- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 1-950-408/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01921-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- J. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. R., gimęs 1949 m. birželio 17 d. Jonavos r., Medinų k., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. R. 2019 m. sausio 14 d., apie 1.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su sugyventine V. D., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, lovoje, uždėjęs pagalvę nukentėjusiajai ant veido ir burnos ją spaudė neleisdamas įkvėpti oro, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. sausio 13 d., dienos metu, nuo 14.00 val., jis būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Paaiškino, kad prisimena, jog būdamas namuose, miegamajame, kartu su sugyventine V., lovoje žiūrėjo televizorių ir V. pavadino jį „pijoku“, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. R. norėjo, kad V. neberėktų, tačiau neturėjo tikslo jos uždusinti ar kitaip sužaloti. Neatmeta galimybės, kad galėjo uždėti pagalvę V. ant veido, tačiau, to tiksliai neprisimena, nes jautėsi stipriai neblaivus. Vėliau atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė sugyventiniai fizinį skausmą ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nori susitaikyti su sugyventine ir pažada ateityje nebevartoti alkoholio (b. l. 37–40).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Nukentėjusiosios V. D. parodymais (b. l. 6–11), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 7), tarnybiniais pranešimais (b. l. 20, 22–23), skaitmenine garso įrašo kopija iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 26–28), pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu (b. l. 30).
Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad J. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kadangi savo aktyviais tyčiniais veiksmais, spausdamas pagalvę į nukentėjusiosios veidą, jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikalstamos veikos metu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 73).
Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Motyvuojamoji dalis
J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis nedirba, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 straipsnis).
J. R. anksčiau neteistas (b. l. 60–62), administracine tvarka nebaustas (b. l. 63), neregistruotas priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 68), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 70).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam J. R. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri yra realiai įgyvendinama, dėl to kaltinamasis sutiko. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų labai gailisi, neteistas, administracine tvarka nebaustas, pensijinio amžiaus. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks J. R., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nustatytinas bausmės dydis didesnis nei bausmės rūšies vidurkis – 18 (aštuoniolika) mėnesių laisvės apribojimo, kartu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. R., kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
J. R. vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 14 d. 2.10 val. iki 2019 m. sausio 14 d. 14.10 val., (b. l. 41 , 46), tai yra iš viso vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame esančiu garso įrašu (b. l. 29), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, 94 straipsniu, BK 49 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val., iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 14 d. 2.10 val. iki 2019 m. sausio 14 d. 14.10 val., tai yra iš viso vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. R., kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki paskirtosios laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.