- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- M1-215-853/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- M. Š., K. A.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
nuotoliniu būdu per vaizdo konferencinę programą ZOOM prokurorui Žilvinui Generauskui, gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, teismo psichologui ekspertui Gintarui Butkui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, turinčiam neįgalumą (nustatytas 35 procentų darbingumas), neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V., dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos, dėl ko jis baudžiamojo įstatymu uždraustos veikos metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto bendro naudojimo laiptinėje rankomis pastūmė M. Š. ir K. A., dėl ko M. Š. nukritusi susižalojo ranką ir koją, nukritusi K. A. nusibrozdino ranką ir susitrenkė koją, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms M. Š. ir K. A. fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
Kad V. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:
- nukentėjusios M. Š. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad V. V. apsigyveno pas jos kaimynę R.. Po kurio laiko jis pradėjo nešti šiukšles ir dėti bendrojo naudojimo patalpose, todėl ji ir kita kaimynė priekaištavo dėl tokio V. V. elgesio, savo kaimynei R., bei prašė, kad kaimynė daugiau nebepriimtų V. V.. 2020 m. rugpjūčio 20 d. iš ryto pusės, vėl su kaimyne priekaištavo R. dėl V. V. ir pastarasis, greičiausiai išgirdęs tuos priekaištus ir supykęs, grįžo ir joms esant laiptinėje, stvėrė K. A. už pečių srities iš priekio, prisitraukė link savęs ir tada nuo savęs nustūmė ją. Ji tuo metu buvo už K. A.. Tada K. A. krito ant jos, tada nukrito ir ji. Dėl griuvimo ji susižalojo koją, buvo nubrozdinimas. Dėl tokio V. V. elgesio ji jaučia baimę, jautė fizinį skausmą. Ji nesitikėjo tokio V. V. elgesio, nors žinojo, jog jis yra ligonis, tačiau nesitikėjo, kad gali būti agresyvus;
- nukentėjusios K. A. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad kaimynė R. priėmė pas save gyventi draugą V. V., kuris pradėjo nešti šiukšles ir jas dėti balkone bei bendro naudojimo patalpose. Neapsikentusios tokio V. V. elgesio, ji ir kaimynė M. Š. priekaištavo R.. Tuo metu būdamos laiptinėje, kai išėjo V. V., prašė ir liepė R. nebepriimti V. V.. Tada grįžo V. V. ir ją iš priekio suėmęs už pečių prisitraukė prie savęs bei stipriai nuo savęs ją nustūmė. Ji nuo stūmimo griuvo. Ji užgriuvo ant kaimynės M. Š., kuri tuo metu buvo už jos. Nukritusi ji susižalojo koją ir ranką. Ji jautė fizinį skausmą, kuris ilgai truko. Po to įvykio V. V. išbėgo iš laiptinės. V. V. bijo, kad jis vėl gali grįžti, nes yra našlė ir pensininkė;
- liudytojos S. R. Š. parodymais, kuri teisiamajam posėdyje parodė, kad su V. V. buvo seniai pažįstami, nes kartu gydėsi, ir jis jai patiko. Kartu sutarė pradėti gyventi. Patvirtino, jog girdėjo triukšmą ir matė, kaip V. V. pastūmė K. ir M., nors jai atrodė, kad stūmė M.. Ji matė kaip K. gulėjo ant grindų, o M. neatsimena. Ją ištiko šokas, todėl ji nieko daugiau neatsimena. Patvirtina, jog ji žinojo apie V. V. sveikatą, ji ir pati yra serganti, jie abu tokie pat. Tik ji pastoviai gydosi;
- 2020 m. rugpjūčio 20 d. 09.08 val., registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0120000450087, kuriame nurodyta, jog prieš 5 min., atvykęs pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto, apstumdė pranešėją ir kaimynę laiptinėje (moterys krito, susižalojo), įžeidinėjo. Asmuo pasišalino į lauką (t. 1, b. l. 35-38);
- 2020 m. rugpjūčio 20 d. M. Š. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 09.00 val. ją koridoriuje iškoliojo bei stūmė dėl ko ji parkrito, V. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl griuvimo ji susižalojo koją, ranką, jai skauda. Patyrė fizinį skausmą. Tas vyriškis, kuris ją sumušė yra psichiškai nesveikas. Prašo įstatymo nustatyta tvarka V. V. nubausti (t. 1, b. l. 8-12);
- 2020 m. rugpjūčio 20 d. K. A. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 09.00 val. koridoriuje buvo apšaukta V. V., kuris yra prisiglaudęs gyventi pas kaimynę R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Taip pat V. V. ją pastūmė ir ji pargriuvo ant žemės, dėl to ji susižalojo ranką, patyrė fizinį skausmą. Ji to piliečio, V. V., bijo, nes jis yra psichiškai nesveikas ir jis yra agresyvus. Prašo asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 22-25);
- 2020 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto V. V. parodymais, kur jis parodė, kad jis apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino ir nurodė, kad gydosi dėl paranoidinės šizofrenijos, šį pirmadienį rugsėjo 28 dieną grįžo iš Šiaulių psichiatrinės, kur gydėsi mėnesį laiko. Įtarimo esmę suprato, parodymus duos laisva valia. Pripažįsta, kad pastūmė vieną moteriškę, o kita tuo metu stovėjo už nugaros, tai nukrito kartu. Jis turi draugę R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena pas ją. Vieną dieną, kurią negali pasakyti, nes neprisimena, laiptinėje R. kaimynės, dvi moteriškės M. ir K. ėmė šaukti ant R. ir kaltinti ją nebūtais dalykais. Jis ant moteriškių supyko, nes negalima taip šaukti ant žmonių, ir priėjęs prie moteriškių, staigiu judesiu, abiem rankomis vieną moteriškę pastūmė jai iš priekio maždaug pečių vietoje. Nuo to stūmimo moteriškė krito. Kita moteriškė stovėjo pastumtai moteriškei už nugaros, tai nuo stūmimo, ta kita moteriškė taip pat krito. Pastūmęs moteriškę, jis iš laiptinės išėjo, nes jam buvo skaudu dėl draugės R.. Kiek prisimena, jis pastūmė aukštesniąją moteriškę, kiek žino jos vardas M.. Ar moteriškės susižalojo, jis nematė, nes iš laiptinės pasišalino. Vėliau sužinojo, kad moteriškės krisdamos susižalojo, bet tikslių sužalojimų nežino. Pripažįsta, kad pastūmė moteriškę ir nuo jo stūmimo krito dvi moteriškės ir jos galėjo susižaloti. Dėl savo elgesio labai gailisi. Norėjo moteriškių atsiprašyti, bet jos atsiprašymo nepriėmė (t. 1, b. l. 134-135).
Dėl V. V. nepakaltinamumo
2021 m. sausio 5 d. – 2021 m. sausio 14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86-TPK-16/2021 nurodyta, kad šiuo metu V. V. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Dėl psichikos sutrikimo V. V. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, jį negalima apklausti, jis negali dalyvauti tyrimo ir teismo procese. V. V. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje Rokiškio (t. 1, b. l. 72-77).
Teismo posėdžio metu ekspertas Gintaras Butkus patvirtino, kad V. V. ekspertizė buvo atliekama jau antrą kartą ir iš surinktų duomenų konstatuoja, kad V. V. yra nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl ko jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų bei atsižvelgiant į tai, jog V. V. buvo gydytas trumpą laiką, kuris iš esmės nedavė teigiamų rezultatų medikamentinei ligos remisijai, taip pat atsižvelgiant į tai, jog yra smurto atvejų, tikslinga taikyti griežtesnes priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis. V. V. nesilankė periodiškai pas gydytojus, nevartojo nuolatos vaistų, todėl ir nebuvo galima pasiekti medikamentinės remisijos. Patvirtindamas pateiktą ekspertų išvadą nurodė, kad griežtesnio pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis reikalinga pasiekti V. V. stabilesnę medikamentinę remisiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad V. V., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.
BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Kadangi V. V. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, ankstesnis gydymas nebuvo veiksmingas, jis nesilaiko rėžimo ir nevartoja medikamentų, jo veiksmai darosi agresyvūs, elgesys neadekvatus, išreiškia suicidinius ketinimus, jis stokoja savivokos turimam psichikos sutrikimui ir jo gydymui, tai didina atkryčio bei smurtinių poelgių tikimybę, gali kelti tiesioginį pavojų aplinkinių sveikatai ir gerovei, todėl jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas specializuotame stacionariame bendro rėžimo sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu V. V. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 136-137), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
V. V., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo V. V. pristatymo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Iki nutarties įsiteisėjimo V. V. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.