų ir kojų laikymas bei žiedų numovimas, piniginės ir ginklo ištraukimas iš nukentėjusiojo striukės kišenės. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad tarp atsiradusių pasekmių – turto pagrobimo ir nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys.

Kaltinamųjų veiksmus taip pat kvalifikuoja tai, kad jie bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo smurtą nukentėjusiojo S. A. atžvilgiu: Ž. U. sudavė smūgius nukentėjusiajam, po to kaltinamieji nukentėjusįjį vijosi ir pargriovus ant žemės laikė nukentėjusiojo rankas ir kojas, taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis. Smurto panaudojimo neneigia nei vienas iš kaltinamųjų, bei patvirtina pats nukentėjusysis. Be to, po įvykdyto nusikaltimo grįžus į A. V. namus, kaltinamieji I. K. ir R. K. pasakė, kad sumušo žmogų, o teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog S. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl sužalojimo kaktoje kietu buku daiktu vieno smūgio pasekoje. Todėl kaltinamojo Ž. U. teigimas, kad jis smūgį nukentėjusiajam sudavė į krūtinės sritį, yra nepagrįstas. Kadangi kiti kaltinamieji nematė, į kurią vietą ir kiek smūgių Ž. U. sudavė nukentėjusiajam ar sudavė smūgį turėtu metaliniu strypu, aplinkybę dėl suduoto smūgio teismas vertina nukentėjusiojo parodymų ir teismo specialisto išvados pagrindu, tarp kurių nėra prieštaravimų, o kaltinamojo Ž. U. parodymus dėl kūno vietos, į kurią sudavė smūgius nukentėjusiajam vertina kaip gynimosi versiją, kuri įtakos veikos kvalifikacijai neturi.

Kaltinamieji neneigia nusikaltimo faktinių aplinkybių apie tai, kad jie bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusį, pagrobė jo turtą ir pripažįsta savo veikos padarinius. Kaltinamųjų parodymų analizė byloja, kad jie dėl plėšimo kaltinime išdėstytų faktų nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti bylos duomenys, tačiau neigia, kad nukentėjusysis perspėjo juos, jog yra ginkluotas bei, kad nukentėjusiojo piniginėje buvo 600 Lt. Pačių kaltinamųjų parodymais, duotais ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis perspėjo juos apie turimą ginklą, jie girdėjo kaip nukentėjusysis šaudė, nors nuo nukentėjusiojo buvo tolėliau ir nematė kuria kryptimi jis šaudė, tačiau išgirdę šūvius, nusivijo nukentėjusįjį. Tuo tarpu nukentėjusysis tvirtino, kad jis kaltinamuosius iš karto perspėjo turįs ginklą, ir jį išsitraukęs, iššovė į orą ir iš karto po to pajuto smūgį. Bylos nagrinėjimo teisme metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. A. parodė, kad nugriuvo ant žvyruoto grindinio ir ši aplinkybė patvirtina kaltinamųjų versiją, kad nukentėjusysis buvo pasitraukęs nuo asfaltuotos gatvės dalies, kurioje prasidėjo kaltinamojo Ž. U. ir nukentėjusiojo konfliktas. Tokiu būdu nukentėjusiojo parodymai dėl vietos, kurioje buvo sužalotas ir vietos, kurioje iš jo buvo pagrobti daiktai, vertintini kritiškai, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai neturi.

