- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- A-492-3316-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00859-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Antanas Ablingis, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, A. D.
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir A. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–7) ir prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2050/08-S-137, kuriuo atmestas jos prašymas išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro A. D. vardu įregistruotus – nebaigtą statyti bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kaip realiai neegzistuojančius; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 282, kuriuo paliktas nepakeistas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2009 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 2050/08-S-137; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro A. D. vardu įregistruotus – nebaigtą statyti bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kaip realiai neegzistuojančius.
Paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog ji neturi teisės pateikti prašymo dėl ginčo statinių, esančių jos žemėje, išregistravimo. Pažymėjo, kad 2007 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime L. B., kurios teisių perėmėja yra pareiškėja, laikoma turinti teisę paduoti prašymą ir turinti reikalavimo teisę. Teigė, jog ginčo statiniai jai priklausančiame žemės sklype realiai neegzistuoja ir jau neegzistavo 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai išdavimo metu. Nurodė, kad atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus tam, kad ginčo statiniai būtų išregistruoti – 2009 m. vasario 17 d. pažymą, pažymėjimą apie ginčo statinius, 2006 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 11 ir 19 punktų nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 65–70) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
Paaiškino, kad ginčo statiniai yra registruoti viešame registre A. D. vardu, todėl pareiškėjai, vadovaujantis Registro nuostatų 11, 19 punktų reikalavimais, kaip nesančiai ginčo statinių savininkei, teisės aktais nesuteikta teisė paduoti prašymą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro kito asmens – A. D. – nuosavybės teises. Vadovavosi Registro nuostatų 36 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėja pateikė pažymą, kurioje konstatuotas faktas apie ginčo statinių nugriovimą, tačiau ši pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003 m. spalio 28 d. raštu Nr. 1-19-7539 nustatytos pažymos apie statinio nugriovimą formos reikalavimų, šioje pažymoje nėra nurodyti duomenys apie tai, koks subjektas ir kokiu teisiniu pagrindu nugriovė ginčo statinius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimu (b. l. 54–57) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog pareiškėja siekia be jos valios ir sutikimo panaikinti jai priklausančių daiktinių teisių įregistravimą. Aiškino, kad tokiais reikalavimais pareiškėja pažeidžia jos nuosavybės teises. Nurodė, kad yra teisėta ginčo statinių savininkė. Akcentavo, kad dėl savavališko statinių nugriovimo, kurį aptiko 2008 m. gegužės mėn., kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėjo, jog niekada nesikreipė į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl leidimo griauti ginčo statinius išdavimo, nes nenorėjo to daryti. Aiškino, kad specialistas, išdavęs 2009 m. vasario 17 d. pažymą, jos neinformavo, neklausė nuomonės dėl statinių, nors turėjo duomenis apie tai, kad daiktinės teisės yra įregistruotos jos vardu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 114–118) pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas, sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 1 ir 4 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 punktų bei Registro nuostatų 19, 11, 12 punktų nuostatas, analizuodamas ir vertindamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėja nėra daiktinių teisių į ginčo statinius savininkė ir (ar) kitu teisės aktų nustatytu būdu įgijusi nuosavybės teisę į juos, todėl konstatavo, kad ji pasirinko netinkamą, galimai pažeistų teisių, susijusių su nuosavybės teisės atkūrimu į žemės sklypą, kuriame yra ir ginčo statiniai, sprendimo būdą. Pažymėjo, jog byloje nėra ir (ar) nekeliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į žemę teisėtumo ir pagrįstumo, o tiriamas tik skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgęs į tai, teismas palaikė atsakovo poziciją remtis Registro nuostatų 12 ir 19 punktų, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, kadangi pareiškėja, nebūdama ginčo statinių savininkė, negali būti laikoma asmeniu, turinčiu teisę kreiptis dėl ginčo daiktinių teisių, priklausančių kitam asmeniui, t. y. A. D., išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog jos teisę paduoti ginčo prašymą įrodo 2007 m. vasario 22 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. 49. Pažymėjo, kad 2007 m. vasario 22 d. sprendimu buvo sprendžiami klausimai susiję su pareiškėjos motinos L. B. nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo žemės sklypą, kas ginčo atveju neaktualu. Nurodė, kad Registro nuostatai imperatyviai įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl nekilnojamojo daikto, kuriam reikalingas statybos leidimas ar statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktas, išregistravimo, pateikti teisės aktų nustatytą dokumentą, patvirtinantį nekilnojamojo daikto žuvimą. Pažymėjo, kad sisteminis Registro nuostatų 11, 35, 36 punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad prašymą įregistruoti, pakeisti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises teritoriniam registratoriui paduoda savininkas. Todėl atmetė skundo argumentus dėl pateiktų dokumentų atsakovui tinkamumo ir (ar) jų pakankamumo.
III.
Pareiškėja N. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 120–123), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Registro nuostatų 36 punkte įtvirtintas teisės normas. Paaiškina, kad atsakovui yra pateikusi dokumentus, taip pat ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei pažymą, kurie patvirtina, kad statiniai, kuriuos prašoma išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, yra nugriuvę, tačiau tai įvyko ne dėl buvusio statinio nugriovimo, bet dėl statinio nenaudojimo ir netinkamos statinio priežiūros. Teigia, kad ginčo statiniai pareiškėjai priklausančiame žemės sklype realiai neegzistuoja ir neegzistavo 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymi, kad Registro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatyta dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, todėl mano, kad atsakovas neturi pagrindo reikalauti leidimo statiniui nugriauti, kadangi statinys nugriuvo pats dėl ilgalaikės jo nepriežiūros.
2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ji negali kreiptis dėl statinio išregistravimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 metų pabaigoje buvusi žemės sklypo savininkė L. B. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateikusi prašymą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro A. D. vardu įregistruotus ginčo statinius, kaip realiai neegzistuojančius. Nurodo, kad 2007 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginču nagrinėjimo komisijos sprendime Nr. 49 yra konstatuojama, kad L. B. (jos teisių perėmėja yra pareiškėja) turi teisę pateikti prašymą dėl statinių išregistravimo, nes ji tuo metu buvo pretendentė atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą natūra. Todėl mano, kad ji taip pat turi teisę kreiptis dėl statinių, įregistruotų jos žemės sklype, išregistravimo.
Šalies argumentai
3. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ji negali pateikti prašymo dėl jos žemės sklype esančio sunykusio statinio išregistravimo, nes ji nėra nekilnojamojo daikto, kurį prašoma išregistruoti savininkė. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11, 16 ir 19 punktais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.256 straipsniu. Teigia, kad įstatyme (CK) įtvirtinta sąvoka „asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu“ apima ne tik nekilnojamojo daikto savininką ar jo teisėtą valdytoją, bet ir kitą asmenį, kuris betarpiškai yra suinteresuotas įvairių juridinių faktų įregistravimu ar išregistravimu nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 137–139).
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino situaciją ir pagrįstai priėmė sprendimą, jog pareiškėja, nebūdama ginčo statinių savininkė, negali būti laikoma asmeniu, turinčiu teisę kreiptis dėl ginčo daiktinių teisių, priklausančių kitam asmeniui, t. y. A. D., išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Teigia, kad pareiškėja neteisingai aiškina sąvoką „asmuo, suinteresuotas įregistravimu“. Pažymi, kad teisės aktais yra aiškiai sureglamentuota ir imperatyviai nustatyta kas ir kokia tvarka turi teisę paduoti prašymus teritoriniam registratoriui dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių įjuos įregistravimo ir išregistravimo. Toks teisinis reglamentavimas nustato, jog suinteresuotiems asmenims teisė paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į kitų asmenų nekilnojamąjį turtą išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro nesuteikta. Minėti suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis tik dėl kitų daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų įregistravimo ar išregistravimo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmestas pareiškėjos argumentas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. 49.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 140–144) nurodo, kad su juo taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, papildomai pažymi, kad teisės bet kuriam suinteresuotam asmeniui (kokiu yra pareiškėja) kreiptis į registro įstaigą dėl daiktinių teisių svetimam turtui išregistravimo, nesant tokio turto savininko tam išreikštos valios, pripažinimas suformuotų ydingą praktiką (precedentą), prieštaraujantį konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Teigia, kad pareiškėja turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą, kad A. D. priklausančių statinių nebūtų jai priklausančiame žemės sklype. Mano, kad 2007 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, nes jis L. B. užsakymu buvo ruošiamas ir teikiamas kaip įrodymas Kretingos rajono apylinkės teismui, šiam teismui nagrinėjant civilinę bylą pagal L. B. ieškinį dėl A. D. nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti statinio – bitininko namelio nugriovimo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės R. L. 2003 m. spalio 10 d. pažymos Nr. 03-1239 panaikinimo. Akcentuoja, kad iš 2006 m. spalio 31 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad aptariamas įrodymas neturėjo jokios įtakos atitinkamų aplinkybių konstatavimui. Mano, kad L. B. (kurios teisių perėmėja yra pareiškėja) kreipdamasi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl nebaigto statyti bitininko namelio nugriovimo, tokiu ieškiniu pripažino faktą, kad šis statinys egzistuoja, nes gali būti griaunamas tik realiai egzistuojantis statinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro suinteresuoto asmens teisė reikalauti išregistruoti kitam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį daiktą ir dėl to priimtų atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 2050/08-S-137 (b. l. 27) ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 282 (b. l. 9) teisėtumas ir pagrįstumas.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos N. M. prašymą išregistruoti nekilnojamuosius daiktus – bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančius trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. D., esančius (duomenys neskelbtini) kaime Kretingos rajono savivaldybėje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame pareiškėjai, priėmė sprendimą tokio prašymo netenkinti, nes pateiktoje Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skyriaus 2009 m. vasario 17 d. išduotoje pažymoje Nr. NP-13-(14.13)-Kr nenurodyta, ar buvo išduotas leidimas nugriauti bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis ir kiemo statinius, kokiu teisiniu pagrindu ir kas juos nugriovė. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, paliko jį galioti, papildomai nurodė, kad pareiškėja, nebūdama nekilnojamojo daikto savininke, negali teikti prašymo išregistruoti kito asmens nuosavybės teises.
Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises arba tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 str.). Atsižvelgiant į daiktinių teisių absoliutų pobūdį, jų registravimas (išregistravimas) neatsiejamas nuo savininko (arba daiktinės teisės į svetimą daiktą turėtojo) valios. Savininko teisių apsaugą garantuoja CK 4.93 straipsnis. Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus – šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (CK 4.256 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Registro nuostatai. Šių nuostatų 19 punktas numato, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ir kt., registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ir kt. Pareiškėja N. M. nėra daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus – bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turėtoja, todėl negali šių daiktų valdyti, naudotis jais ar disponuoti, taip negali reikalauti išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro. Apeliantė savo teisę išregistruoti svetimą daiktą grindžia neteisėtu interesu be daiktinių teisių savininko sutikimo disponuoti daiktu. Niekas negali turėti daugiau teisių, negu daikto savininkas, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali priimti savarankiško sprendimo dėl daiktinės teisės pasibaigimo, jo funkcija yra remiantis pateiktais įstatyme numatytais dokumentais tik išviešinti faktus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų statusu, daiktinėmis teisėmis į juos, suvaržymais, juridiniais faktais. Remiantis aptartais argumentais, pareiškėja buvo pagrįstai pripažinta neturinti teisės pateikti prašymą teritoriniam registratoriui dėl kitam asmeniui priklausančios daiktinės teisės išregistravimo. Nagrinėjamu atveju sprendimą priėmusio teismo nesaisto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. vasario 22 d. sprendime Nr. 49 padarytos išvados.
Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp pareiškėjos N. M. ir trečiojo suinteresuotojo asmens A. D. byloje yra kilęs ginčas dėl teisės naudotis žemės sklypu. Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 69-2-00014-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. D., 2008 m. gegužės mėnesį atvykusi prie nebaigto statyti bitininkų namelio, esančio Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, neberado sumontuotų gelžbetonių blokų (b. l. 60). Tai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas buvo nugriautas be savininko valios. Pareiškėja, gindama savo teises valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu, manydama, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių žemės sklype, savininkas jas pažeidžia, savo galimai pažeistas teises turi ginti reikšdama ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, reikalaudama pašalinti savininko teisių pažeidimus, tačiau apginti pareiškėjos interesus reikalaujant išregistruoti kito asmens daiktines teises nėra teisinės galimybės.
Apeliantės argumentai, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išregistruoti nekilnojamąjį daiktą Registro nuostatų 36 punkto pagrindu – kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo (nugriovimo, sugriovimo, sunykimo, sudegimo ir panašiai) faktą, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Nekilnojamojo daikto išregistravimas reiškia jo išformavimą ir kadastro duomenų pakeitimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis gali paduoti nekilnojamojo daikto savininkas, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Taigi ir šiuo pagrindu pareiškėjos prašymas negalėjo būti svarstomas, be to, ji nepateikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (red. galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) 23 straipsnio ir 35 straipsnio reikalavimus atitinkančių dokumentų. Pareiškėjos pateiktoje Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skyriaus 2009 m. vasario 17 d. išduotoje pažymoje Nr. NP-13-(14.13)-Kr (b. l. 19) nenurodyta, ar buvo išduotas leidimas nugriauti bitininko namelį su pagalbinėmis patalpomis ir kiemo statinius, kokiu teisiniu pagrindu ir kas juos nugriovė, todėl šis dokumentas nepatenka į nekilnojamųjų daiktų išregistravimo teisinių pagrindų, kurie numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, sąrašą.
Pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.