- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-448-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovei advokatei V.Naujokienei, atsakovui V. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2134-572/2008 pagal R. S. ieškinį atsakovui V. S., išvadą teikiančiai institucijai Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus I. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos ieškovė uzufrukto teise. Reikalavimą grindė pablogėjusia sūnaus sveikata, atsiradusiomis gydymo išlaidomis, padidėjusiais sūnaus poreikiais, pabrangusiu pragyvenimu, pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi.
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti dalyvavimo sūnaus I. S. auklėjime tvarką, leidžiant jį pasiimti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., bei pusę jo visų mokyklinių atostogų laiko, Tėvo dieną, per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, konkretų laiką suderinus su vaiko motina. Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė nuo 2008 m. vasario mėn. atsakovui neleidžia bendrauti su sūnumi, jo pasiimti, neteikia informacijos apie vaiko sveikatą, mokymąsi.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priteisiant iš atsakovo išlaikymą sūnui I. S. po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos ieškovė. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi I. S. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2009 m. gegužės 20 d. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimant šeštadienį ir sekmadienį 12 val. ir jį grąžinant motinai kiekvienos išeiginės dienos 16 val., nuo 2009 m. gegužės 20 d. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, sūnų I. pasiimant šeštadienį 12 val. ryto, leidžiant nakvoti atsakovo namuose ir sūnų grąžinant motinai sekmadienį 17 val., vasarą atsakovo atostogų metu dvi savaites pasiimti sūnų I. pas save, konkretų atostogų laiką suderinus su vaiko motina prieš mėnesį laiko, neporiniais metais atsakovas pasiima sūnų I. Šv. Kalėdų šventėms, vaiką paimant pirmąją Šv. Kalėdų dieną 12 val. ir grąžinant į namus antrąją Šv. Kalėdų dieną 18 val., poriniais metais pasiimant sūnų Šv. Velykų šventėms, vaiką paimant pirmąją Šv. Velykų dieną 12 val. ir grąžinant motinai antrąją Šv. Velykų dieną 18 val., kiekvienais metais Tėvo dieną pasiimant sūnų I. pas save 11 val. ryte ir grąžinant motinai 17 val. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi iš esmės, keliais šimtais litų padidėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo darbo užmokestis. Sprendė, kad vaiko išlaikymui reikia maždaug 1100 Lt per mėnesį. Konstatavo, kad 1500 Lt padidėjęs atlyginimas iš esmės nepagerino atsakovo turtinės padėties, nes pasikeitus darbo vietai (dirba Vilniaus m.), jis kiekvieną dieną į jį vyksta nuosavu transportu ir kas mėnesį kurui išleidžia 1000 Lt, taip pat moka 300 Lt buto nuomos mokestį. Laikė, kad kompiuterio turėjimas tokio amžiaus vaikui negali būti priskiriamas prie būtinų vaiko poreikių. Konstatavo, kad nuo išlaikymo priteisimo šalių sūnui nauja liga nebuvo diagnozuota, gastroenteritas diagnozuotas dar iki šalių santuokos nutraukimo. Sprendė, kad vaiko vežimui į mokyklą pakanka 225 Lt per mėnesį, nes nuvežusi sūnų, ieškovė važiuoja tiesiai į darbą. Ieškovė neįrodė turinti papildomų išlaidų dėl to, kad sūnus nevalgo mokykloje duodamų nemokamų pietų pradinių klasių mokiniams. Laikė, kad pradinių klasių mokiniams duodamas nemokamas maitinimas pietų metu atitinka vaikų poreikius, meniu sudarytas kompetentingų mitybos specialistų. Sprendė, kad ieškovė, trukdydama vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi I., pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad šalių sūnus I. su tėvu nebendrauja nuo 2008 m. vasario mėn., nustatė pereinamąjį laikotarpį, kad vaikas palaipsniui priprastų prie tėvo nuomojamos gyvenamosios patalpos, susipažintų su aplinka.
Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Išlaikymo dydį padidindamas tik 50 Lt, teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies, 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 5278,05 Lt, ieškovės – 900 Lt, todėl atsakovas yra pajėgus visiškai aprūpinti vaiką pagal jo poreikius, kuriems tenkinti reikalingos didesnės išlaidos, nei to paties amžiaus sveikam vaikui. Atsakovas yra sudaręs antrą santuoką ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos sudaro daugiau kaip 1500 Lt per mėnesį, ji turi įsigijusi dalį žemės sklypo su pastatais. Atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo su ieškove iš esmės pagerėjo, ieškovės turtinė padėtis liko tokia pati, jos pajamos nepadidėjo, nekilnojamojo turto ji neįgijo. Atsakovas neturi kitų asmenų, kuriuos reikėtų išlaikyti. Neatsižvelgta į aplinkybę, jog ieškovė kiekvieną dieną vaiką turi nuvežti ir parvežti iš mokyklos, nes sūnus, turėdamas sutrikimų, mokosi pagal adaptuotą programą ir pats savarankiškai nuvykti į mokyklą negali. Vaiko vežiojimui į mokyklą ir iš jos ieškovė išleidžianti 450 Lt per mėnesį. Taip pat ieškovė turi papildomų išlaidų vaiko gydymui. Teismas pats nusprendė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1100 Lt ir tam tikslui priteisė iš atsakovo po 550 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nors CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.
Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomodamasis butą kartu su antrąja sutuoktine, todėl vaikui, turinčiam sveikatos problemų, bus sunku adaptuotis svetimuose namuose. Dėl aplinkos pakeitimo vaikas tampa piktas ir irzlus. Ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku, su juo susitikti, jai kartu dalyvaujant.
Prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus I. S. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi I. S. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas savaitgalį dalyvaujant ieškovei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria padidintas išlaikymas vaikui.
Nepagrįstai spręsta, kad sūnaus išlaikymui reikia maždaug 1100 Lt. Sūnus yra tik aštuonerių metų amžiaus, dėl ko jo poreikiai yra žymiai mažesni nei vyresnių vaikų. Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nustatančios, kad vaikų išlaikymo dydis atitinka vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Neįvertinta, kad atsižvelgiant į infliaciją periodinės išmokos bus indeksuojamos, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui padidės. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad vaikui gyvenant su atsakovu, jis vaikui išlaikyti papildomai turės išlaidų maistui, kelionėms, drabužiams, pramogoms. Nepilnametį I. turi išlaikyti ne tik tėvas, bet ir motina R. S., kuri vaiko išlaikymui gauna socialinę išmoką. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, nekilnojamojo turto neturi, turi po vieną automobilį, tad jų materialinė padėtis yra vienoda. Atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes nors jis gauna maždaug 1500 Lt didesnį atlyginimą, tačiau kelionei į darbą nuosavu transportu per mėnesį išleidžia 1000 Lt, moka 300 Lt buto nuomos mokestį, 100 Lt sūnaus draudimo įmokas. Tad atsakovo materialinė padėtis pagerėjo vos 200 Lt per mėnesį, tokia pat apimtimi padidėjo ir ieškovės darbo užmokestis. Ieškovė neįrodė, jog atsirado papildomų išlaidų vaiko išlaikymui. Santuokos nutraukimo metu šalių sūnus sirgo tomis pačiomis ligomis. Buvo žinoma, kad jis lankys mokyklą, todėl išlaikymo dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, bei priteista 400 Lt išlaidų ieškovės advokato pagalbai apmokėti, ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė ir atsakovas prašo priešingos šalies skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, jog vaikui skiriama socialinė išmoka negali būti skaičiuojama prie išlaikymo dydžio, kadangi tai yra vaikui skiriami pinigai, kurie nuo 2009 m. kovo 1 d. nėra mokami. Atsakovas nenurodė, kokį išlaikymą jis gali skirti sūnui I. Motyvai, kad atsakovas kelionei į darbą nuosavu transportu per mėnesį išleidžia 1000 Lt bei už buto nuomą moka kas mėnesį po 300 Lt, nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydžio. Sūnui I. didesnis išlaikymas reikalingas ne tik būtiniems poreikiams patenkinti, bet ir papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms – išskirtiniam maistui, specialiam jo paruošimui, maisto papildams, vitaminams, vaiko vežimui į mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė esmingai pagerėjusios atsakovo materialinės padėties, padidėjusių vaiko priežiūros išlaidų. Ieškovės pateiktos vartojimo kreditų sutartys, patvirtinančios, kad ieškovė skolinasi pinigus savo mokslo reikmėms, taip pat jos reikmėms įsigytas kompiuteris negali būti siejamas su vaiko būtinais poreikiais. Ieškovės netgi nepagrįstai padidinti vaiko poreikiai pagal ieškinį sudaro 737 Lt per mėnesį, iš kurių 500 Lt skiria atsakovas, 52 Lt skiria valstybė. Ieškovė, būdama sveika, darbinga ir turinti tik vieną išlaikytinį, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas dar 106 Lt skiria sūnaus kaupiamajam draudimui. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka prieštarauja sūnaus interesams ir CK 3.170 straipsnio 1 daliai. Ši nuostata suteikia tėvui teisę ilgą laiką būti kartu su vaiku, daryti įtaką jo dorovinėms ir moralinėm savybėms, auklėjimui, ugdyti vaiko darbinius įgūdžius ir lavinimąsi, leisti kartu su vaiku laisvalaikį, rūpintis jo pažangumu, sveikata ir kt.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo patektuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Šalių santuokos nutraukimo metu 2005 m. ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 638,08 Lt, atsakovo – 2359,04 Lt. Ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo metu ieškovė nuo 2007 m. lapkričio iki 2008 m. balandžio uždirbo nuo 824,86 Lt iki 1033,80 Lt per mėnesį, atsakovo darbo užmokestis nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2008 m. balandžio kilo nuo 4659,29 Lt iki 5278,05 Lt ( visos nurodomos sumos yra išmokėtos). Atsakovas pateikė savo darbovietės AB Rytų skirstomieji tinklai 2009 m. vasario 23 d. įsakymą nr. 43 dėl kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo tvarkos. Nesant duomenų apie šio įsakymo realizavimą ( darbo užmokesčio sumažėjimą ar padidėjimą), apie atsakovo darbo užmokestį teisėjų kolegija sprendžia iš pažymėjimo t. 1 b.l. 40.
Iš šių duomenų matyti, jog ieškovės darbo užmokestis pakilo nežymiai ( apie 200 Lt), atsakovo darbo užmokestis pakilo beveik dviem tūkstančiais litų. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada apie iš esmės nepagerėjusią atsakovo materialinę padėtį. Nors jis įrodė padidėjusias savo išlaidas, atsiradusias ryšium su Alytuje buvusios darbovietės pakeitimu į darbą Vilniuje ( 1000 Lt kurui), minėtasis turtinės padėties pasikeitimas yra žymus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie 300 Lt buto nuomos mokestį. Šia aplinkybe netikėtina ir dėl to, kad atsakovo sutuoktinei priklauso dalis žemės sklypo ir pastatai ( t. 1 b.l. 117-120), kas turėtų būti realia motyvacija atsakovui kasdien važinėti į darbą Vilniuje, neieškant būsto pastarajame mieste. Nors būsto turėjimas sietinas su atsakovo sutuoktinės pareiga išlaikyti būsto perleidėją, atsakovo sutuoktinė, gaunant 1500 Lt darbo užmokestį, nėra jo išlaikytinė.
Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, apygardos teismas daro išvadą apie iš esmės pagerėjusią atsakovo materialinę padėtį.
