Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3441-560/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ieškinį atsakovėms Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiai per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ir D. B. dėl kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vekšis“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VKK Klaipėda“.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vicus“ 2015 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 08/05/64D, sudarytą tarp atsakovių Nordea Bank AB ir D. B.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur), tačiau žyminio mokesčio nesumokėjo. Ieškovė nurodė, kad UAB „Vicus“ Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą restruktūrizuojama įmonė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas ieškinį priėmė 2015 m. sausio 19 d. rezoliucija.

Atsakovė Nordea Bank AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės nurodyta 2015 m. sausio 6 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra įsiteisėjusi, todėl ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Triplike atsakovė prašė nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti UAB „Vicus“ sumokėti žyminį mokestį.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Vicus“ terminą iki 2015 m. birželio 15 d. pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 5 937 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą yra panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad ieškovė neturi restruktūrizuojamos įmonės statuso, todėl ieškovė pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio nėra atleista. Kadangi ieškovė, paduodama ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas laikė, kad ieškinys turi trūkumų, kuriems pašalinti teismas nustatė terminą

Apeliantė (ieškovė) UAB „Vicus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Vicus“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ieškinio pateikimo dieną, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, UAB „Vicus“ turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą ir buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-999/2012, yra konstatavęs, kad nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra skubiai vykdoma, jos apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo. Tai, kad nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdoma skubiai, yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 6 dalyje. Tai reiškia, kad teismo nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą sukelia visas iš jos kylančias teisines pasekmes iš karto, nelaukiant kol ji įsiteisės. Klausimas dėl žyminio mokesčio kiekvienu atveju yra išsprendžiamas ieškinio priėmimo metu. Ieškovė pateikė ieškinį 2015 m. sausio 9 d., turėdama restruktūrizuojamos įmonės statusą, ieškinys buvo priimtas. Tai reiškia, kad teismas nusprendė, jog ieškovė pateikė ieškinį laikydamasi proceso įstatyme nustatytos tvarkos. Nepaisant to, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikinto Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir grąžino klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įstatymas nebenustato galimybės reikalauti sumokėti žyminį mokestį teisminio nagrinėjimo metu. Teismas, priimdamas nepagrįstą nutartį, pažeidė ne tik CPK nuostatas, bet ir paneigė ieškovės teisę ginti pažeistas teises teisme, pažeidė teisėtus lūkesčius.

Atsakovė Nordea Bank AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovė neturi restruktūrizuojamos įmonės statuso.Ieškovė nėra ginčijamos kreditavimo sutarties šalimi. Iš ieškovės ir atsakovės D. B. procesinio elgesio matyti, kad ieškovė ieškinį pareiškė faktiškai už D. B. vien tam, kad nebūtų mokamas žyminis mokestis, tačiau ne tam, kad tariamai apgintų savo pažeistus interesus. Ieškovė ir bankas yra sudaręs hipotekos ir laidavimo sandorius, kuriais užtikrinta ginčijama kredito sutartis ir kuriuos ieškovė bando nuginčyti kitose bylose.

Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VKK Klaipėda“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vicus“ iškėlimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos ieškovei ginčijant sandorį negali būti taikomas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo ieškovei jau po ieškinio priėmimo nustatyto įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti už ieškinį žyminį mokestį.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovei UAB „Vicus“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vicus“ klausimui nagrinėti iš naujo. Civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiuo metu yra sustabdyta dėl atliekamos ekspertizės (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-552-555/2016), klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra išnagrinėtas. Tai reiškia, kad civilinėje byloje iki šiol nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas iškelti arba atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ieškovei.

ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo įmonė įgyja restruktūrizuojamos įmonės statusą. Restruktūrizuojamos įmonės statusas ir jo įgijimo data yra Juridinių asmenų registro duomenys. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis dėl restruktūrizavimo buvo apskųsta atskiruoju skundu ir aukštesnės instancijos teismo buvo panaikinta, todėl ji neįsiteisėjo, atitinkamai ieškovė neįgijo restruktūrizuojamos įmonės statuso. Šios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentas, kad nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą vykdoma skubiai ir kad nutarties apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodoma ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalies redakcija galiojo iki 2014 m. liepos 1 d. Po šios datos įstatymų leidėjas pašalino apeliantės cituojamą nuostatą, kad nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra vykdoma skubiai, jos apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo. Be to, teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo taisyklės ir įstatyme nustatyti išimtiniai pagrindai dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo pagal savo esmę ir tikslus nėra tapačios teisinės kategorijos. Todėl ieškovės akcentuojama nebegaliojanti įstatymo nuostata, kuri taip pat cituojama ir jos nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, neleidžia teigti, kad ieškinio pateikimo metu ar vėliau ieškovė buvo / yra įgijusi restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą.

Kadangi ieškinio pateikimo metu ieškovė nebuvo įgijusi restruktūrizuojamos įmonės statuso, pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumui pašalinti. Tačiau ši aplinkybė nepanaikina teismo teisės įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumą ir vėlesnėje proceso stadijoje ir tą pagrindžia CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Kadangi ieškovė nei ieškinio padavimo, nei jo priėmimo metu, nei vėliau iki šios nutarties priėmimo nėra įgijusi restruktūrizuojamos įmonės statuso, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad yra praėjęs teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį įvykdymo terminas, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Atsakovė Nordea Bank AB pateikė prašymą priteisti jai iš apeliantės UAB „Vicus“ 136,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas šio atsakovės prašymo šioje proceso stadijoje nesprendžia, šių bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, išnagrinėjus bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartyje nurodytas ieškinio trūkumas turi būti pašalintas iki 2016 m. kovo 17 d. (įskaitytinai).