- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-484-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- P.G. J., D. J.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-484-115/2011
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė Procesinio sprendimo kategorijos:
128.19.;122.1.;
2011 m. rugsėjo 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Liudos Uckienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria prašymas dėl praleisto senaties termino atnaujinimo atmestas civilinėje byloje Nr. 2-12428-640/2010 pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl praleisto senaties termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys P.G. J., D. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. A. pareiškimu prašė atnaujinti terminą vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui (b.l.1-2).
Nurodė, kad teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 1993-11-29, iš P. G. J. jos naudai buvo priteista 220.372 Lt įsiskolinimas. 1993-12-13 buvo išduotas vykdomasis raštas. 1994-01-24 ji vykdomąjį raštą perdavė antstoliams vykdymui, tačiau antstolis skolininko turto nerado ir vykdomasis raštas su turto neradimo aktu jai buvo grąžintas 1994-06-29. Nors 10 m. senaties terminas yra praėjęs, tačiau vykdomasis raštas pakartotinai vykdymui nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių. Dėl jos sukelto eismo įvykio jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Po ilgo bylinėjimosi daugiau nei aštuonerius metus, ji galutinai buvo pripažinta kalta ir nuteista; LR prezidento malonės dėka 2004 m. atleista nuo bausmės atlikimo. Bylinėjimasis baudžiamojoje byloje pareikalavo daug laiko ir jėgų sąnaudų, ji pati patyrė daug finansinių išlaidų, stiprių emocinių išgyvenimų. Šias priežastis pareiškėja laikė svarbiomis, teigė, kad neatnaujinus termino būtų suvaržytos jos kaip kreditoriaus teisės vykdymo procese. Nurodė, kad P. G. J. nėra skolos grąžinęs, tik žadėjęs tai padaryti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys P.G. J., D. J. atsiliepime (b.l. 29-30) prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja dėl termino atnaujinimo kreipėsi praėjus trylikai metų po senaties termino pasibaigimo ir nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškimą atmetė (b.l.43-44).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vykdomasis dokumentas pareiškėjai buvo išduotas 1993-12-13, todėl terminui, per kurį vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas vykdymui, skaičiuoti taikytinos 1964 m. CPK, galiojusio iki 2003-01-01, nuostatos. Minėto kodekso 387 str. nustatė, kad teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. 1964 m. CPK 388 str. nustatė, kad tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjai vykdomasis raštas su turto neradimo aktu grąžintas 1994-06-29 ir nurodė, kad nuo šios datos skaičiuotinas 1964 m. CPK 387 str. nustatytas 3 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti. Senaties terminas vykdomajam raštui pateikti pareiškėjos atveju baigėsi 1997-06-29. Teismas sprendė, kad galiojančio CPK 608 str. nuostatos negali būti taikomos, nes pagal LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatas, CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo. Teismas nenustatė, kad senaties termino eiga po 1994-06-29 vykdomojo rašto grąžinimo pareiškėjai būtų nutrūkusi. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pareiškėja nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pati nurodė, kad jos laisvė nebuvo suvaržyta, laisvės atėmimo bausmė jai nebuvo realiai vykdyta, nes 2004 metais LR Prezidento suteiktos malonės dėka ji buvo atleista nuo bausmės atlikimo. Teismas sprendė, kad savo pažeistas kaip kreditoriaus teises pareiškėja galėjo ginti pati arba tai padaryti per savo atstovą; nuo bausmės ji buvo atleista 2004 m., o į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2010 m. Dėl kokių priežasčių buvo delsiama dar beveik 6 metus, pareiškėja nenurodė ir nepagrindė. Pareiškėja nurodė, kad terminą praleido dėl teisinių žinių stokos. Tačiau šiuos pareiškėjos argumentus teismas nelaikė svarbiomis priežastimis atnaujinti terminą.
Šalies argumentai
Apeliantė (pareiškėja) V. A. pateikė atskirąjį skundą (b.l.49-52), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, jog nutartis nėra pakankamai motyvuota, nes teismas tik motyvavo, kad formaliai senaties terminas vykdomajam raštui pateikti yra pasibaigęs, tačiau nebuvo iš esmės nagrinėtos apeliantės nurodytos aplinkybės. Teismas nenagrinėjo to, kad pareiškėjos finansinė padėtis ilgą laiką buvo itin sunki, ji mokėjo pagal patenkintus civilinius ieškinius priteistas sumas, bylinėjimosi išlaidas. Jos teisė pateikti vykdomąjį raštą vykdyti buvo suvaržyta, nes dėl didelės priteistos sumos – 220.372,00 Lt pareiškėja būtų turėjusi didelių išlaidų pateikiant vykdomąjį raštą. Be to buvo pagrįstai abejojama vykdymo sėkmingumu, nes vieną kartą vykdomasis raštas buvo grąžintas kartu su turto neradimo aktu. Pažymi, jog 2001 m. buvo uždaryta antstolių kontora, veikusi Birželio 23-osios g. 5,Vižniuje, kur ji buvo keletą kartų nuvykusi 1996 m. ir 2000m., rašytinių įrodymų apie vykimą į antstolių kontorą ji neturi. 2009 m. pareiškėja kreipėsi į antstolio V. Milevičiaus kontorą, tačiau čia buvo nurodyta, kad P. G. J. vis dar neturi turto, tačiau didelį vykdomosios bylos administravimo mokestį pareiškėja būtų turėjusi sumokėti. Mano, jog teismas pažeidė bendruosius teisės principus – protingumo ir teisingumo, nes išduotas vykdomasis raštas patvirtina, jog neatnaujinus termino, skolininkas žymiai praturtėtų pareiškėjos sąskaita.
Suinteresuoti asmenys P.G. J., D. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantės atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės prašymą dėl praleisto senaties termino atnaujinimo atmetė.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad nutartis nėra pakankamai motyvuota, nes teismas tik motyvavo, kad formaliai senaties terminas vykdomajam raštui pateikti yra pasibaigęs, tačiau nebuvo iš esmės nagrinėtos apeliantės nurodytos aplinkybės – pareiškėjos finansinė padėtis ilgą laiką buvo itin sunki, ji mokėjo pagal patenkintus civilinius ieškinius priteistas sumas, bylinėjimosi išlaidas; dėl didelės priteistos sumos – 220.372,00 Lt pareiškėja būtų turėjusi didelių išlaidų pateikiant vykdomąjį raštą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pareiškėjai buvo išduotas 1993-12-13, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad terminui, per kurį vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas vykdymui, skaičiuoti taikytinas 1964 m. CPK, galiojęs iki 2003-01-01, kurio 387 str. nustatė, jog teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. 1964 m. CPK 388 str. nustatė, kad tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai vykdomasis raštas su turto neradimo aktu grąžintas 1994-06-29. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad būtent nuo šios datos skaičiuotinas 1964 m. CPK 387 str. nustatytas 3 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti.
Senaties terminas vykdomajam raštui pateikti pareiškėjos atveju baigėsi 1997-06-29. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dabar galiojančio CPK 608 str. nuostatos negali būti taikomos, nes pagal LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatas, CPK 606str.2d. nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad senaties termino eiga po 1994-06-29 vykdomojo rašto grąžinimo pareiškėjai būtų nutrūkusi (CPK 178 str.).
Kolegija atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog nutartis nėra pakankamai motyvuota, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, jog senaties terminas vykdomajam raštui pateikti yra pasibaigęs. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavo esamus dokumentus ir pagrindė savo sprendimą neatnaujinti įstatymų nustatyto praleisto termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėja pati pripažino, jog jos laisvė nebuvo suvaržyta, nes laisvės atėmimo bausmė nebuvo realiai vykdyta, o 2004 metais LR Prezidento suteiktos malonės dėka ji buvo atleista nuo bausmės atlikimo. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad savo kaip kreditoriaus pažeistas teises pareiškėja galėjo ginti pati arba tai padaryti per savo atstovą. Be to, ji nuo bausmės buvo atleista 2004 m., o į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2010 m.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, jog dėl didelės priteistos sumos – 220.372,00 Lt ji būtų turėjusi didelių vykdymo išlaidų, pateikiant antstoliui vykdomąjį raštą, o jos finansinė padėtis ilgą laiką buvo sunki. Kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta svarbia ir duodančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą, nes kaip teigia apeliantė, tai ji ilgą laiką vykdė mokėjimus ir atsiskaitinėjo su turimais kreditoriais. Tai rodo, kad apeliantė, turėdama finansinių įsipareigojimų, turėjo kuo greičiau pateikti vykdomąjį raštą antstoliui ir stengtis atgauti gana didelę pinigų sumą, kuri būtų pagerinusi jos turtinę padėtį ir padėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi apeliantė tokių veiksmų nesiėmė, tai rodo jos sąmoningą delsimą ir nesąžiningumą turėtų kreditorių atžvilgiu, kadangi tuo faktiškai buvo siekiama vilkinti atsiskaitymą su jais ir išsaugoti priteistą didelę sumą pinigų sau.
Kolegija pažymi, jog apeliantė kitų svarbių priežasčių, dėl kurių ji beveik 6 metus delsė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui, nenurodė ir nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apeliantės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l. 59).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12428-640/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) V. A. valstybei 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.