Kaltinamiesiems kaltinime dėl įvykdyto plėšimo, o kaltinamajam Ž. U. ir dėl šaunamojo ginklo pagrobimo nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarytos apie 24 val. Kaltinamieji teismui aiškino, kad plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu padarė tarp 22 val. ir 23 val., nes po įvykdyto nusikaltimo spėjo nueiti į parduotuvę. Tačiau ši kaltinamųjų versija paneigta nukentėjusiojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusysis VšĮ Telšių apskrities ligoninėje ortopedo traumatologo buvo apžiūrėtas 2007-04-10 0 val. 45 min. (b.l. 17, t. 1), 2007-04-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Telšių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 86-1-229-07 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., kurioje pranešimas apie įtarimą įteiktas A. V., apie tai, kad 2007 m. balandžio 10 d. 00 val. 28 min. kartu su Ž. U. ir D. B., nudauždami 3 durų pakabinamas spynas įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius garažus ir iš jo pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų už 3924,28 Lt (b.l. 143, t. 1). Be to, teisme apklausta I. K. nurodė, kad kaltinamieji išėjo apie 23 val., po pusvalandžio grįžo ir vėl išėjo. Patys kaltinamieji neneigia, kad po įvykdyto plėšimo S. A. atžvilgiu jie grįžo į A. V. namus ir greitai vėl išėjo daryti naujo nusikaltimo – vagystės iš garažų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas, konstatuoja, kad plėšimą ir šaunamojo ginklo pagrobimą iš S. A. kaltinamieji įvykdė nuo 23 val. iki 24 val., todėl kaltinamiesiems pareikštame kaltinime patikslintinas nusikaltimo padarymo laikas, nurodant, kad kaltinamieji plėšimą padarė 2007 m. balandžio 9 d. tiksliai nenustatytu laiku, nuo 23 val. iki 24 val.

Kaltinamasis Ž. U. neneigia kaltės pagrobus nukentėjusiajam priklausantį šaunamąjį ginklą. Pagal specialisto išvadą revolveris Nr. 007513 yra fabrikinės gamybos, 6 mm kalibro, graižtvinis, tinkamas šaudymui, ME38 Magnum-6R, D kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti sportiniais 6 mm kalibro “flobert” šoviniais, ir pagal LR Vyriausybės 1999-04-21 nutarimą Nr. 450 „Dėl kai kurių ginklų pripažinimo neribotos civilinės apyvartos ginklais“ pripažintas neribotos civilinės apyvartos ginklu. LR BK 254 str. 2 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos pagrobimą panaudojus fizinį ar psichinį smurtą. Iš kaltinamojo Ž. U. ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusiojo turėtas šaunamasis ginklas buvo pagrobtas plėšimo metu, kai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir iš jo pagrobti auksiniai žiedai, piniginė su dokumentais ir pinigais. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. U. veika dėl šaunamojo ginklo pagrobimo panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiojo S. A. atžvilgiu, kvalifikuota teisingai – pagal LR BK 254 str. 2 d..

D. B. ir A. V. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. tuo, kad plėšimo metu, t.y. 2007 m. balandžio 9 d. apie 24 val., Telšių mieste, S.Daukanto ir Laisvės gatvių sankryžoje, būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojant fizinį smurtą S. A. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajam S. A. priklausantį šaunamąjį ginklą - revolverį ME 38-Magnum-6R.

Atsižvelgiant į principinių bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostatų derinimą su asmeninės kaltės, atsakomybės diferencijavimu, bausmės individualizavimu, teisingu nubaudimu ir kitais baudžiamosios teisės principais esminę reikšmę turi LR BK 26 str. 1 d. nuostata, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apima jų tyčia. Tai reiškia, kad vykdytojas ir kiti bendrininkai atsako ne už kitų, o už pačių asmeniškai padarytą nusikalstamą veiką, todėl nėra ir negali būti visiško bendrininkų atsakomybės priklausomumo nuo vykdytojo atsakomybės. Nurodyta įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrininkų tyčia. Būdami bendravykdytojais padarant plėšimą, D. B. ir A. V. neturėjo tyčios pagrobti nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą, neturėdami jokių ketinimų jų ir nerealizavo, taip pat nesuvokė Ž. U. atliktų neteisėtų veiksmų pagrobiant ginklą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji A. V. ir D. B. prie nukentėjusiojo S. A. priėjo vėliau, kai prie nukentėjusiojo jau buvo kaltinamasis Ž. U., be to, lauke buvo tamsu, jie neketino atimti iš nukentėjusiojo jo turėto ginklo, jo neieškojo, nesitarė dėl ginklo pagrobimo ir nematė, kada iš nukentėjusiojo striukės kišenės kaltinamasis Ž. U. paėmė šaunamąjį ginklą. Tą patvirtino ir pats kaltinamasis Ž. U., parodęs, kad A. V. ir D. B. nematė, kada jis paėmė nukentėjusiojo ginklą, jie nesitarė pagrobti ginklą ir nieko nežinojo apie jo ketinimą. Apie paimtą ginklą kaltinamieji A. V. ir D. B. sužinojo vėliau, grįžę į A. V. namus, kur Ž. U. jiems parodė paimtą iš dujinės viryklės ginklą, kurį buvo paslėpęs ten prieš išėjus daryti kitą nusikaltimą. Kaltinamojo Ž. U. padarytas nusikaltimas – šaunamojo ginklo pagrobimas – laikytinas kaip kaltinamojo Ž. U. padarytas vykdytojo ekscesas, nes, nors panaudotas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinis smurtas turėjo ryšį su bendrai daroma veika – plėšimu, bet neapėmė bendrininkų tyčios, o nesant būtinų bendrininkavimo požymių: veiksmų bendrumui ne tik objektyviąja, bet ir subjektyviąja prasme, baudžiamoji atsakomybė negalima. Kadangi kaltinamieji A. V. ir D. B. neketino pagrobti nukentėjusiojo šaunamojo ginklo, neatliko jokių veiksmų, susijusių su šaunamojo ginklo pagrobimu, nieko nežinojo apie Ž. U. atliktus savarankiškus veiksmus, todėl jie išteisintini iš kaltinimo dėl šaunamojo ginklo pagrobimo, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 254 str. 2 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltiems asmenims, teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII ir XI skyriuose „Bausmės skyrimas“, „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), o nepilnamečio kaltinamojo atžvilgiu ir į papildomai įstatymų leidėjo LR BK 91 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir kaltiems asmenims skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamieji pripažįsta apiplėšę nukentėjusįjį S. A. pavartojus jo atžvilgiu fizinį smurtą, ko pasekoje užvaldė jo turtą, t. y. kaltinamieji pripažįsta, kad dėl jų nusikalstamų veiksmų kilo žalingos pasekmes – nukentėjusysis buvo sužalotas ir patyrė turtinių nuostolių. Nors valstybinis kaltintojas manė nesant pagrindo pripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, atsakomybe lengvinančia aplinkybe – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi galima pripažinti tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Iš byloje esančių kaltinamųjų parodymų matyti, kad visi kaltinamieji pripažįsta padarę plėšimą, o kaltinamasis Ž. U. ir pagrobęs šaunamąjį ginklą. Be to, nukentėjusysis baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad prokuroro siūlomos per griežtos bausmės ir prašė kaltus asmenys nubausti švelniau.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka su civiliniu ieškiniu, pažadėjo pagal savo galimybes atlyginti jų veiksmais padarytą žalą ir tai rodo kaltinamųjų nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos. Todėl teismas pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimus (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Baudžiamojoje byloje, remiantis pačių kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, yra nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ir kaltinamųjų teigimu, šis alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Taip pat byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad plėšimą kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje. Pagal LR BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad nors tarp jų nebuvo žodinio susitarimo apiplėšti nukentėjusiojo, tačiau tokį kaltinamųjų susitarimą patvirtina jų konkliudentiniai veiksmai: vijimasis nukentėjusiojo, atėmimas galimybės nukentėjusiajam pasipriešinti – nukentėjusiojo rankų ir kojų laikymas numaunant nukentėjusiajam žiedus, iš striukės kišenės paimant piniginę. Todėl tokius kaltinamųjų veiksmus teismas pripažįsta jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikaltimą padarius bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamieji padarė plėšimą, įstatymo priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), o kaltinamasis Ž. U. ir nusikaltimą priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.)., veikdami tiesiogine tyčia. LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 254 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – panaudojus fizinį smurtą, pagrobus tam tikrą turtą, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje.

Kaltinamasis D. B. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl jam skiriant bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 91 str. nuostatomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. nustatyta laikina rūpyba, jis gyvena Telšių vaikų globos namuose, gyveno kartu su motina R. K. ir patėviu Ž. U. ir šeimos buitinės, materialinės gyvenimo sąlygos buvo blogos, R. K. ir Ž. U. neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros, todėl jų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, be to, D. B. nelankydavo mokyklos, bėgdavo iš namų, Telšių specialiosios mokyklos direktoriaus charakterizuojamas neigiamai, kaip šiurkščiai elgiantis su mokytojais, kitų moksleivių nemėgstamas, rūkantis, kartais būdavęs apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal sveikatos būklę yra sveikas, nėra psichikos sveikatos centro įskaitoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. B. teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą analogišką veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, o iš pažymos apie asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 149 str. 1 d. D. B. atžvilgiu buvo nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 4 p.. Kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad po įvykdyto nukentėjusiojo atžvilgiu plėšimo, jie ėjo daryti kitą nusikaltimą – vagystę iš garažų ir tai rodo D. B. polinkį nusikalsti, todėl jam skirtina LR BK 90 str. ir LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis, vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d. nuostata, nustatytinas artimas nepilnamečiui skirtinos bausmės vidurkiui (1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Kadangi kaltinamajam D. B. anksčiau bausmės nebuvo taikytos, jis laikytinas neteistu, iš pateiktų D. B. charakteristikų matyti, jog jis bando taisytis, šiuo metu lanko mokyklą ir, atsižvelgiant į LR BK 92 str. 1 d. nuostatą, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas daro išvadą, kad D. B. skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis A. V. anksčiau teistas 5 kartus, iš jų keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme, laikytinas recidyvistu ir, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Taip pat skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. 3 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nes paskirtų nuobaudų – baudų iki šiol nesumokėjo (b.l. 146, t. 1), pagal 2007-05-04 tarnybinį pranešimą matyti, jog kaltinamasis slapstėsi nuo tyrimo (b.l. 63, t. 1), taip pat iš bylos visumos matyti, kad nebandė sulaikyti nuo nusikaltimo darymo nepilnametį D. B., bei vertinant teismo pripažintas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir mano, kad A. V. skirtinas laisvės atėmimas, savo dydžiu artimas LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamasis Ž. U. anksčiau teistas 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, dėl ko LR BK 27 str. 1 d. prasme, laikytinas recidyvistu, tai vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Taip pat skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, nes nesumokėjo jam paskirtos baudos (b.l. 37, t. 2), 2007-05-08 Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo paskelbta Ž. U. paieška (b.l. 155, t. 1), jis nebandė sulaikyti nuo nusikaltimo darymo posūnį - nepilnametį D. B., taip pat į teismo pripažintas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir mano, kad Ž. U. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis artimas LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o pagal LR BK 254 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina minimalaus dydžio bausmė, nes pagrobto šaunamojo ginklo jis nerealizavo, neturėjo konkrečių ketinimų jį nusikalstamai panaudoti, šaunamąjį ginklą praėjus trumpam laikotarpiui po padaryto nusikaltimo perdavė ikiteisminį tyrimą tyrusiems pareigūnams. Už šiuos nusikaltimus skirtinos bausmės subendrintos apėmimo būdu, taikant LR BK 63 str. 5 d. 1 p., nes nusikalstamos veikos padarytos esant nusikaltimų idealiajai nusikaltimų sutapčiai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Taip pat kaltinamajam Ž. U. šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniu Ž. U. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyti ir buvo taikytos kardomosios priemonės - suėmimai, todėl, vadovaujantis LR BK 66 str., į kaltinamiesiems skirtinų bausmių atlikimo laiką įskaitytini laikiname sulaikyme ir suėmime išbūti laikai, taikant LR BK 65 str. 1 d. taisyklę: vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo pradžios pareikštą civilinio ieškinio klausimą išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. A. pareiškė 900 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir nurodė, kad šią turtinę žalą sudaro iš pavogtos piniginės paimti 600 Lt ir auksinis žiedas. Taip pat pareikštas Telšių rajono apylinkės prokuroro, ginančio viešąjį interesą – ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos misterijos interesus, pareikštas civilinis ieškinys dėl S. A. suteiktų gydymo išlaidų VšĮ Telšių apskrities ligoninėje atlyginimo 46 Lt sumai (b.l. 54-55, t. 2).

Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas, kai remiantis teisme patikrintais dokumentais nustatoma, kad ieškinys yra pagrįstas: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; 2) kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos šios aplinkybės.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė ir fizinė žala, kaltinamųjų veiksmuose nustatyti LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, o kaltinamojo Ž. U. – ir LR BK 254 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai bei tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą – ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos misterijos interesus, pareikštas civilinis ieškinys 46 Lt sumai yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad pavogtoje piniginėje turėjo 600 Lt, tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad piniginėje buvo 700 Lt. Kaltinamieji tvirtino, apžiūrėję piniginę, joje rado dokumentus, monetomis 6 Lt, o vėliau I. K. kaltinamajam A. V. padavusi 100 Lt kupiūrą, kurią R. K. rado ant grindų, suprato, kad ši 100 Lt kupiūra iškrito iš piniginės. Nukentėjusysis viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad iš jo buvo pavogti 600 Lt, byloje nėra jo parodymus paneigiančių objektyvių duomenų ir teismas neturi pagrindo atmesti jo parodymus dėl pavogtos pinigų sumos, nes priešingai nei nurodė kaltinamieji, liudytojų I. K. ir R. K. parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir faktą, kad pinigai piniginėje buvo. Byloje nustatyta, kad niekas iš kaltinamųjų ir kitų asmenų neturėjo tokios pinigų sumos, todėl akivaizdu, kad 100 Lt galėjo iškristi tik iš nukentėjusiojo piniginės ją tikrinant po įvykdyto plėšimo, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir jo civilinis ieškinys tenkintinas. Taip pat priteistina 300 Lt už vieną pavogtą, bet negrąžintą, auksinį žiedą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu D. B. buvo nepilnametis ir ikiteisminio tyrimo metu civiline atsakove buvo pripažinta jo motina R. K.. LR CK 6.276 str. 1 d. numatyta, kad nepilnametis nuo 14 metų iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas numatė, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Vadovaujantis šiomis normomis, nepilnamečiui D. B. neturint savo pajamų, priteistino civilinio ieškinio solidariąją dalį, tenkančią D. B. turi atlyginti civiline ieškove pripažinta kaltinamojo motina R. K..

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal LR BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Baudžiamojoje byloje daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pripažinti iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai: dokumentai, šaunamasis ginklas ir du geltono metalo žiedai, kurie pagal pakvitavimus buvo grąžinti saugoti nukentėjusiajam, todėl šie daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam S. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

nuspre ndžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo S. A. atžvilgiu) (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, vadovaujantis 82 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p., 5 p., paskirti 12 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose – Telšių vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslą Telšių specialiojoje mokykloje ar kitoje mokymosi įstaigoje bei uždraudžiant lankytis vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 8 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-04-11 iki 2007-04-13 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-05-09 iki 2007-05-18.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje D. B. palikti nepakeistą.

D. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. (dėl šaunamojo ginklo pagrobimo panaudojus fizinį smurtą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo S. A. atžvilgiu) (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 8 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-04-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 8 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą A. V. palikti nepakeistą.

A. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. (dėl šaunamojo ginklo pagrobimo panaudojus fizinį smurtą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo S. A. atžvilgiu) (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. (dėl šaunamojo ginklo pagrobimo panaudojus fizinį smurtą) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę, laisvės atėmimą šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrintą bausmę iš dalies sudėti su Telšių rajono apylinkės teismo 2007-11-14 nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 8 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-05-22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. balandžio 8 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą Ž. U. palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. A. civilinį ieškinį tenkinti ir iš Ž. U., A. V. ir D. B. solidariai, o D. B. neturint savų pajamų, iš civilinės atsakovės R. K., priteisti S. J. A. 900 Lt (devynis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui.

Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Ž. U., A. V. ir D. B. solidariai, o D. B. neturint savų pajamų, iš civilinės atsakovės R. K., 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam S. A. suteiktas gydymo paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nukentėjusiajam S. J. A. grąžintini pagal pakvitavimą perduotus saugoti dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Renault Espace“ v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos revolverį ME-38 Magnum-6R, Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mm kalibro ME-Flobert short, be šovinių, geltono metalo vestuvinį žiedą, geltono metalo žiedą su kvadrato formos geltono metalo akimi, tamsiai rudos spalvos odinę piniginę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.