Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-728-559/2008 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams UAB „Snoro lizingas“ ir V. G. IĮ dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo, atsakovo UAB „Snoro lizingas“ priešieškinį ieškovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime nurodė, jog šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės A. M. ir atsakovo UAB „Snoro lizingas“, atstovaujamos pardavėjo V. G. IĮ, buvo sudaryta Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KGŽ6082301P (b.l.3,29,30), pagal kurią kompanija perdavė pirkėjui atlygintinai naudoti prekes - buitinę techniką (dujinę viryklę ir MB krosnelę), pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką. Tą pačią dieną (2006-08-23) pardavėjas V. G. ir pirkėjas (taip nurodyta dokumentuose) A. M. pasirašė prekės perdavimo-priėmimo aktą (b.l.4,31). Abi prekės ieškovei sutarties sudarymo ir priėmimo-perdavimo akto sudarymo dieną perduotos nebuvo. Šalių 2006-08-23 sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. KGŽ6082301P bendrosios dalies sąlygos yra iš esmės orientuotos į pirkėjo pareigų vykdymą atliekant mokėjimus už prekes, tačiau nenumato kreditoriaus bei pardavėjo atsakomybės tuo atveju, jeigu jie nevykdo savo pareigos tinkamai perduoti pirkėjui atitinkamas prekes. Sutarties bendrosios dalies 8.3 p. nustato, kad Pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį tik 5.4 ir 5.5 punktuose nustatyta tvarka ir pagrindais. Sutarties 5.4 ir 5.5 punktai numato sutarties nutraukimą tik nustačius pateiktų prekių trūkumus. Ieškinys nagrinėjamas remiantis bendromis prievolinės teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą ir jų nevykdymo teisines pasekmes. Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje yra nurodyta tik bendra prekių kaina 1451,40 Lt, nenurodant konkrečios kiekvieno daikto kainos, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi atsakovas yra įvykdęs savo prievolę perduodamas ieškovei mikrobangų krosnelę. Parduodami daiktai yra individualiais požymiais apibūdinami daiktai, turintys savo identifikacinius duomenis, tačiau sutartyje nenurodyta nei kokio gamintojo buvo pasirinkta ieškovės buitinė technika, nei kokio modelio daiktai ir pan., šalių paaiškinimai skirtingi, todėl neįmanoma nustatyti tikrosios tų daiktų kainos. Šiuo atveju yra labai svarbus prekės (daikto) perdavimo momentas, ar daiktas perduotas priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu, ar vėliau – pristatant prekes į namus ar pan., nes perduodant daiktą pirkėjui tuo pačiu metu, kai pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas yra reali tikimybė, kad perduota būtent pirkėjo pasirinkta prekė, o ne kita, tačiau to pasakyti nebūtų galima, jeigu prekė būtų pristatoma pirkėjui vėliau (į namus ar kt. būdu). Pagal tokio neaiškaus turinio sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, atsakovai, pristatydami daiktus vėliau, galėjo ieškovei perduoti bet kurį atitinkamos rūšies daiktą, dėl kurio modelio, išorės požymių, kokybės ar komplektacijos ieškovė būtų negalėjusi reikšti jokių pretenzijų (priėmusi tuos daiktus). Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Atsakovas UAB „Snoro lizingas“ įsipareigojo perduoti prekes ieškovei pirmiau, negu ji pradės už jas mokėti, kadangi mokėjimų grafike nurodyta, kad pirmoji įmoka turėjo būti padaryta 2006-09-22. Ieškovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolės mokėti atitinkamas įmokas už daikto naudojimą vykdymą, arba atsisakyti ją vykdyti. Nė viena iš CK 6.58 str. 2 d. nurodytų sąlygų, apibrėžiančių, kada prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės įvykdymą, nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovai neįrodė, kad negalėjo daikto perduoti ieškovei dėl jos pačios kaltės, arba dėl force majeure aplinkybių, arba kad buvo pateiktas adekvatus prievolės užtikrinimas, o bonus pater familias elgesio reikalavimai turi būti taikomi ne tik ieškovei, bet ir atsakovams, kurie tiek ekonomine, tiek teisinio išprusimo prasme yra stipresni šiuo atveju. Pagal sutarties sąlygas atitinkamų prekių perdavimo ieškovei pareiga teko atsakovui UAB „Snoro lizingas“, kurio vardu veikė V. G. IĮ, todėl būtent UAB „Snoro lizingas“ turėjo išsiaiškinti daiktų neperdavimo ieškovei priežastis ir imtis priemonių išspręsti konfliktą. Sudarant ir vykdant minėtą sutartį, buvo pažeistas kooperavimosi (arba bendradarbiavimo) principas, kuris reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, keistųsi informacija, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir pan. Ieškovė, kuriai nebuvo pristatytos prekės, 2006-08-29 kreipėsi į atsakovus su pareiškimu dėl sutarties nutraukimo, tačiau nė vienas iš atsakovų nesiėmė priemonių išaiškinti ieškovei apie kliūtis, kylančias dėl daiktų pristatymo, o jos reikalavimas nutraukti sutartį atsakovų buvo ignoruojamas.

Apeliantas nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą ir jų neįvykdymo teisines pasekmes. Teismas byloje vienareikšmiškai rėmėsi tik ieškovo parodymais. Teismas, pripažindamas aktą negaliojančiu vien todėl, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos realiai akto pasirašymo dieną (2006-08-23), pažeidė materialinės teisės normas, taip pat netinkamai aiškino sutarties nuostatas. Pagal CK nuostatas pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi būti perduodami per protingą terminą po sutarties sudarymo. Būtent dėl tokio termino ir buvo sutarta, jog prekės ieškovei bus pristatytos 2006-08-25. 2006-08-25 ieškovei buvo atvežta mikrobangų krosnelė, dujinė viryklė. Šios faktinės bylos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog V. G. IĮ nesistengė išvengti prievolės perduoti prekes ieškovei vykdymo. Ieškovė savo pradiniame ieškinyje iš viso neigė faktą, jog yra gavusi mikrobangų krosnelę ir tik vėliau pripažino, jog mikrobangų krosnelė jai buvo perduota. Teismas, aiškindamas prievolių vykdymą ir jų neįvykdymo teisines pasekmes rėmėsi LR CK 6.58 str. 1 d., tačiau to paties straipsnio 2 d. 3 p. numato, jog prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kita prievolės šalis negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. Šio straipsnio 7 d. taip pat numato, jog teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Teismas byloje konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad negalėjo dujinės viryklės perduoti ieškovei dėl jo pačios kaltės, tačiau byloje nebuvo apklaustas nė vienas kartu su V. G. pas ieškovę vykęs darbuotojas, galėjęs paliudyti minėtas aplinkybes. Ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi pagal sutartį pasiėmė mikrobangų krosnelę ir už ją nemokėjo eilinių įmokų. Teise atsisakyti vykdyti prievolę ieškovė būtų galėjusi pasinaudoti tik tada, jeigu būtų negavusi nė vienos prekės pagal sutartį. Be to, dujinę viryklę ieškovė piktybiškai atsisakė priimti. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka, be to, sutartims vykdyti taikomas bendradarbiavimo principas, kuris reiškia šalių pareigą imtis pastangų sutarčiai išsaugoti. Nei teismas, nei ieškovė tarp šalių sudarytos sutarties išsaugojimo klausimo nesvarstė, todėl vienašališkas sutarties nutraukimas pažeidžia atsakovų interesus. Teismas sprendime pažymėjo, jog šalių paaiškinimai yra skirtingi, tačiau visus juos vertino išimtinai ieškovės naudai, taigi pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Teismas privalėjo teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis nagrinėjamomis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Teismas neužtikrino tinkamo vadovavimo procesui, kadangi posėdžio metu ieškovė akivaizdžiai negerbė teismo, kategoriškai atsisakė atsakinėti tiek į atsakovų, tiek ir į teismo užduodamus klausimus, ko pasėkoje byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatymo apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kada vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.

Šiuolaikinėje sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia tai, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo (lot. consensus – sutarimas, vienybė, harmonija) principas reikalauja, kad būtų atskleisti šalių tikrieji ketinimai, tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006).

Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant išperkamosios nuomos sutartį ir pasirašius prekės perdavimo – priėmimo aktą, prekės ieškovei nebuvo perduotos. Taigi prekės perdavimo – priėmimo akto 4 punkte nurodymas, kad pardavėjas ir pirkėjas patvirtina, kad prekė kokybiška, sukomplektuota, nepriekaištingai veikia ir perdavimo metu atitinka jai keliamus reikalavimus, neatitiko realios padėties. Taigi darytina išvada, kad buvo pažeista esminė sutarties sąlyga – prekės nebuvo perduotos ieškovei (pirkėjai).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas UAB „Snoro lizingas“, atstovaujama V. G. IĮ, netinkamai ir ne laiku vykdė savo sutartines prievoles (CK 6.256 str.). Pažymėtina, kad ieškovė yra silpnesnė sandorio šalis. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Snoro lizingas“, atstovaujamos V. G. IĮ, buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis ir prekės perdavimo – priėmimo aktas, patvirtinantis, kad pirkėjai tą pačią dieną buvo perduota dujinė viryklė ir mikrobangų krosnelė, tačiau faktiškai pirkėjai prekės nebuvo perduotos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo V. G. IĮ atstovas V. G. paaiškino, kad sutarties dieną ieškovė išsirinko mikrobangų krosnelę ir dujinę viryklę, tačiau tą dieną ji nenorėjo pasiimti prekių, nes jos buvo ekspozicijoje, prekės buvo atvežtos rugpjūčio 25 d., tačiau ieškovė pasiėmė tik mikrobangų krosnelę, o viryklės neėmė ir paprašė dar ją palaikyti parduotuvėje, nes ji turinti išvažiuoti. Atsiliepime į ieškinį (b.l.17-19) atsakovas V. G. IĮ nurodė, kad ieškovė mikrobangų krosnelę pasiėmė 2006-08-23 ir ja iki šiol naudojasi, 2006-08-25 dujinė viryklė buvo nuvežta į ieškovės namus Rukloje, ieškovės nebuvo namuose, nors telefonu ji buvo pažadėjusi sutartu laiku būti, taigi dujinė viryklė ieškovei buvo vežama dar kelias dienas iš eilės, bet ieškovė nesudarydavo sąlygų prekei priimti jos namuose. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (b.l.114) V. G. paaiškino, kad mikrobangų krosnelę ieškovė gavo tą pačią dieną, kai pasirašė dokumentus. Taigi pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės intonacijos teisme atsakovo paaiškinimai yra skirtingi. Pažymėtina, kad byloje esanti V. G. IĮ pažyma (b.l.5) patvirtina, kad sutarties sudarymo dienai prekės ieškovei nebuvo pateiktos, įsipareigota prekes pateikti 2006-08-25. Taigi bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad prekės perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dieną prekės ieškovei nebuvo perduotos. Civilinio kodekso 6.58 straipsnis reglamentuoja teisę sustabdyti prievolės įvykdymą. Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.58 str. 1 d.). Būtent ieškovė 2006-09-29 (b.l.6), pateikdama atsakovui UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, sustabdė priešpriešinį savo prievolės vykdymą ir prašė nutraukti sutartį.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sutarties 4.4 punktas numato, jog prekės perdavimas įforminamas perdavimo – priėmimu aktu, kuris yra sudėtinė ir neatskiriama sutarties dalis, sutartis apima ir prekės perdavimo – priėmimo aktą, o tai reiškia, kad prekės ieškovei galėjo būti perduotos tik pasirašius sutartį ir aktą. Šios apeliacinio skundo argumentus paneigia bylos medžiaga, kadangi pasirašius sutartį ir aktą, prekės ieškovei (pirkėjai) nebuvo perduotos. Taigi patenkinus ieškinio reikalavimus: nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir prekės perdavimo – priėmimo aktą pripažinus negaliojančiu, pagrįstai atsakovo priešieškinis dėl skolos pagal sutartį priteisimo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties ir prekės perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dieną ieškovei prekės nebuvo perduotos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo ir prekių perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu yra pagrįstas, todėl patenkintas, o priešieškinis dėl skolos priteisimo – atmestinas. Kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra jokio pagrindo.

Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino visus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas priimdamas sprendimą, pasisakė dėl visų ieškovės ir atsakovo reikalavimų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, išnagrinėjus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius pagrindus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.