Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui D. S., gynėjui M. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V., jos atstovui advokatui A. S., civilinei atsakovei G. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, studentė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281str.1d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2012 m. lapkričio 9 d., apie 13 val. 50 min., Telšių m., Vilniaus g., ties namu nr. 38, vairuodama G. P. priklausantį techniškai tvarkingą, apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti tokio tipo transporto priemonę, nesilaikydama būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. reikalavimus, bei nepasirinkusi saugaus greičio, tuo pažeisdama (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus, sumaišiusi stabdžių pedalą su greičio pedalu, užvažiavo ant ties Vilniaus g. 38 namu esančio šaligatvio ir partrenkė juo ėjusią pėsčiąją E. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai E. V. buvo padaryta dešinio riešo sumušimas, įstrižos juostos odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairės kojos odos nubrozdinimai čiurnoje, komplikavęsi odos plačia nekroze čiurnos ir pėdos priekyje, atviras kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis su plėštine žaizda ties vidiniu kulkšneliu, kairio šokikaulio lūžis-fragmento atskilimas, plėštinė žaizda kairio kulno srityje ir nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

E. K. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje mamos G. P. automobiliu „Toyota L. C.“ važiavo namo iš mokyklos. Važiavo kartu su mama. Automobilį norėjo pastatyti aikštelėje prie namo Vilniaus g. 38 laiptinės, tačiau sumaišė stabdžių ir greičio pedalus, paspaudė greičio pedalą ir automobilis užšoko ant šaligatvio. Šaligatviu tuo metu ėjo nepažįstama mergina. Automobilis prispaudė merginos koją prie laiptinės pakilimo. Ji labai išsigando, todėl automobilį atitraukė mama. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Vairuotojo pažymėjimą buvo gavusi panašiai prieš mėnesį iki eismo įvykio. Vairuoti mokėsi automobiliu su mechanine pavara. Mamos automobilis yra su automatine pavara. Šį automobilį vairavo ne pirmą kartą. Eismo įvykį sukėlė dėl nepatyrimo. Nukentėjusiąją lankė ligoninėje, jos atsiprašė. Nesutinka su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, nes žalą turi atlyginti draudimo bendrovė. Taip pat mano, kad ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis. Nors yra studentė ir pajamų negauna, su mamos pagalba sutiktų sumokėti neturtinei žalai atlyginti 5000 Lt.

Nukentėjusioji E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-11-09, apie 13.50 val., ėjo šaligatviu Vilniaus gatve, Telšių m. ir prie namo Nr. 38, ant šaligatvio užvažiavo automobilis. Automobilis prispaudė koją ir ją sulaužė, dėl ko ji ilgai gydėsi, turėjo išlaidų, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios įtariamoji neatlygino ( Liudytojos apklausos protokolas b. l. 22, 94, Lietuvos Respublikos BPK 291 str.).

Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 9 d., apie pietus, grįžtant namo, dukra E. paprašė leisti vairuoti jos automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Parkuojant automobilį stovėjimo aikštelėje Vilniaus gatvėje prie namo Nr. 38 laiptinės, dukra sumaišė stabdžių ir greičio pedalus, todėl automobilis užšoko ant šaligatvio ir prispaudė ėjusios merginos koją prie įėjimo į laiptinę (Liudytojos apklausos protokolas b. l. 51, Lietuvos Respublikos BPK 291 str.).

Iš kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Telšių m., Vilniaus gatvėje Nr. 38. Namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje prie laiptinės ir šaligatvio stovi automobilis „Toyota L. C.“ v/n (duomenys neskelbtini) kuriam nežymiai apgadintas priekinis bamperis. Ant šaligatvio matyti dėmė panaši į kraują (b. l. 7-21, 52-53).

Iš specialisto išvadų Nr. G 2473/12 (03) ir pG 2552/12 (03) matyti, kad E. V. padaryti sužalojimai: dešinio riešo sumušimas, įstrižos juostos odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kairės kojos odos nubrozdinimai čiurnoje, komplikavęsi odos plačia nekroze čiurnos ir pėdos priekyje, atviras kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis su plėštine žaizda ties vidiniu kulkšneliu, kairio šokikaulio lūžis-fragmento atskilimas, plėštinė žaizda kairio kulno srityje gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ir neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms ir laikui 2012-11-09, dėl ko E. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38-40, 42).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad E. K. vairavo būdama blaivi (b. l. 58).

Be kaltinamosios E. K. pilno kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 7-21), Specialisto išvadomis (b.l. 38-40, 42).

