Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais G. K. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieniems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant G. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti, o netekus darbo registruotis darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 1 d. 16.30 val. iki 2018 m. liepos 2 d. 13.52 val. vertinant, kad G. K. atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

G. K. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę G. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 7 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis teistumas G. K. nėra pirmasis – praeityje buvo tris kartus teistas (b. l. 47–82), ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, administracinės nuobaudos galiojančios, nes nėra duomenų apie paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymą (b. l. 83–87), nedirbantis (b. l. 88), neregistruotas darbo biržoje. (b. l. 89) Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis G. K. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2018 m. gegužės 29 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl 2018 m. liepos 1 d. įvykdyto nusikaltimo. (b. l. 52) Atsižvelgiant į tai, kad neišnykus teistumui jis padarė naują tyčinį nusikaltimą, pagrįstai apylinkės teismas pripažino, kad G. K. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, ankstesnės bausmės neatgrasė jos nuo naujų nusikaltimų padarymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad G. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už BK 271 straipsnio 7 dalyje nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas G. K. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas maksimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laiką. Įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe, pirmosios instancijos teismas G. K. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant jos trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo švelninti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar kitaip švelninti jo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Tai reiškia, kad išskirtinai sureikšminus apelianto G. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (turi sugyventinę, kuri neseniai pagimdė anksčiau laiko, kad sugyventinei reikia jo pagalbos ir paramos), ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

10. Teismas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Konkretų laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 29 punktas) Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas G. K. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo vieniems metams šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, G. K. nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė – parinko bausmės vykdymo atidėjimo terminą neperžengdamas BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant G. K. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei remiantis BK 75 straipsniu atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieniems metams šešiems mėnesiams. G. K. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 23 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą.