Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo UAB „Mano būstas Šiauliai“ ieškinio atsakovei SIA „Kafijas studija“ priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovo UAB „Mano būstas Šiauliai“ ieškinys atsakovei SIA „Kafijas studija“ dėl 4767,00 Eur avanso, 570,60 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo visos teismo priteistos pinigų sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo juridinio asmens buveinę. Atsakovas yra Latvijos Respublikos juridinis asmuo, todėl pagal CPK 782 straipsnį teismui kyla pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Akcentuotina, jog tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas). Reglamentas numato galimybę susitarimu pasirinkti, kurios valstybės teismuose nagrinėti kilusius ginčus (Reglamento 25 straipsnis). Tokiu atveju taikomas susitarime numatytas teismingumas.

2018 m. birželio 21 d. rangos sutarties Nr. ŠB-SUT-11v-459 (toliau - Sutartis) 6.1 punktu šalys susitarė visus iškilusius nesutarimus spręsti derybomis arba nesutarus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje akcentuojama šalių valios išraiškos, sudarant susitarimą dėl jurisdikcijos, svarba. Šio teismo praktikoje pažymima, kad susitarimas dėl jurisdikcijos turi rodyti bendrus šalių siekius ir būti aiškus, jis turi būti aiškiai ir tiksliai išreikštas (ESTT 1986-06-24 sprendimas byloje Nr. C-22/85 Rudolf Anterist prieš Crédit Lyonnais, para. 14, 1999-03-16 sprendimas byloje Nr. C-159/97 T. C. Spedizioni Internazionali SpA prieš Hugo Trumpy SpA., 7 parag.). Susitarimo nuostatos tikslas yra nustatyti, kad šalys iš tiesų pasiekė susitarimą (ESTT 1976-12-14 sprendimas byloje Nr. C-24/76 Estasis Salotti di Colzani Aimo e Gianmario Colzani s.n.c. prieš Rüwa Polstereimaschinen GmbH, 7 parag.). Aiškindamas, kodėl susitarimams dėl jurisdikcijos keliami tokie griežti reikalavimai, ESTT yra nurodęs, kad tokie reikalavimai yra siejami su teisinio tikrumo užtikrinimu, kuris lemia galimybę numatyti, kokiame teisme bus nagrinėjamas ginčas, siekiant apsaugoti šalį nuo netikėto (siurprizinio) ginčo nagrinėjimo perleidžiant susitarimą (ESTT 1999-03-16 sprendimas byloje Nr. C-159/97 T. C. Spedizioni Internazionali SpA prieš Hugo Trumpy SpA, 48 parag., 1989-02-21 sprendimas byloje Nr. C-214/86 Graikijos Republika prieš Europos Bendrijų Komisiją, 31 parag.). Taigi, visais atvejais susitarime turi būti aiškiai išreikšta jį sudarančių šalių valia dėl jurisdikcijos. Įvertinus nurodytą ESTT praktiką bei nagrinėjamoje byloje pateiktos sutarties 6.1. punktą matyti, jog šalys yra susitarę tik dėl jų sutartiniams santykiams taikytinos teisės, tačiau nėra susitarę dėl jurisdikcijos. Atsižvelgiant į tai, nelaikoma, kad tarp šalių būtų sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos, todėl nagrinėjamoje taikomos Reglamento nuostatos, nustatančios jurisdikcijos taisykles.

Reglamento 4 straipsnio 1 punkte nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė – asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, t. y. valstybės narės, kurioje registruota atsakovo buveinė, teisme (Latvijos Respublikos teismas). Reglamento 7 straipsnis numato specialiąsias jurisdikcijos taisykles, nustatančias alternatyvas bendrajai jurisdikcijai. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje ir apima bylas, susijusias su sutartimis. Tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal tuo pagrindu pareikštą ieškinį turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a) papunktį prievolės vykdymo vieta, lemianti bylos teismingumą tos vietos teismams, nustatoma pagal atsakovo prievolės, dėl kurios (ne)vykdymo ieškovas kreipėsi į teismą, vykdymo vietą. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog ieškinyje ieškovas nurodo, jog atsakovas darbų Sutartyje nustatytu terminu faktiškai netgi nepradėjo vykdyti ir pateiktu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti 570,60 Eur delspinigius, procesines palūkanas bei 4767,00 Eur avansą, kurį jis pervedė bankiniu pavedimu atsakovui, vykdydamas Sutarties nuostatas. Iš byloje pateikto SEPA mokėjimo orderio matyti, jog avansas buvo pervestas į atsakovo sąskaitą Latvijos Respublikos banke. Atsižvelgiant į tai, byloje ginčas kyla dėl pinginės prievolės, kurios įvykdymo vieta nagrinėjamu atveju yra avanso priskyrimo atsakovui vieta – Latvijos Respublika.

Įvertinus bylos duomenis, teismas laiko, kad atsakovės buveinės adresas yra Pernavas g. 14-3, Riga, Latvijos Respublika, todėl ieškovui nepateikus kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovui siūlytina kreiptis į Latvijos Respublikos kompetentingą teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290 - 292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo UAB „Mano būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei SIA „Kafijas studija“ dėl avanso, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nurodant, jog ieškovas su ieškiniu dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi kreiptis į Latvijos Respublikos kompetentingą teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.