Kaltinamosios E. K. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 str. 1 d., nes ji vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamoji yra neteista, studentė, charakterizuojama teigiamai, todėl jai skirtina bauda (LR BK 55 str., 61 str. 2 d.), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str., mažintina vienu trečdaliu.

Civilinė ieškovė E. V. ir jos atstovas palaikė patikslintą civilinį ieškinį (b.l. 150-153). E. V. paaiškino, kad AAS „G. B.“ pagal pateiktus turimus įrodomuosius dokumentus turtinę žalą atlygino. Neatlygino žalos dėl drabužių ir avalynės sugadinimo. Eismo įvykio metu buvo sugadintas batas, todėl batų pora nebetinkama, batų vertė 250Lt; sugadintos kelnės, nes jos buvo suplėšytos, jų vertė 100 Lt; sugadintas paltas, kurio vertė 200 Lt. Kadangi kaltinamoji žalos neatlygino, naujo palto nusipirkti negalėjo. Paltą ji nunešė pataisyti, už taisymą sumokėjo siuvėjai 50 Lt ir ketina jį dėvėti. Šios 550 Lt turtinės žalos draudimo bendrovė neatlygino, nes ji negali pagrįsti daiktų įsigijimo vertės. Neturtinei žalai atlyginti ji pareiškė ieškinį 20 000 Lt sumai, iš šios sumos atėmus draudimo kompanijos sumokėtą išmoką, neturtinei žalai atlyginti reiškia 17671,58 Lt civilinį ieškinį, kurį prašė priteisti solidariai iš E. K. ir G. P.. Neturtinę žalą sudaro jos dvasinės kančios, emociniai išgyvenimai, fizinis skausmas patirtas sužalojimo ir operacijų metu, bei po jų; sumažėjusi galimybė susirasti darbą, nes negali ilgą laiką stovėti, negali dėvėti aukštakulnių, koja greitai pavargsta, tinsta, skauda. Nurodė, kad žalą solidariai turi atlyginti kaltinamoji E. K. ir automobilio savininkė G. P., nes ji, kaip automobilio savininkė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai: perdavė automobilį vairuoti dukrai, kuri neturėjo sutartyje numatyto vairavimo stažo, tokiu būdu pažeisdama civilinės atsakomybės draudimo sutartį, be to, žinodama, kad dukra neseniai išmoko vairuoti, leido jai vairuoti galingą visureigį.

Civilinė atsakovė G. P. nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad ieškinys jos atžvilgiu yra pareikštas nepagrįstai. Šioje byloje atsakovais turi būti draudimo bendrovė ir kaltinamoji, nes ji yra pilnametė ir atsako pilnai už savo veiksmus. Dėl to, kad nesilaikė draudimo sutartyje nurodyto reikalavimo, ji gražina draudimo bendrovei 50 procentų išmokėtų nukentėjusiajai išmokų. Ji siūlė nukentėjusiajai pagalbą įsidarbinant, bet nukentėjusioji atsisakė. Mano, kad pareikštą ieškinį dėl 550 Lt turtinės žalos atlyginimo turi atlyginti draudimo bendrovė, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Siūlė nukentėjusiajai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, bet nukentėjusioji nesutiko tartis. Prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti.

Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige baltic“ prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, informavo, kad E. V. išmokėjo 2590,49 Lt dydžio draudimo išmoką, kuria buvo atlyginta 65 Lt už medicininę apžiūrą, 365,60 Lt išlaidos vaistams, 219,89 Lt kelionės išlaidos, ir 1940 Lt neturtinė žala. Taip pat išmokėjo 1605,26 Lt Šiaulių teritorinei ligonių kasai už E. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( b.l.109-117).

