Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Linos Lesinskienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. G. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule užvaldė svetimą turtą: (duomenys neskelbtini) d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 19.00 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų patalpose, naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta interneto prieiga, naudodamasis SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į telefono aparatą, kurio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internete-socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjęs nukentėjusiojo R. K. patalpintą skelbimą, apie tai, jog jis ieško išsinuomoti butą, po ko, nuslėpdamas savo ketinimus apgaule įgyti svetimą turtą ir piktnaudžiaudamas R. K. pasitikėjimu, naudodamasis „Messenger“ programėle, iš anketos pavadintos „K. L.“ parašė nukentėjusiajam R. K. žinutę apie tai, kad jis tariamai išnuomoja butą. Po to su R. K. sutarus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus buto adresas tyrimo metu nenustatytas) nuomos, nurodė pervesti už tris mėnesius 300 Eur depozitą į I. Ž. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu R. K., patikėjęs šia tikrovės neatitinkančia informacija, (duomenys neskelbtini) val., iš savo asmeninės banko sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, į A. G. nurodytą I. Ž. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam R. K. priklausančius 300 Eur.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis kaltę pripažino, jo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais duomenimis, veika kvalifikuota tinkamai. Sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą, dydį parenkant mažesnį nei galimas bausmės dydžio vidurkis. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinio skundo argumentus, teigdami, kad paskirta bausmė per griežta, todėl turi būti sušvelninta. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su apeliantui paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą ir tinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

7. Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs keturias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

10. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl apeliantui paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas 19 kartų, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu. Teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną sunkinančią (nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)) aplinkybę. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. G. skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkio laikotarpį. Teisėjų kolegijai pripažinti, kad už padarytą nusikaltimą apeliantui paskirta bausmė yra per griežta ir todėl neteisinga, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek A. G. charakterizuojančius, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra teisinio pagrindo.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nurodytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios jo neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra aktualu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis anksčiau teistas 19 kartų (2 t., b. l. 16–34), vyrauja daromi nusikaltimai nuosavybei, finansų sistemai, viešai tvarkai, valdymo tvarkai. Taip pat matyti, kad jo pavojingumas tik didėjo, nes nuteistasis bausmę atlieka už negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą, taip pat už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nagrinėjamu atveju šis nusikaltimas padarytas apeliantui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl ko pagrįstai teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (recidyvistas). Be padarytų nusikalstamų veikų, nuteistasis taip pat baustas ir administracine tvarka. Nustatyti duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš jų nepasimoko, savo elgesio nevertina kritiškai, nenustatytos pastangos elgesį koreguoti taip, kad daugiau nenusikalstų, nusikaltimus daro net ir bausmės atlikimo vietoje. Apelianto elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kadangi bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, šiuo atveju negali būti pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu paskirtos bausmės dydis (9 mėnesiai laisvės atėmimo), nors ir esant nustatytai tiek nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, tiek ir sunkinančiai aplinkybei, yra žymiai mažesnis nei galimas (1 metais 6 mėnesiai 15 dienų) bausmės vidurkis. Apylinkės teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytas ir aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai pagrįstai leidžia teigti, kad įstatymo taikymo klaidų, sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo pagrįstumo, nebuvo padaryta. Nurodytina, kad teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę (9 mėnesius laisvės atėmimo) dar sumažino vienu trečdaliu. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar švelninti paskirtą bausmę ir taip dar palengvinti nuteistojo padėtį, parinktos ir paskirtos bausmės atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kuriais akcentuojamas nuteistojo kaltės pripažinimas dėl jam pareikšto kaltinimo, jo sutikimas duoti parodymus apie kaltinimą, atsiprašymas nukentėjusiojo, civilinio ieškinio nepateikimas. Šias aplinkybes teisingai įvertinto pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį. Aukštesnysis teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

13. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis nurodė, kad žala atlyginta, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jog nuteistasis susitarė su nuketėjusiuoju, kad jis atlygins ar pašalins jam padarytą žalą. Todėl tokiu atveju negalima pripažinti, kad nuteistasis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindų visumą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė savo dydžiu pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos parinkta bausmės rūšis ir jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatas.

14. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apelianto atžvilgiu skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu yra priimti dar du nuosprendžiai, kurie dar neįsiteisėję, apylinkės teismas pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su neatliktąja bausme nebendrino bei nenurodė koks atliktos bausmės laikas bus įskaitytas. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl atliktos bausmės laiko įskaitymo į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę turėtų būti sprendžiami BPK 347 straipsnyje numatyta tvarka, kuomet įsiteisės visi jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų.

16. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistajam A. G. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Marytė Vietaitė (4 t., b. l. 5–6). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. birželio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 14, 15–16). Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas nuteistajam sudaro 144,17 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Ši nuostata nuteistajam buvo išaiškinta 2022 m. birželio 1 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja. Vertinamu atveju nuosprendį skundė pats nuteistasis A. G., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatytas pagrindas pakeisti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinį skundą tenkinti. Byloje duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Vertinama, kad nuteisto turtinė padėtis yra sunki. Todėl nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. G. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.