- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-28
- Bylos Nr.
- N-469-1209-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K.G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nutarimo K.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
K.G. 2006-02-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „Kuksonija" direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2006 m. sausio 5 d., be darbo sutarties UAB „Kuksonija" padalinyje (Pramonės g. 19, Kėdainių mieste) apsaugos darbuotoju leido dirbti I.Ch., tuo pažeisdamas Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 22 d. nutarimu, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 43¹ straipsnio 1 dalimi, 286-288 straipsniais, K.G. paskyrė 3000 Lt baudą. Remiantis byloje surinktais įrodymais, padaryta išvada, kad K.G. kaltė dėl to, jog jis, būdamas UAB „Kuksonija" direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2006 m. sausio 5 d. be darbo sutarties I.Ch. leido dirbti apsaugos darbuotoju UAB „Kuksonija" padalinyje, Pramonės g. 19, Kėdainių mieste, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta (administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2006-03-10 prašymas, kuriuo K.G. kaltę pripažįsta ir prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, teisme duoti jo ir liudytojų I. Ch., D. K., A.Č. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai). Iš apsaugos darbo laiko apskaitos žurnalo nustatyta, kad jame, greta kitų UAB „Kuksonija" darbuotojų, yra ir I. Ch. daryti įrašai apie atvykimo į darbą ir išvykimo laiką, tačiau UAB „Kuksonija" darbo sutarčių registracijos žurnale nėra įrašo apie darbo sutartį, sudarytą su I. Ch. Iš UAB „Kuksonija" steigiamojo akcininkų susirinkimo 2003-08-20 protokolo nuorašo nustatyta, kad K.G. buvo paskirtas UAB „Kuksonija" direktoriumi. Iš UAB „Kuksonija" direktoriaus pareiginių nuostatų ( 6.2 p.) matyti, kad direktoriui suteikta teisė priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis. Iš pažymos apie priskaičiuotą atlyginimą ir pervestas į banką sumas nustatyta, kad Rimanto Mažeikos vardu 2005 m. vasario mėn. - 2006 m. sausio mėn. laikotarpiu buvo priskaitomas atlyginimas. Iš pateikto UAB „Kuksonija" Kėdainių padalinio darbuotojų sąrašo nustatyta, kad I. Ch. kaip apsaugos darbuotojas sąraše nebuvo nurodomas. K.G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi ( ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad jis iš savo atlyginimo (1000 Lt) išlaiko šeimą, žmona nedirba, sūnus mokosi Vilniaus teisės ir verslo kolegijos ekonomikos fakultete, nedirba, už jo mokslą tenka mokėti, pažeidėjui paskirta minimalaus dydžio ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 3000 Lt bauda. Teismo konstatavimu, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti K.G. švelnesnę nuobaudą nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių jo atsakomybę, kurios galėtų pagrįsti švelnesnės už sankcijoje numatytos baudos taikymą (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų, aprobuotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime, 7.4.3 p.).
III.
K.G. apeliaciniu skundu prašo 2006 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės rodo, kad minėtų tikslų niekas nesiekė, niekam žala nepadaryta, mokesčiai, įmokos į socialinio draudimo fondus buvo mokami, jokios materialinės naudos dėl pažeidimo nei įmonė, nei apeliantas neturėjo. Apelianto teigimu, Kėdainių rajono apylinkės teismas neįvertino to, kad I.Ch. ir A.Č. susitarimą sąlygojo įstatymų leidėjo neveikimas, vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimą, kad I.Ch. ir A.Č. susitarimo esmė atitiko Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimo nuostatas, kurių įstatymo leidėjas nebuvo realizavęs (susitarta, kad I.Ch. dirbs kito asmens pavarde, nes norėjo išsaugoti gaunamą policijos darbuotojo pensiją), kad minėtas susitarimas buvo sąlygotas būtinosios ginties nuo įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Teismas neatsižvelgė, jog jis darbo sutartį sudarė su R.M., kad vietoje jo dirbs I.Ch., nežinojo. Apeliantas teigia 2006-03-10 prašyme teismui nurodęs pripažįstąs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai besigailintis, nes pažeidimas buvo padarytas jo vadovaujamojoje įmonėje, tačiau asmeniškai prie jo padarymo neprisidėjęs. Apelianto manymu, šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės, nes jo veiksmuose nebuvo nei kaltės, nei motyvo, nei tikslo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad susitarimas buvo tarp I.Ch. ir A.Č., analogiškai savo prašyme Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nurodė ir I.Ch., teisme paaiškinęs, jog su A.Č. dirbo policijoje ir pasiūlymą dirbti gavo iš jo (apeliantui jis skambindavo neprisistatęs). Tai, apelianto teigimu, netiesiogiai įrodo, jog su I.Ch. jokių susitarimų jis neturėjo, o liudytojo A.Č. paaiškinimas, kad jis žinojo apie I.Ch. darbą, galėjo būti sąlygotas to, kad su juo 2006 m. kovo 21 d. buvo nutraukta darbo sutartis, bei stengimosi išvengti galimos asmeninės atsakomybės. Apelianto manymu, turėjo būti apklaustas ir R.M., kurio elektroninę kortelę naudojo I.Ch., galėjęs paaiškinti apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, teismo paskirta bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui, nutarimas priimtas be jo kaltės įrodymų, remiantis tik A.Č. paaiškinimu, neatsižvelgus į tai, jog žala niekam nepadaryta.
Atsiliepimas
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkąs, nes teismo nutarimas yra objektyvus ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
K.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-3 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nustatyta:
užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.“.
Nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Darbo kodekso 98 straipsnyje: ,,Nelegalus darbas“:
1) esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties;
2) dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai. Savanoriškų darbų atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
3. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visuma teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes ir teisingai kvalifikavo pareiškėjo veiką.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nelegalų I.Ch. įdarbinimą sąlygojo įstatymų, reglamentuojančių pensijų mokėjimą išėjusiems iš tarnybos pareigūnams, ydingumas, nepaneigia administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41-3 straipsnyje, sudėties ir neatleidžia nuo atsakomybės kaltų asmenų.
Apelianto teiginį, kad jis nežinojo apie nelegalų I.Ch. įdarbinimą paneigia pirmosios instancijos teismo nutarime įvardinti įrodymai: jo paties prisipažinimas dėl įvykdyto teisė pažeidimo, liudytojų I.Ch. ir A.P. paaiškinimai. Pažymėtina, kad I.Ch. nelegaliai dirbo ilgą laiką, todėl kritiškai vertintini apelianto paaiškinimai, kad jis būdamas tiesioginiu darbdaviu šio fakto nežinojo.
Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad nėra pagrindo patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K.G. apeliacinį skundą atmesti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.