Dėl civilinio ieškinio teismas pasisako: Ieškovė konstatavo, kad civilinis atsakovas AAS „G. B.“ savo sutartinius įsipareigojimus dėl neturtinės žalos atlyginimo įvykdė, o atlyginti turtinę žalą dėl drabužių ir avalynės sugadinimo atsisakė, todėl prašė priteisti 550 Lt turtinę ir 17671,58 Lt neturtinę žalą solidariai iš kaltinamosios E. K. ir automobilio savininkės G. P.. LR CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už šio šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą solidariai iš eismo įvykį sukėlusios kaltinamosios ir automobilio savininkės grindė būtent šia nuostata ir aplinkybe, kad automobilio savininkė pažeidė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas ir perdavė automobilį vairuoti kaltinamajai, kuri neturi sutartyje nurodyto vairavimo stažo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2000 06 16 nutarime Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“, nurodoma, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, perleidęs jį valdyti kitam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka, neatsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą jeigu valdymas perleidžiamas nuo panaudos, nuomos, įgaliojimo (pavedimo sutarties) atlikti konkretų pavedimą įregistravimo Kelių policijoje ir transporto priemonės perdavimo arba juridinio asmens pažymėjimo, kuriuo leista naudotis transporto priemone, išdavimo ir transporto priemonės perdavimo, arba nuo tada, kai kartu esantis savininkas suteikia transporto priemonę naudotis. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, kaltinamoji teisę vairuoti transporto priemones turi, vairavo automobilį, kuris atitinka nustatytą suteiktos teisės kategoriją, kartu važiavo ir automobilį perdavusi valdyti automobilio savininkė, todėl šiuo konkrečiu atveju dėl padarytos nukentėjusiajai žalos turi atsakyti draudimo bendrovė ir eismo įvykį sukėlęs kaltas asmuo – kaltinamoji E. K.. Nagrinėjamu atveju išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiajai), dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, draudikas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), tačiau tai yra draudiko ir apdraustojo sutartiniai teisiniai santykiai, neturintys įtakos atsirasti automobilio savininkei G. P. civilinei atsakomybei dėl padarytos eismo įvykio metu žalos nukentėjusiajai. Remiantis paminėtais motyvais civilinis ieškinys atsakovės G. P. atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas.

Sutinkamai su 2007 05 17 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu, šio įstatymo 11 str., 1 d., 3 p., draudimo įstaiga turi atlyginti iki 5000 000 eurų žalą asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui). Draudikas neatlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dėl drabužių ir avalynės sugadinimo. Iš bylos medžiagos (įvykio vietos apžiūros protokolo, medicininių dokumentų) matyti, kad nukentėjusiajai buvo sužalota koja, nustatytas atviras lūžis, todėl akivaizdu, kad kelnės buvo suplėšytos, batas pribėgo kraujo ir taip pat buvo sugadintas, tokiu būdu tapo netinkama dėvėti batų pora. Nukentėjusioji kelnes (100 Lt) ir batus (250 Lt) įvertino nedidelėmis realiomis sumomis, kurios atitinka protingumo kriterijus, todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Ieškovė prašė priteisti visą palto vertę - 200 Lt, tačiau kaip pati paaiškino, paltą tik sutaisė ir sumokėjo 50 Lt, todėl priteistina ne visa palto vertė, o patirti nuostoliai - 50 Lt. Byloje civiliniu atsakovu yra pripažintas draudikas, kuris, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, privalo pilnai ( iki 100 000 eurų) atlyginti turtinę žalą asmeniui, todėl nukentėjusiajai iš AAS „G. B.“ turtinei žalai atlyginti priteistina 400 Lt (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 str., 1 d., 3 p., LR CK 6.987 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad civilinis atsakovas AAS „G. B.“ savo sutartinius įsipareigojimus dėl neturtinės žalos atlyginimo įvykdė, sumokėjo ieškovei 1940 Lt. Iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad draudimo išmoka yra nepakankama patirtai žalai padengti, todėl prašė priteisti neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios ir automobilio savininkės 17671,58 Lt. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą dėl padarytų sužalojimų, į jos dvasinius ir emocinius išgyvenimus: išgąstį, nepatogumus, prarastus gebėjimus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), į jos turtinę padėtį, darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, nustatant neturtinės žalos dydį 13000 Lt. Iš minėtos sumos išskaičiavus AAS „G. B.“ sumokėtą išmoką neturtinei žalai atlyginti – 1940 Lt, iš kaltinamosios E. K. nukentėjusiosios E. V. naudai priteistina 11060 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir atstovavimo išlaidas 1300 Lt (LR CK 1.5str., 6.263str., 6.250str.2d., LR BPK 106 str. 2 d., 109str., 115str.1d.). Kaip jau buvo paminėta, G. P. atžvilgiu ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 litų baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. 1 d., 2 d.. sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų baudą.

Nuteistajai kardomosios priemonės neskirti.

Nuteistoji E. K. privalo sumokėti baudą į VMI prie Finansų ministerijos Biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6801), per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš AAS „G. B.“ Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą, kodas 300633222, turtinės žalos atlyginimui 400 (keturis šimtus) litų E. V. naudai. Likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistosios E. K. 11060 (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt) litų neturtinės žalos atlyginimui ir 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) litų atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios E. V. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo civilinės atsakovės G. P. atžvilgiu atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.