- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2K-187/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Gintaras Goda, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Gintaro Godos ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Priteista iš A. P. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3962,18 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2662 Lt teismo išlaidų.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 14 d. nutartis, kuria civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 10 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, „(duomenys neskelbtini)“, įmonės vardu įgijo ilgalaikio turto: 3550 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Apple Ma Book MB 133“, bendros 250 Lt vertės šešis „Dotz“ ratlankius ir keturias „Vredestein V“ padangas, tačiau 2009 m. sausio 19 d. nutraukęs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino kompiuterio, nesumokėjo už įsigytą asmeninį turtą, taip pasisavino jam patikėtą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3962,18 Lt turtinės žalos.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 14 d. nutartį ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta dalis civilinio ieškinio reikalavimų ir civilinį ieškinį patenkinti visiškai.
Kasaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nuosprendyje nenurodė teisinių argumentų (motyvų), kuriais vadovaudamasis atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo už A. P. pasisavintus „Dotz“ ratlankius ir „Vredestein“ padangas, nors nuosprendyje pripažino, kad A. P. padarė nusikaltimą, t. y. pasisavino šešis „Dotz“ ratlankius, keturias „Vredestein“ padangas.
Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino civilinio ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šis teismas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. P. nuteisė tik už nešiojamojo kompiuterio pasisavinimą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės vardu įgijo ilgalaikio turto: 3350 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Apple MacBook 133“, bendros 250 Lt vertės šešis „Dotz“ ratlankius ir keturias „Vredestein V“ padangas, tačiau 2009 m. sausio 19 d. nutraukęs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino jam patikėtą turtą. Tai reiškia, kad A. P. nuteistas už civiliniam ieškovui priklausančių nešiojamojo kompiuterio, šešių ratlankių ir keturių padangų pasisavinimą. Nuosprendyje nenurodyta, kad A. P. būtų išteisintas dėl šešių ratlankių ir keturių padangų pasisavinimo. Prokuroras, pirmosios instancijos teisme pateikęs prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, atsisakydamas kaltinimo dėl šešių ratlankių ir keturių padangų pasisavinimo, vėliau, apklausus specialistą, atsisakė šio prašymo ir palaikė pradinį kaltinimą.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuodamas, kad A. P. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį naudojosi savo automobiliu „Audi A8“. A. P. įmonėje dirbo nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2009 m. sausio 19 d.; CK 6.478 straipsnio 1 dalis bei 6.629 straipsnio 2 dalis nuostato, kad panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o tokios sutarties byloje nėra. Kasatoriaus manymu, nurodyti teismų padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, dėl jų nuosprendis ir nutartis neteisėti ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų nepadarė. Šis teismas negalėjo pabloginti nuteistojo A. P. padėties ir priteisti civilinio ieškovo prašomą sumą už šešis „Dotz“ ratlankius ir keturias „VredesteinV“ padangas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis už šių daiktų pasisavinimą nenuteistas. Pirmosios instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, kaltindamas A. P. pasisavinus ne tik nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac Book MB-133“, bet ir šešis „Dotz“ ratlankius bei keturias „VredesteinV“ padangas, kurie buvo nurašyti kaip nusidėvėję. