Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 58 MGL (2184,28 eurų) bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį;

A. J. (A. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 litų) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį 16 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį;

L. K.-Binderienė, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiskyrusi, dirbanti UAB ,,Bankiva“, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., A. J. ir L. K.-B. veikdami bendrininkų grupėje vykdė ginčijamą L. K. - Binderienės teisę bei pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą R. M. teisę, panaudodami prieš nukentėjusįjį E. G. fizinę ir psichinę prievartą, tuo padarydami didelės žalos E. G. teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:

2016 m. birželio 21 d. apie 01.30 val. R. M., A. J. ir L. K. – Binderienė atvyko pas E. G., adresu Vilniaus r., Riešės sen., Skirgiškių k., (duomenys neskelbtini), kur namo tarpduryje R. M. dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus E. G. į veidą, po to R. M. ar A. J., kuris iš jų tiksliai tyrimo nustatyti nepavyko, koja vieną kartą spyrė E. G. į pilvą dėl ko pastarajam nugriuvus ant grindų namo koridoriuje prie įėjimo, R. M. kartu su A. J. paėmė E. G. už rankų ir ištempė jį į lauką, kur E. G. atsisėdus ant namo laiptų, R. M. reikalaujant grąžinti 1000 Lt (289,62 eurų) skolą už buto nuomą, R. M. kartu su A. J. kumščiais sudavė ne mažiau 5 smūgių E. G. į įvairias kūno vietas, spyrė ne mažiau kaip 3 kartus E. G. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais A. J. ir R. M. padarė E. G. kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės odos nubrozdinimą, dešinės akies vokų, kairio žando poodines kraujosruvas, nosikaulių lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė E. G. sveikatą. Po to L. K. – Binderienė, priėjusi prie sumušto E. G., reikalavo grąžinti jai skolą ne mažesnę kaip 115 eurų, E. G. atsakius, kad nežino apie kokią skolą ji kalba, L. K. – Binderienė su A. J. nuėjo į nukentėjusiojo E. G. namo kambarį ir paėmė „kaip užstatą už skolą“ nukentėjusiajam E. G. priklausantį televizorių ,,TELEFUNKEN“ - 288,88 eurų vertės, o R. M. išvažiuodamas pasakė E. G., „dar susitiksim“ ir „ kai kitą kartą atvažiuos, važiuosim į mišką su kastuvu“, tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje R. M., A. J. ir L. K. – Binderienė, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, savavaldžiavo E. G. atžvilgiu,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. M. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad L. K.-Binderienė supažindino jį su nukentėjusiuoju E. G.. 2012 metų vasario mensį su E. G. pasirašė buto, esančio Taikos gatvėje, Vilniuje, nuomos sutartį, pagal kurią E. G. įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 500 eurų už buto nuomą ir buto komunalinius mokesčius. Nuo 2012 m. E. G. jam skolingas 800 eurų. Jis ir E. G. buvo susitarę, kad pastarasis jam pervesinės po 50 eurų į mėnesį, kol grąžins jam skolą. 2016 m. birželio 20 d. jis, A. J. ir L. K.-Binderienė buvo jo garaže, jis ir A. J. remontavo jo automobilį. Taisydami automobilį, jie visi trys kalbėjo apie tai, kad E. G. yra jiems skolingas. Jie nusprendė nuvažiuoti pas E. G.. Apie 00.30 ar 01.30 val. nuvažiavo į Skirgiškių k., kur gyveno E. G., jie norėjo su juo pasikalbėti, neketino jo atžvilgiu naudoti fizinio smurto. Nuvykus į minėtą vietą, jie pabeldė į duris, E. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, išėjo į namo kiemą, jis buvo labai nepatenkintas, kad jie atvažiavo. E. G. kažką pasakė L. K.-Binderienei ar norėjo jai trenkti, todėl A. J. kumščiu du kartus sudavė E. G. į veidą. Po antro smūgio E. G. ant nugaros nukrito į namo vidų. Jis ir A. J. pakėlė nukentėjusiąjį ir pasodino ant namo laiptų, tuo metu E. G. bėgo kraujas iš nosies. L. K.-Binderienė nuėjo atnešti ko nors, su kuo būtų galima nuvalyti kraują. Tuo metu jis ir E. G. kalbėjosi, apie tai, kodėl pastarasis jam negrąžina skolos. E. G. paaiškino, kad neturi pinigų. Tada A. J. su L. K.-Binderienė išsinešė televizorių, sakė, kad kaip užstatą dėl skolos grąžinimo. Nukentėjusysis jam dar negrąžino skolos. Negirdėjo, kad kas nors E. G. grasintų. Nematė, kad E. G. būtų sudavęs A. J. smūgių, bet pastarasis buvo užsimojęs kumščiu (T 2, b. l. 25-26).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1917/2016(01) matyti, kad E. G. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas, dešinės akies vokų, kairio žando poodinės kraujosruvos, nosikaulių lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-06-21). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makroformaloginio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų padarymo metu (T 1, b. l. 60-61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto gautoje specialisto išvados Nr. G 3822/2016(01) matyti, kad E. G. nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nosikaulių lūžis, kairės akies vokų poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, kaktos kairės pusės odos nubrozdinimai, galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kairio žando poodinė kraujosruva, galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai, pagal jų makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-06-21 (T 1, b. l. 63-64).

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulio S. S. 2016 m. birželio 21 d. surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-21 jam dirbant kartu su O. G. apie 1.10 val. gavus iš Vilniaus AVPK pranešimą buvo nuvykta adresu Vilniaus r., Riešės sen., Skirgiškių k., (duomenys neskelbtini), kur E. G. paaiškino, kad jį sumušė du iš matymo pažįstami asmenys, iš kurių vienas buvo ,,Rusla“. Jie atvykę pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis, paėmė televizorių ir išvažiavo link Vilniaus. E. G. paaiškino, kad jis skolingas ,,Ruslai“ pinigų, nes prieš 5 metus pas jį nuomavosi butą ir nesumokėjo už nuomą, nes neturėjo pinigų (T 1, b. l. 18).

Iš reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. L. K.- Binderienė pateikė televizorių ,,Telefunken“ (T 1, b. l. 26-27).

Iš reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016 m. spalio 3 d. iš E. G. paimti televizoriaus ,,,Telefunken“ dokumentų kopijos ir nuotraukos, kuriose užfiksuota televizorius T 32TX182LPB ,,Telefunken LED“, SN 7080054 3000281 dėžė. Iš E. G. pateiktos vartojimo kredito sutarties matyti, kad V. G. įsigijo televizorių ,,Telefunken LED“, SN 7080054 3000281, kurio vertė 799 eurų (T 1, b. l. 36).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2016-06-21 01.25 val. Bendrojo pagalbos centro įrašas iš kurio matyti, kad paskambinęs E. G. pranešė, kad jį sumušė du asmenys ir pasiėmė televizorių. Vyriškis praneša, kad kraujuoja ir prašo, kad atvyktų medikai (T 1, b. l. 40-41).

Kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas požymių, įtvirtintų Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat išvada, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Pagal baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Tiek iš kaltinamųjų parodymų, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad E. G. buvo skolingas R. M. ir L. K. – B., t. y. pastarieji nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo turtinį reikalavimą. Visi trys kaltinamieji patvirtino tai, kad jie kaltinamajame akte nurodytu laiku nuvyko į E. G. namus, kad pasikalbėtų su nukentėjusiuoju apie jo skolas R. M. ir L. K. – B..

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. ir L. K. – B. nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo pagrįstą turtinį reikalavimą ir bandė jį realizuoti ne įstatymo nustatyta tvarka, tačiau būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-70-976/2012). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, trys kaltinamieji į nukentėjusiojo namus atvyko nakties metu (apie 00.30 val.), jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, grasino jam susidorojimu, jei jis negrąžins skolų, bei paėmė jo tėvui priklausantį televizorių ,,Telefunken LED“. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų, prarado saugumo jausmą, t. y. jam buvo padaryta didelė žala.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota savavaldžiavimo sudėtis. P. B. kodekso 294 straipsnio 2 dalį atsako tik tas, kad savavaldžiavo panaudodamas psichinė ir (ar) fizinę prievartą. Psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Nors kaltinamasis R. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, tačiau teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. M. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. ir L. K. – B., vykdė ginčijamą L. K. - Binderienės teisę bei pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą savo teisę, panaudodamas prieš nukentėjusįjį E. G. fizinę ir psichinę prievartą, tuo padarydamas didelės žalos E. G. teisėms ir teisėtiems interesams. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosekliais nukentėjusiojo E. G. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai apie nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu yra nuoseklūs nuo pranešimo apie įvykį iki teisminio bylos nagrinėjimo. Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro įrašo 2016-06-21 01.25 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino E. G., kuris pranešė, kad jį sumušė du asmenys ir pasiėmė televizorių. Taip pat nukentėjusysis pranešė, kad kraujuoja (T 1, b. l. 40-41). Kaip matyti iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio S. S. 2016 m. birželio 21 d. surašyto tarnybinio pranešimo, jam atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis E. G. paaiškino, kad jį sumušė du iš matymo pažįstami asmenys, iš kurių vienas buvo ,,Rusla“. Jie atvykę pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis, paėmė televizorių ir išvažiavo link Vilniaus. E. G. paaiškino, kad jis skolingas ,,Ruslai“ pinigų, nes prieš 5 metus pas jį nuomojosi butą ir nesumokėjo už nuomą, nes neturėjo pinigų (T 1, b. l. 18). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir 2016 m. birželio 23 d. surašytame protokole- pareiškime (T 1, b. l. T 1, b. l. 1-3). Nukentėjusysis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 52, 67-68, 70,72, 74), tiek atlikdamas parodymų patikrinimą vietoje (T 1, b. l. 76-82), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus.

Kaltinamasis R. M. neneigia aplinkybės, kad 2016 m. birželio 21 d. apie 00.30 val. jis, A. J. ir L. K. – Binderienė nuvyko į E. G. namus, esančius Vilniaus r., Riešės sen., Skirgiškių k., (duomenys neskelbtini), siekdami su nukentėjusiuoju išsiaiškinti dėl pastarojo skolų, tačiau neigė, kad naudojo fizinį ar psichologinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors visi trys kaltinamieji parodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo A. J., tačiau jų parodymai vertintini kritiškai. Tiek nukentėjusysis, tiek R. M. ir L. K. – Binderienės parodė, kad R. M. ir E. G. pažįstami nuo 2011 metų pabaigos. O tuo tarpu nukentėjusysis A. J. pažinojo tik iš matymo, iki 2016 m. birželio 21 d. įvykio buvo matęs tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis kaltinamąjį R. M. pažinojo žymiai ilgesnį laiką nei A. J., todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis negalėjo suklysti ir apkalbėti R. M., kad pastarasis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Taip kritiškai vertintini kaltinamosios L. K. – B. parodymai, kad nukentėjusysis negalėjo matyti, kas jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nes tuo metu laike buvo labai tamsu. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigia jos pačios ir kitų kaltinamųjų parodymai, kad jiems atvykus pas E. G. į namus, pastarasis buvo labai nepatenkintas, kad jie atvažiavo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, įvykio metu jis atpažino visus tris kaltinamuosius, dėl to galėjo identifikuoti kas jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad R. M., A. J. ir L. K. – Binderienei inkriminuotas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį pasitvirtino.

K. R. M. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, 2016 m. birželio 23 d. protokolu-pareiškimu, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio S. S. 2016 m. birželio 21 d. surašytu tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiojo ir R. M. akistatos protokolu, apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadomis ir kita bylos medžiaga. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. M., veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. ir L. K. – Binderiene vykdė ginčijamą L. K. - Binderienės teisę bei pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą savo teisę, panaudodamas prieš nukentėjusįjį E. G. fizinę ir psichinę prievartą, tuo padarydamas didelės žalos E. G. teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam R. M. bausmę atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), į kaltės formą- tyčią, į jo asmenybę, kuris dirba, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, teistas (T 1, b. l. 102), nebaustas administracine tvarka (T 1, b. l. 112), ir į kitus bausmės skyrimo principus, į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, jam skirtina straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamais R. M. vienas išlaiko šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, bei į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, teismas mano, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (T 1, b. l. 94).

Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas. Be jo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina ir kaltinamųjų R. M. ir L. K. – B. parodymai, specialisto išvados, nukentėjusiojo parodymai, protokolas-pareiškimas, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolai ir kita bylos medžiaga. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. J. veikdamas bendrininkų grupėje su R. M. ir L. K. – B. vykdė ginčijamą L. K. - Binderienės teisę bei pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą R. M. teisę, panaudodami prieš nukentėjusįjį E. G. fizinę ir psichinę prievartą, tuo padarydami didelės žalos E. G. teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant kaltinamajam A. J. bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), į kaltės formą- tyčia, į jo asmenybę, kuris dirba, teistas (T 1, b. l.129-131), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 140-142), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir į kitus bausmės skyrimo principus, į tai, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei į tai, kad jis sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, teismas mano, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (T 1, b. l. 126).

K. L. K.-B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu ji kaltinama. Be jos prisipažinimo jos kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymai, specialistų išvados, protokolas-pareiškimas, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolai ir kita bylos medžiaga. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji, veikdama bendrininkų grupėje su R. M. ir A. J. vykdė savo ginčijamą teisę bei pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą R. M. teisę, panaudodama prieš nukentėjusįjį E. G. fizinę ir psichinę prievartą, tuo padarydama didelės žalos E. G. teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė, veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

K. L. K.-B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), dėl kurio savo kaltę pripažino visiškai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji pateikė susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikė. Kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, jis jai atleido ir prašo kaltinamosios atžvilgiu bylą nutraukti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju, ankščiau neteista ir nebausta administracine tvarka, viena augina du nepilnamečius vaikus, daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiam susitaikius (BK 38 str.).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (T 1, b. l. 194).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 113,64 eurų civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) str.) (T 1 b.l. 44-46).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.,

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

V. B. kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metamas, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,3 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 str.).

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

V. B. kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metamas, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,3 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 str.).

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

L. K.-B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. B. kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. L. K.-Binderienei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,3 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš R. M., A. J., L. K.-Binderienės priteisti 113,64 eurų žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.