500 Lt išlaikymo vaikui dydis nustatytas, jam esant penkerių metų amžiaus. Nors atsakovas teigia, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo metu išlaikymo dydis numatytas įvertinus būsimas išlaidas, vaikui pradėjus eiti į mokyklą, ieškovė pateikti įrodymai apie realius vaiko poreikius, tapus moksleiviu, šią aplinkybę paneigia. Dėl įvairiapusio raidos sutrikimo šalių sūnus turi lankyti mokyklą, kurioje dėstoma pagal adaptuotą programą. Dėl amžiaus ir atstumo pats savarankiškai nuvykti į mokyklą jis negali. Ieškovė įrodė, kad vaiko nuvežimui į mokyklą ir parvežimui iš jos išleidžia 450 Lt per mėnesį. Taip pat ieškovė turi papildomų išlaidų vaiko gydymui, kuris dėl susirgimo specifikos ( kartojasi ūmaus gastrito priepuoliai) susijęs su specialiu maitinimu. Dietinių produktų pirkimo išlaidas ieškovė įrodė kasos čekiais. Šalių sūnus taip pat lanko muzikos mokyklą, chorą, jam nupirktas 500 Lt kainavęs akordeonas, 100 Lt vertės kostiumas. Teismas teisingai pripažino, jog, esant pagrįstiems poreikiams, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1100 Lt, tačiau neteisingai sprendė apie lygias šalių galimybes minimą sumą skirti. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
Išdėstytų argumentų pagrindu priteistoji išlaikymo suma padidintina iki 700 Lt.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos kas savaitgalį, dalyvaujant ieškovei. Atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka prieštarauja sūnaus interesams ir CK 3.170 straipsnio 1 dalies nuostatai, suteikiančiai tėvui teisę ilgą laiką būti kartu su vaiku, daryti įtaką jo dorovinėms ir moralinėm savybėms, auklėjimui, ugdyti vaiko darbinius įgūdžius ir lavinimąsi, leisti kartu su vaiku laisvalaikį, rūpintis jo pažangumu, sveikata ir kt. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių tėvas negalėtų bendrauti su sūnumi, jai neprižiūrint. Apeliaciniame skunde minima adaptacija yra adaptacija ne svetimuose namuose, o tėvo namuose. Vaiko piktumą ir irzlumą daugiau gali lemti ne aplinkos pakeitimas ( nėra mediciniškai pagrįstų įrodymų apie tokio pokyčio vengtinumą beveik devynerių metų vaikui), o santykiai tarp jo tėvų. Vaiko nuotaika dėl šių santykių nepagerės, visus susitikimus su tėvu stebint motinai.
Nustatydamas ginčijamą bendravimo su vaiku tvarką, apylinkės teismas priėmė teisingumo, protingumo ir įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl nustatytoji bendravimo tvarka nekeistina ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, sprendimas pakeistinas, padidinant atsakovo V. S. mokamą išlaikymą sūnui I. pagal 2005 m. rugsėjo 29 d. Alytaus teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iki 700 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pakeistina žyminio mokesčio suma ( CPK 80 str. 1 d. 1 p, 85 str. 1 d. 6 p.; 200x12x3 proc. – 72 Lt), ieškovei priteistos advokato pagalbos išlaidos ( CPK 93 str.; t. 1 b.l. 27,67 – 800 Lt x67 proc.). Iš atsakovo ieškovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( t. 1 b.l. 153, 166, 173 – 800 Lt x67 proc.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatytą vaikui teiktino išlaikymo dydį, padidinant iš atsakovo V. S. priteistas periodines išmokas sūnaus I. S. išlaikymui iki 700 (septynių šimtų ) litų.
Iš atsakovo V. S. valstybei priteisto žyminio mokesčio sumą padidinti iki 72 ( septyniasdešimt dviejų ) Lt, ieškovei R. S. priteistas advokato pagalbos išlaidas – iki 536 ( penkių šimtų trisdešimt šešių) Lt.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš atsakovo V. S. 536 ( penkis šimtus trisdešimt šešis) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.