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad A. P. , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės vardu įgijo ilgalaikio turto: 3550 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac Book MB 133“, šešis „Dotz“ ratlankius ir keturias „Vredestein V“ padangas bendros 250 Lt vertės, 2009 m. sausio 19 d. nutraukęs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasisavino jam patikėtą turtą – negrąžino kompiuterio, nesumokėjo už įsigytą asmeninį turtą, taip padarė įmonei 3962,18 Lt turtinės žalos. Taigi, iš nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad A. P. pasisavino tik kompiuterį „Apple Mac Book MB-133“. Prokuroras sutinka su kasatoriumi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas neaiškiai, nepateikus išsamių motyvų dėl kaltinimo susiaurinimo ir civilio ieškinio klausimo išsprendimo, t. y. pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus. Tačiau šiuos proceso pažeidimus ištaisė apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pateikdamas išsamius motyvus dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo. Nesant prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma pripažinti A. P. kaltu ir dėl šešių „Dotz“ ratlankių ir keturių „VredesteinV“ padangų pasisavinimo arba dėl žalos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojantis šiomis automobilio detalėmis, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pasunkinti nuteistojo padėties. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad neįrodyta A. P. tyčia pasisavinti šešis „Dotz“ ratlankius ir keturias „Vredestein V“ padangas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir lėšomis nupirko šešis „Dotz“ ratlankius ir keturias „VredesteinV“ padangas, šie daiktai tinkamai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, naudojami įmonės reikmėms, tai yra jie buvo ne asmeninis A. P., o bendrovės turtas, įstatymo nustatyta tvarka nurašyti, komisijai nustačius, kad jie sunaudoti. Taip pat nustatyta, kad jie bendrovei grąžinti tik 2010 m. lapkričio 2 d., tačiau dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos nebuvo padaryta, nes šis turtas dar 2008 m. balandžio 23 d. nurašytas kaip sunaudotas. Dėl to keisti ar naikinti šioje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, t. y. tenkinti kasatoriaus prašymą priteisti papildomai iš nuteistojo A. P. 9886 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės vardu įgijo ilgalaikio turto: nešiojamąjį kompiuterį „Apple Ma Book MB 133“, šešis „Dotz“ ratlankius ir keturias „Vredestein V“ padangas, tačiau 2009 m. sausio 19 d. nutraukęs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino kompiuterio, nesumokėjo už įgytą asmeninį turtą, taip pasisavino jam patikėtą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3962,18 Lt turtinės žalos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, konstatavo kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. P. naudojosi nuosavu automobiliu „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl įmonė apmokėjo eksploatacines išlaidas (už degalus, padangas), ir jos buvo nurašomos į įmonės veiklos sąnaudas. Byloje nustatyta, kad: A. P. įgijo keturias „Vredestein V“ padangas ir šešis „Dotz“ ratlankius už bendrą 9666 Lt sumą; šie daiktai tinkamai apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje; teisės aktų nustatyta tvarka įmonėje sudarytos komisijos 2008 m. balandžio 23 d. nurašymo aktais nurašyti kaip sunaudoti; ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis po pareikalavimo grąžino ratlankius, kurie 2010 m. lapkričio 12 d. buvo realizuoti už 210 Lt. Šių aplinkybių pagrindu teismai padarė išvadą, kad A. P. neturėjo tyčios pasisavinti šešių „Dotz“ ratlankių ir keturių „VredesteinV“ padangų.
Iš byloje paduoto civilinio ieškovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas jame ginčijo apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje tik iš dalies buvo patenkintas civilinis ieškinys. Apeliantas skunde išdėstė argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad visi civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentai joje išsamiai aptarti ir motyvuotai paneigti. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų nebuvo padaryta, o priešingas kasatoriaus teiginys yra nepagrįstas. Be to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas tik už 3962,18 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą. Tokiai sumai yra patenkintas ir šios bendrovės civilinis ieškinys. Nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų apeliacinės instancijos teismas negalėjo papildomai priteisti civiliniam ieškovui jo apeliaciniame skunde nurodytos pinigų sumos – 9886 Lt (taip pabloginant nuteistojo padėtį), nes už tokios vertės turto pasisavinimą A. P. nenuteistas, o apeliacinių skundų, kuriuose būtų ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės (nuosprendžiu nustatyta pasisavinto turto vertė), nebuvo gauta.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad bylos aplinkybių nustatymo teisingumo kasacinės instancijos teismas neįgaliotas tikrinti. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie tai, už kokių daiktų pasisavinimą A. P. nuteistas, paliekami nenagrinėti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl civilinio ieškovo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą.