Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-78-606/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
AN2-78-606/2022
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00083-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
Y. S.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rasjono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-78-606/2022Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00083-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Y. S. (Y. S.) atstovo advokato G. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas, kuriuo Y. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 90 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. birželio 18 d., apie 02.30 val., būdamas G. K. priklausančioje automobilių savitarnos plovykloje, (duomenys neskelbtini), paėmė 30 Eur vertės dulkių siurblio žarnos antgalį ir jį pasisavino, taip G. K. padarė 30 Eur turtinės žalos.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto Y. S. atstovas advokatas G. L. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir Y. S. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (ANK 616 straipsnio 3 dalis), nagrinėjant bylą nebuvo rašomas nei posėdžio protokolas, nei daromas posėdžio garso įrašas, ir tai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, o taip pat apsunkina bylos nagrinėjimą teisme bei apeliacine tvarka.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. S. nuo pat jo pirmosios apklausos, jam surašius administracinio nusižengimo protokolą, savo kaltės nepripažino ir argumentuotai tvirtino, kad jis dulkių siurblio antgalio nevogė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Y. S., prieš išvažiuodamas iš aikštelės, dulkių siurblio žarną pakabino su antgaliu, jo nepavogė. Nesiaiškinta, ar tą naktį į plovyklos aikštelę (plovyklos nedarbo metu) buvo atvykę kiti automobiliai ar asmenys. Nei policijos pareigūnai, nei teismas nepareikalavo nukentėjusiojo G. K., kad jis pateiktų visos nakties, iki darbuotojo V. D. atvykimo į aikštelę, kai pastarasis pastebėjo pakeistą dulkių siurblio žarnos antgalį, vaizdo įrašą. Teismas į posėdį savo iniciatyva iškvietė ir liudytojais apklausė policijos pareigūnus S. S. ir M. R., tačiau iš jų paaiškinimų situacija nepaaiškėjo, o tik pasitvirtino faktas, kad administracinis nusižengimas buvo tirtas atmestinai, nenustatytas padarytos žalos mastas. Taip pat nurodoma, kad daiktas, kurio vagyste yra kaltinamas Y. S., yra laisvai įsigyjamas prekyboje, jo kaina yra 12 Eur. Tuo administracinėn atsakomybėn traukiamas Y. S. nori įrodyti, kad priešingai, nei nurodė byloje pripažintas nukentėjusiuoju G. K., tokio tipo antgalių yra prekyboje, todėl jis pats užsiimdamas analogiška darbine veikla, tokių dulkių siurblio žarnos antgalių turėjo, ir nenorėdamas gadinti santykių su konkurentais, atnešė į G. K. priklausančią aikštelę.

2.3. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

2.4. Apelianto teigimu, byloje nėra nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, pagrindžiančio Y. S. kaltę, kad jis pavogė dulkių siurblio žarnos antgalį, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto Y. S. atstovo advokato G. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartis paliktina galioti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ne teismo tvarka nagrinėjant bylą nebuvo rašomas nei posėdžio protokolas, nei daromas posėdžio garso įrašas, ir tai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, o taip pat apsunkina bylos nagrinėjimą teisme bei apeliacine tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. S. savo kaltės nepripažino ir argumentuotai tvirtino, kad jis dulkių siurblio antgalio nevogė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Y. S., prieš išvažiuodamas iš aikštelės, dulkių siurblio žarną pakabino su antgaliu, jo nepavogė. Nesiaiškinta, ar tą naktį į plovyklos aikštelę (plovyklos nedarbo metu) buvo atvykę kiti automobiliai ar asmenys. Nei policijos pareigūnai, nei teismas nepareikalavo nukentėjusiojo G. K., kad jis pateiktų visos nakties, iki darbuotojo V. D. atvykimo į aikštelę, kai pastarasis pastebėjo pakeistą dulkių siurblio žarnos antgalį, vaizdo įrašą.

7. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad dėl to, jog ne teismo tvarka nagrinėjant bylą nebuvo rašomas nei posėdžio protokolas, nei daromas posėdžio garso įrašas, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo Y. S. teisė į gynybą, t. y. visiškai neargumentuota, kaip ši aplinkybė įtakojo jo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. S., ir nagrinėjant jo bylą ne teismo tvarka, savo kaltės dėl dulkių siurblio žarnos antgalio vagystės nepripažino, ši aplinkybė nurodyta ir Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarime. Tyrėja S. S. Y. S. nurodytas įvykio aplinkybes užfiksavo 2021 m. liepos 29 d. paaiškinime, po juo Y. S. pasirašė ir patvirtino, kad paaiškinimas surašytas iš jo žodžių teisingai, buvo išverstas į jam suprantamą kalbą (b. l. 37–38). Skunde apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. S. klausimo dėl to, kad ne teismo tvarka nagrinėjant bylą nebuvo rašomas posėdžio protokolas ar nebuvo daromas posėdžio garso įrašas, nekėlė. Apylinkės teisme Y. S. skundas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, Y. S. ir pats dalyvavo teismo posėdyje, davė išsamius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, jį atstovavo ir advokatas. Teismo posėdyje buvo apklaustas kaip liudytojas ir nutarimą priėmęs tyrėjas M. R., kuris patvirtino, kad Y. S. paaiškino, jog antgalio neėmė, atnešė savo antgalį. Teismo posėdyje Y. S. turėjo galimybę liudytojui tyrėjui M. R. užduoti klausimų, taip pat susijusių ir su aplinkybių nustatymu priimant nutarimą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto Y. S. teisės į gynybą.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš 2021 m. liepos 29 d. Y. S. paaiškinimo nustatyta, kad įvykio naktį jis atvyko į automobilių savitarnos plovyklą tam, kad išsiurbtų iš automobilio salono jame likusį smėlį, grįžus nuo jūros. Paėmęs dulkių siurblio žarną su antgaliu įkišo į automobilio saloną ir ėjo sumokėti, tačiau pastebėjo, kad neturi smulkių pinigų. Nepavykus išsiurbliuoti salono, jis iš aikštelės išvyko, jokio antgalio nekeitė. Kitą dieną jam paskambino vyriškis ir paklausė, ar jis naktį buvo automobilių plovykloje. Jam patvirtinus, kad buvo, vyriškis pareikalavo atnešti tai, ką paėmė, ir dar butelį degtinės. Y. S. atsakė, kad nežino, apie ką vyriškis kalba. Tačiau vyriškis skambino dar kelis kartus ir reikalavo iki 13 val. atnešti dulkių siurblio antgalį arba sakė kreipsis į policiją. Kadangi, Y. S. teigimu, jis norėjo asmeniškai susitikti su minėtu vyriškiu, pasiėmė savo dulkių siurblio žarnos antgalį, kurį buvo pirkęs parduotuvėje, ir nuėjo į plovyklą. Plovykloje sutiko kitą vyriškį, nors galvojo, kad tai tas pats, kuris jam skambino. Vyriškiui padavė turėtą antgalį. Vyriškis nusuko nuo plovykloje buvusio dulkių siurblio žarnos antgalį ir atidavė jam. Y. S. teigimu, jis pasiėmė antgalį tam, kad jį parodytų jam skambinusiam vyriškiui ir viską išsiaiškintų, tačiau vyriškio nesutiko ir nieko neišsiaiškino, nes vyriškis jo vengė. Y. S. nurodė, kad jam grąžintas antgalis buvo naujas, juodos spalvos (b. l. 37–38).

10. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. S. tvirtino analogiškai, kad jis dulkių siurblio žarnos antgalio neėmė. Atvykęs į savitarnos aikštelę, norėjo išsiurbliuoti automobilio saloną. Paėmė dulkių siurblio žarną ir automobilio salone pradėjo matuoti, kiek ji gali pasiekti automobilio salono vietos, tačiau pastebėjo, kad neturi smulkių pinigų, todėl susuko žarną ir išvažiavo. Kitą dieną pradėjus skambinėti aikštelės atstovui, jis pasakė, jog jokio antgalio neėmė, tačiau pradėjus grasinti, kad rašys pareiškimą policijai dėl antgalio vagystės, kad jam teks grįžti į Ukrainą, supratęs, kad savininkui šis antgalis svarbus, jis nuvežė savo turėtą dulkių siurblio žarnos antgalį, dar ir butelį degtinės, nes norėjo susipažinti su savininku. Aikštelėje buvusiam vyriškiui atidavė savo dulkių siurblio žarnos antgalį, o šis jam atidavė buvusį uždėtąjį antgalį. Y. S. paaiškino, kad jis taip pat dirba automobilių plovykloje, tačiau į ją siurbliuoti automobilio nevažiavo, nes būtų reikėję atjungti signalizaciją.

11. Iš aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto Y. S. paaiškinimų nustatyta, kad, jo teigimu, jis dulkių siurblio žarnos antgalio nevogė. Atkreiptinas dėmesys, kad Y. S., neigdamas savo kaltę dėl vagystės, paaiškinime nurodė, kad jis paėmęs dulkių siurblio žarną su antgaliu įkišo ją į automobilio saloną ir iš karto ėjo sumokėti, bet pastebėjo, kad neturi smulkių pinigų. Tačiau tyrimo eigoje tyrėjai S. S. parodžius Y. S. vaizdo įraše užfiksuotus duomenis ir paaiškėjus, kad Y. S. ne iš karto paliko automobilio salone dulkių siurblio žarną ir ėjo sumokėti, tyrėjai paklausus, ką jis veikė automobilyje su dulkių siurblio žarna, kai pats dulkių siurblys neveikė, Y. S. atsakyti negalėjo, teigė, kad neprisimena. Kad Y. S. davė būtent tokius paaiškinimus, tyrėja S. S. patvirtino ir apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje. Tačiau skunde apylinkės teismui ir teismo posėdyje Y. S. jau tvirtino, kad jis paėmė dulkių siurblio žarną ir automobilio salone pradėjo matuoti, kiek ji gali pasiekti automobilio salono vietos, ir tik tada pastebėjo, kad neturi smulkių pinigų. Ir šiuo atveju ne tik aptartas prieštaravimas tarp paties Y. S. paaiškinimų, bet ir aplinkybė, kad jis, teigdamas, jog nepavogė dulkių siurblio žarnos antgalio, neva atnešė savo dulkių siurblio žarnos antgalį vien dėl to, kad jam buvo pasakyta, jog bus kreiptasi į policiją, sudaro pagrindą abejoti būtent Y. S. paaiškinimais.

12. Nors iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų akivaizdžiai nematyti, kad Y. S. keitė dulkių siurblio žarnos antgalį, tačiau vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kad Y. S. automobilio salone kažką veikė su dulkių siurblio žarna, užfiksuotas laikas, nepaneigia to, kad Y. S. per šį laiko tarpą ir galėjo pakeisti dulkių siurblio žarnos antgalį, o bylos duomenimis nustatyta aplinkybė, kad Y. S. grąžino dulkių siurblio žarnos antgalį būtent po to, kai iš nukentėjusiojo G. K. sužinojo apie tai, jog jis automobilių savitarnos plovykloje buvo užfiksuotas vaizdo kamerų, suponuoja ir išvadą, kad būtent Y. S. ir pakeitė dulkių siurblio žarnos antgalį.

Žemesnės instancijos teismas

13. Tiek iš nukentėjusiojo G. K. paaiškinimų bei parodymų tyrimo metu, tiek ir iš jo parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad nukentėjusysis peržiūrėjęs vaizdo įrašus pamatė, jog naktį į plovyklą buvo atvažiavęs tik vienas automobilis, jis buvo su lipdukais, iki pat ryto niekas daugiau į plovyklą nebuvo atvažiavęs, jo vairuotoją nustatė pagal automobilį, klausinėjo žmonių, rodė nuotraukas. Susisiekus su Y. S., Y. S. apskritai neigė įvykio naktį buvęs jam priklausančioje automobilių savitarnos plovykloje, ir tik pasakius, kad jis buvo užfiksuotas vaizdo kamerų, Y. S. prisipažino pavogęs dulkių siurblio žarnos antgalį, nes jam jo reikėjo. Y. S. atvažiavo ir atvežė dulkių siurblio žarnos antgalį. Nukentėjusysis pažymėjo, kad tokie antgaliai naudojami tik dvejose Lietuvos plovyklose – jų ir Marijampolėje, kad tokį antgalį reikia mokėti pakeisti, nes nemokantis, gali sulaužyti. Antgalį grąžino nesulaužytą. Kaip antgalis keičiamas, jis ir pats nežino, tai daro darbuotojas V. D. (b. l. 26–27, 31, 32, 66–68).

14. Iš aptartų nukentėjusiojo G. K. parodymų nustatyta, kad G. K. prieš įvykį Y. S. nepažinojo, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad G. K. neturėjo jokio tikslo apkalbėti būtent Y. S., o, akivaizdu, kad būtų nustatinėjami pagal vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, jei plovykloje būtų buvę užfiksuota ir daugiau atvažiavusių automobilių, visi asmenys, galėję pavogti dulkių siurblio žarnos antgalį. Tačiau, kaip jau aptarta, vaizdo kameromis buvo užfiksuotas tik Y. S. automobilis, o Y. S., nukentėjusiajam pasakius, kad jis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis, ir pats prisipažino nukentėjusiajam pavogęs dulkių siurblio žarnos antgalį, ir jį grąžino. Šiuo atveju net nelogiška manyti, kad asmuo, būdamas nekaltas, netgi ir užfiksavus jį vaizdo kameromis, nesiaiškintų įvykio aplinkybių, bet atneštų ir atiduotų savo daiktą, kartu dar atneštų ir butelį degtinės neva norėdamas susipažinti su savininku dėl, jo teigimu, plovyklos aptarnavimo reikalų, būdamas kitos automobilių plovyklos tik darbuotojas, juolab, kai, Y. S. teigimu, jis buvo nepagrįstai apkaltintas vagyste. Aplinkybę, kad Y. S. atnešė į G. K. priklausančią automobilių savitarnos plovyklą ir atidavė būtent G. K. priklausančio dulkių siurblio žarnos antgalį, patvirtina ir liudytojo V. D. parodymai.

15. Tiek paaiškinime tyrėjai, tiek ir teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. D. parodė, kad jis iš vakaro, apie 17.30 val., aikštelėje patikrino dulkių siurblius, o ryte pamatė, kad dulkių siurblio antgalis ne tas, apvyniotas izoliacija, trumpesnis. Y. S. atvežė identišką antgalį, koks jų ir buvo, jis iškarto atpažino jų antgalį iš išvaizdos, jis buvo su spaudu, padėvėtas. Jiems prekes (antgalius) veža iš Lenkijos. Kai Y. S. atvežė jų antgalį, jis jo klausė, kodėl taip negerai padarė, sakė, kad visur pastatytos kameros. Y. S. pasižiūrėjo į kameras, bet nieko jam nesakė (b. l. 36).

16. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad liudytojas V. D., būdamas automobilių savitarnos plovyklos darbuotojas, prižiūrėdamas dulkių siurblius, vienareikšmiškai žinojo ir galėjo atskirti jų plovyklos dulkių siurblių žarnų antgalius. Juolab, kaip nukentėjusysis G. K. pažymėjo, kad tokie antgaliai naudojami tik dvejose Lietuvos plovyklose – jų ir Marijampolėje. Pažymėtina, kad V. D. jau tą patį rytą pamatė, kad dulkių siurblio žarnos antgalis yra pakeistas, jis skyrėsi – buvo trumpesnis ir apvyniotas izoliacija. Ir, kai Y. S. atvežė į plovyklą dulkių siurblio žarnos antgalį, liudytojas V. D. neabejodamas atpažino, kad Y. S. atvežtas dulkių siurblio žarnos antgalis buvo būtent nuo jų plovykloje esančio dulkių siurblio žarnos, šį antgalį prisuko prie žarnos, o buvusįjį grąžino Y. S.. Ir, pažymėtina, Y. S. grąžintą antgalį pasiėmė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir liudytojas V. D. Y. S. užsiminė apie plovykloje pastatytas kameras, Y. S. pažiūrėjo į jas, tačiau į klausimą, kodėl jis taip pasielgė, Y. S. nieko ir neatsakė.

17. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o institucija, nagrinėdama bylą, bei teismas, nagrinėdamas skundą, padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad sprendimai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Y. S. kaltė, padarius ANK 108 straipsnyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Kartu pažymėtina, kad pagal ANK 108 straipsnį numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad, jeigu dulkių siurblio žarnos antgalis kainuotų ir mažiau nei 30 Eur, Y. S. veikos kvalifikacijai pagal ANK 108 straipsnį reikšmės neturi.

18. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą ir Y. S. (Y. S.) atstovo advokato G. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė