Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2008-04-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2010-12-23 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, 2009-10-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. atleistas vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., teistas 2011- 07-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs,

kaltinami nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., BK 178 str. 2 d.

G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji V. S., M. K. ir G. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkų grupė, 2011m. birželio 25 d. apie 19 val. per nerakintas duris įsibrovė į P. Š. priklausantį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, ir ten, V. S. pagrasinus padegti namą, pareikalavus P. Š. atiduoti pinigus, bei ranka sudavus vieną kartą nukentėjusiajam per veidą ir iš po nukentėjusiojo nugaros ištraukus piniginę, pagrobė 400 litų ir 200 litų vertės telefoną „Nokia“ 1616-2, viso pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto už 600 litų.

Kaltinamieji V. S. ir M. K., veikdami kaip bendrininkų grupė, 2011m. birželio 26 d. apie 07 val. per nerakintas duris įsibrovė į P. Š. priklausantį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, ir ten, matant P. Š., iš piniginės išsiėmę atvirai pagrobė 100 litų.

Kaltinamasis V. S. dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad dabar įvykio datos gerai nepamena, galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime, žino, kad tai buvo po Joninių. Prieš tai nuo Joninių per naktį ir visą dieną su M. K. ir G. A. pas M. K. gėrė alų, buvo apsvaigę nuo alkoholio. 2011 m. birželio 25 d., pritrūkus pinigų gėrimui, kažkuriam iš jų pasiūlius, apie 19 val. visi trys nuėjo pas P. Š., pas kurį prieš tai jis yra buvęs vieną kartą su K. K., žinojo, kad jis yra nevaikštantis. Ar P. Š. tuo metu buvo gavęs pensiją, nežinojo, gal ir sakė M. K., kad jis yra gavęs pensiją. Prieš einant, jam pasiūlius, M. K. iš kambario atnešė moteriškas pėdkelnes, kurias jie sukarpė ir nuėję pas P. Š., jo namo prieangyje užsidėjo ant galvos, kad P. Š. jų neatpažintų. Visiems trims įėjus į namus per nerakintas duris, jis priėjo prie P. Š. ir pareikalavo atiduoti pinigus. P. Š. pasakius, jog pinigų neturi, jis užsimojęs pagrasino jam pasakęs „gausi į galvą“, ar sudavė, dėl girtumo neatsimena, bet galėjo tai padaryti, ieškodamas piniginės, pakėlė P. Š. nuo lovos ir iš po jo paėmė piniginę. Tuo metu kiti du kaltinamieji stovėjo už 1-2 m už jo. P. Š. sakė, kad jeigu iškvies policiją, padegs jo namą. Išėję į koridorių, pasidalino pinigus - 400 Lt. G. A. davė 50 Lt. Piniginėje paliko 100 Lt. Piniginę P. Š. nunešė, atrodo, M. K.. Už tuos pinigus visi trys bendrai pirko alkoholinių gėrimų. Kaukę jis parsinešė namo. Telefono nematė, kaip nukentėjusiojo telefonas atsidūrė jo kišenėje, nežino, dėl girtumo kai kurių aplinkybių neprisimena. Kitą dieną vėl reikėjo pinigų išgėrimui, nes tuos pinigus jau buvo pragėrę, todėl kažkuris iš jų – jis ar M. K., nes G. A. su jais nebuvo, sugalvojo nueiti ir paimti iš P. Š. tuos jų piniginėje paliktus 100 Lt. Antrą kartą taip pat ėjo su kaukėmis. Nukentėjusysis gulėjo lovoje. Kur buvo tas 100 Lt, bei kuris iš jų juos paėmė, dėl girtumo neprisimena. Po to jis savo kaukę išmetė. Apie įvykio aplinkybes lyg ir niekam nepasakojo, gal tik M. K. mamai K. K.. Patvirtino, kad jis ant abiejų rankų pečių turi tatuiruotes. Nukentėjusiojo atsiprašyti ir atlyginti žalos neturėjo galimybės, nes buvo suimtas. Civilinius ieškinius pripažįsta.

Kaltinamasis M. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2011 m. birželio 25 d. jis, V. S. ir G. A. jo namo kieme girtavo. Pabaigus gėrimus, jie jiems nebeturėjo pinigų. V. S. paklausus, ar jo kaimynas P. Š. nėra gavęs pinigų, jis pasakė, kad turėtų būtų gavęs, nes žinojo, kad P. Š. 19-22 mėnesio dienomis gaudavo pensiją. V. S. pasiūlius pasidaryti kaukes ir pasakius jam atnešti pėdkelnes, jis iš namų atnešė moteriškas pėdkelnes, kurias V. S. suplėšė, ir jie visi trys, pasiėmę po vieną pėdkelnių dalį, nuėjo pas P. Š.. P. namo verandoje jie užsidėjo iš pėdkelnių pasidarytas kaukes, kad jų neatpažintų, ir įėjo į vidų: pirmas – V. S., po to – jis, o po to – G. A.. P. gulėjo lovoje. V. S. pasakė „duok litus arba gausi per galvą“. P. pasakius, jog pinigų neturi, V. S. jį pakėlė ir iš po jo ištraukė piniginę, o jis nuo stalo paėmė nukentėjusiojo telefoną Nokia ir padavė jį V. S.. G. A. visai nieko nedarė, negrasino nukentėjusiajam, jis pats taip pat negrasino nukentėjusiajam, tai darė tik V. S.. Verandoje jie pasidalino pinigus: V. S. davė jam 100 Lt, iš savo dalies jis 50 Lt davė G. A.. Jis sakė, kad visų pinigų nereikia imti, reikia palikti P. maistui. V. S. su tuo sutiko, po ko jis nunešė piniginę nukentėjusiajam ir numetė, ir jie išėjo. Einant pro dirbtuves, jis savo kaukę išmetė. V. S. nukentėjusiojo telefoną pasiūlė G. A., nes jis neturėjo telefono, tačiau G. A. atsisakė. Tada V. S. telefoną padavė jam, o jis namuose telefoną paslėpė garaže, vėliau jį grąžino policijos pareigūnams. Nuėję pas jį į namus, persirengė ir visi trys nuėjo į parduotuvę, kur pirko alkoholio, cigarečių, po to gėrė, iki kelintos valandos, nežino. Nukentėjusiajam jis negrasino, negirdėjo, kad kas nors būtų sakęs apie padegimą. Ryte jį pažadino V. S., su juo išgėrė alaus. V. S. pasakius, kad P. Š. piniginėje dar liko 100 Lt, abu išėjo pas P. Š. paimti tų paliktų 100 Lt. Nuėjus pas P. Š., V. S. jo paklausė, kur yra 100 Lt, o jis pats pakėlė staltiesę, ten gulėjo 100 Lt, juos jis paėmė. Grįžę pinigus su V. S. pasidalijo po 50 Lt. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nukentėjusiojo atsiprašyti ir atlyginti žalos neturėjo galimybės, nes buvo sulaikytas.

Kaltinamasis G. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2011 m. birželio 25 d. apie 19 val. jam, M. K. ir V. S. girtaujant pas M. K., kažkuris iš jų sugalvojo nueiti pas P. Š.. V. S. paprašė M. atnešti pėdkelnes, kad pasidaryti kaukes. Sukarpius pėdkelnes ir pasidarius kaukes, kad jų neatpažintų, visi trys nuėjo pas P. Š.. Įėję pro nerakintas duris, verandoje užsidėjo kaukes, įėjo į kambarį. Jis įėjo paskutinis. S. pasakius „duok pinigus“, P. sakė, kad neturi. Tada S. sugriebė P. už abiejų rankų ir iš kažkur ištraukė piniginę. V. S. iš piniginės ištraukė pinigus ir pasidalijo su M. K., kuris davė 50 Lt ir jam. Einant pro dirbtuves, S. iš kišenės išsitraukė telefoną ir pasiūlė jam, tačiau jis atsisakė, po ko S. telefoną padavė M. K.. Parėję pas M. K., jie persirengė ir išėjo į parduotuvę, kur pirko alkoholinių gėrimų, cigarečių, dar kažko, po to prisigėrė ir išsiskirstė. Kas viskam vadovavo, pasakyti negali. Jis pats stovėjo P. Š. kambaryje prie durų. Matė, kad V. S. buvo pakėlęs ranką, ar sudavė P. Š. nematė, ką V. S. sakė P. Š., nepamena. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaičius G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog jis parodė, kad V. S. pasakė „duodi litus“, P. Š. atsakius, kad neturi, matė, kaip V. S. smogė P. Š. į veidą ir už rankos pakėlė jį nuo lovos bei iš po nugaros ištraukė piniginę, matė, kad ant stalo, prie kurio stovėjo M. K., gulėjo telefonas, jiems išėjus iš namo, V. S. einant dalino pinigus, jam teko 50 litų, prie dirbtuvių V. S. iš kišenės ištraukė tamsiai mėlynos spalvos telefoną Nokia, jis iš karto suprato, kad tas telefonas iš P. Š., telefoną pasiėmė M. K.. (2t.b.l.10-11), nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teisiamajame posėdyje G. A. patvirtino, kad pas P. Š. ėjo grobti pinigų, jų pasiskolinti minčių jiems nekilo. Civilinį ieškinį pripažįsta, jo neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nežinojo, kur jis paguldytas į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Be pilno kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 1 p. perskaitytų nukentėjusiojo P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, jog jis parodė, kad gyvena namuose vienas, sunkiai vaikšto, todėl beveik visą laiką guli lovoje, jį prižiūri kaimynai, jo namo durys būna nerakintos. 2011 m. birželio 26 d. apie 19 val. į jo namus įėjo trys vyriškiai su šviesios spalvos kaukėmis ant galvų. Nors vyriškiai buvo su kaukėmis, juos atpažino iš karto, kadangi pastarieji yra ne kartą pas jį lankęsi - tai V. S., M. K. ir A., kurio vardo nežino. Juos atpažino iš rūbų ir kūnų sudėjimo, V. S. atpažino taip pat ir iš tatuiruočių ant jo rankos. V. S. pasakė „duok pinigus, arba padegsiu“. Jam atsakius, kad nieko neturi, priėjęs V. S. ištraukė iš po galvos pagalvę ir ten rado piniginę ir telefoną Nokia. Iš piniginės ištraukęs paėmė 600 litų ir piniginę numetęs išėjo. Kiti du vyrai jam nieko nedarė ir nesakė. Taip pat pasigedo ir telefono, kurio vertė 200 litų. Apie nusikaltimą pranešti bijojo, kad užpuolikai negrįžtų. (1t.b.l.13-15). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad tiksliai nežino, kiek piniginėje buvo pinigų, galėjo būti 600 litų, taip pat, kad V. S., sugriebęs jį už rankų, pakėlė nuo lovos ir ištraukė piniginę ir telefoną, bei tuo metu sudavė vieną kartą per veidą, jis juto skausmą, M. K. išeidamas paėmė dviratį, tačiau netrukus atvarė atgal ir pastatė į vietą, vyriškiai prieangyje dalinosi pinigus, girdėjo juos kalbant. Kitos dienos rytą apie 7 val. pas jį į namus vėl atėjo tie patys vyrai, su kaukėmis. V. S. nieko nesakęs pasiėmė nuo fotelio piniginę, iš jos išsitraukė 100 litų kupiūrą ir visi išėjo. Tą rytą buvo tik dviese - V. S. ir M. K.. (1t.b.l.16-19).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja - Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato tyrėja A. M. parodė, kad ji nukentėjusįjį P. Š. apklausė Kėdainių ligoninės slaugos skyriuje. P. Š. nurodė, kad kaltinamieji V. S., M. K. ir G. A. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo pro nerakintas duris, ant galvų buvo užsidėję kojines, visi reikalavo atiduoti pinigus, V. S. sugriebė jį už abiejų rankų, pakėlė, ir iš po nugaros, ar iš po pagalvės paėmė piniginę, kurioje buvo apie 600 Lt ar mažiau, prieš paimdamas piniginę V. S. delnu sudavė jam per veidą. Kai jie išėjo, po kurio laiko M. K. jam piniginę grąžino. Taip pat nurodė, kad po įvykio jis pasigedo ir mobiliojo ryšio telefono Nokia. P. Š. sakė, kad kitą dieną jie grįžo dviese – V. S. ir M. K., A. su jais nebuvo, ieškojo pinigų, nes piniginėje buvo palikę 100 Lt, minėjo, kad lygtai iš jo paso paėmė 100 Lt ir išėjo. Nurodė, jog dabar gali ir suklysti, nes nuo apklausos praėjo daug laiko, prašo vadovautis protokolu. Parodė, kad nukentėjusysis nurodė, jog jam buvo padaryta žala, kadangi buvo pagrobti pinigai, telefonas, jis patyrė išgąstį. Nukentėjusysis sakė, kad tie asmenys buvo lankęsi jo namuose, nurodė jų vardus, pavardes. Nukentėjusysis visas įvykio aplinkybes pasakojo pats, kai kurias aplinkybes ji pasitikslindavo, tai užfiksavo protokole.

Liudytoja Vanda B. K. parodė, kad 2011 m. birželio mėn. pabaigoje buvo nuėjusi pas P. Š., kuris sakė, kad nebeturi pinigų, nors tai buvo po pensijų išmokėjimo, sakė, kad pinigus ir mobilųjį telefoną atėmė atėję trys jauni vyrai, nurodė pavardes – K., A. ir dar vienas, vardu V.. P. Š. sakė, kad reikia pranešti policijai. P. Š. sakė, kad pinigai buvo po pagalve, jaunuoliai liepė jam juos atiduoti, sakė, jog piniginėje galėjo būti apie 600 Lt. Apie tai, kad prieš jį buvo naudotas smurtas, P. Š. nesakė.

Liudytoja K. K. – kaltinamojo M. K. motina, parodė, kad kaimynas P. Š. nuo Naujųjų Metų buvo jos prašęs pakūrenti krosnį, pagaminti valgyti, nuo to laiko ji jam padėdavo. Apie įvykį ji sužinojo tik tada, kai pas P. Š. atvyko socialinės darbuotojos, kurioms jis papasakojo, kas atsitiko. Socialinės darbuotojos buvo užsukusios ir pas ją. Iš jų sužinojo, kad jos sūnus M. su V. S., kuris kurį laiką pas juos gyveno, nes jo sesuo buvo jį išvariusi iš namų, apiplėšė P. Š.. Po Joninių sūnus buvo namuose, su A. ir S. išgėrinėjo. Po to sūnus buvo jai davęs 30 Lt, sakė, kad pinigus užsidirbo. M. ir V. S. išvažiavus į Vilnių pas V. draugę, ji parašė žinutę sūnui, kad buvo policija, jis su V. S. tą patį vakarą grįžo namo. Kitą rytą kalbėjosi su M. ir S., kurie sakė, kad apiplėšė P. Š., buvo ant galvų užsidėję kaukes, S. sakė, kad P. Š. davė per veidą, kai jis nenorėjo duoti pinigų. Kiek pinigų paėmė iš P. Š., nesakė.

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. Š. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 1 atpažino G. A. kaip asmenį, kuris 2011-06-25 apie 19 val. kartu su V. S. ir M. K. jį apiplėšė. (1t.b.l.35-36). Iš byloje esančio daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad pateikus nukentėjusiajam atpažinti paimtus rūbus, nukentėjusysis nurodė, kad trumpos kelnės „šortai“ Nr. 5 yra labai panašūs į tuos kuriais vilkėjo M. K. ar G. A., kuris vilkėjo tomis kelnėmis, tiksliai pasakyti negali. (1t.b.l.43-44). Byloje esanti VSDF Kėdainių skyriaus pažyma patvirtina, kad P. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., 2011-06-23 buvo išmokėta 708,22 Lt dydžio senatvės pensija (1t.b.l.46). Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad P. Š. sužalojimų nekonstatuota, smūgis į veidą sukėlė fizinį skausmą (1t.b.l. 33-34). Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus V. S., nustatyta, kad ant jo dešinės ir kairės rankų yra ornamentų formos tatuiruotės (1t.b.l.161-164). Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 1616-2, duomenys fiksuoti protokole (1t.b.l.110-111). Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. parodė, kur ir kaip su M. K. ir G. A. apiplėšė P. Š., kokiu keliu atėjo į sodybą, pro kur išėjo (1t.b.l.165-170). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. parodė, kaip ir per kur jis su V. S. ir G. A. atėjo pas P. Š. į namus, vietą, kur V. S. išmetė SIM kortelę iš telefono, vietą, kurioje jis paslėpė telefoną, parodymų patikrinimo metu buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (1t.b.l.103-109). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu G. A. parodė, kokiu būdu jis su V. S. ir M. K. pateko į P. Š. namą, vietas, kur gulėjo nukentėjusysis, kur nusikaltimo darymo metu buvo V. S., M. K. ir jis pats, vietą, kur jie dalijosi pinigus, bei pro kur grįžo pas M. K. (2t.b.l.23-30).

Išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji V. S., M. K. ir G. A. padarė plėšimą įsibrovę į patalpą. Kaltinamieji V. S., M. K. ir G. A. veikė kaip bendrininkų grupė: būdami pas M. K., iš anksto susitarė paimti pinigus iš nukentėjusiojo, tam pasirengė, iš pėdkelnių pasigamindami kaukes, veikė neapibrėžta tyčia, kadangi kiekvieno konkrečių veiksmų aptarę nebuvo, į nukentėjusiojo namą įsibrovė pro nerakintas duris, be nukentėjusiojo sutikimo, turėdami tikslą pagrobti pinigus iš nukentėjusiojo. Nustatyta, kad aktyvius veiksmus atliko V. S. – pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti pinigus, grasino padegti namą, sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, tai matyti iš nukentėjusiojo, liudytojos K. K. parodymų, to nepaneigė ir pats V. S., teisiamajame posėdyje nurodęs, kad dėl girtumo visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena, tačiau galėjo suduoti nukentėjusiajam, po to V. S. nukentėjusįjį už rankų pakėlė nuo lovos ir iš po jo ištraukė piniginę su pinigais, o M. K. nuo stalo paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ir jį atidavė V. S.. Visi trys kaltinamieji į nukentėjusiojo namą įsibrovė nakties metu, su kaukėmis ant galvų, kas akivaizdžiai sudarė bauginančią aplinką. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamieji M. K. ir G. A., būdami netoli nukentėjusiojo ir kaltinamojo V. S., pastarajam reikalaujant pinigų, grasinant nukentėjusiajam ir vartojant smurtą prieš jį bei grobiant piniginę, šiems veiksmams pritarė, o M. K. dar pagrobė ir V. S. perdavė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, tuo jie iš dalies realizavo plėšimo objektyviuosius požymius. Bendrininkavimas yra kelių asmenų bendra veika, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio ir intensyvumo bei indėlio į nusikaltimo padarymą ir kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį.

Kaltinamiesiems V. S., M. K. ir G. A. pareikšti kaltinimai tuo, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkų grupė, 2011m. birželio 25 d. apie 19 val. per nerakintas duris įsibrovė į P. Š. priklausantį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, ir ten, pagrasinę padegti namą, pareikalavo P. Š. atiduoti pinigus, bei V. S. ranka sudavus vieną kartą nukentėjusiajam per veidą ir iš po nukentėjusiojo nugaros ištraukus piniginę, pagrobė 400 litų ir 200 litų vertės telefoną „Nokia“ 1616-2, viso pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto už 600 litų. Kaltinamieji M. K. ir G. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepripažino reikalavę pinigų iš nukentėjusiojo ir grasinę padegti jo namą, tai padaręs prisipažino V. S., kurio parodymai dėl to, kad padegti namą grasino ir kiti du kaltinamieji yra nenuoseklūs, kadangi pradžioje teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad jie visi grasino padegti namą, vėliau nurodė, kad kiti du kaltinamieji negrasino padegti, iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad duoti pinigus reikalavo ir padegti namą grasino tik V. S., jis nurodė, kad kiti du kaltinamieji jam nieko nesakė ir nedarė, todėl kaltinamiesiems M. K. ir G. A. iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad jie pagrasinę padegti namą pareikalavo P. Š. atiduoti pinigus, nesant objektyvių ir patikimų tai patvirtinančių įrodymų, bei nustatytina, kad kaltinamieji V. S., M. K. ir G. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkų grupė, 2011m. birželio 25 d. apie 19 val. per nerakintas duris įsibrovė į P. Š. priklausantį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, ir ten, V. S. pagrasinus padegti namą, pareikalavus P. Š. atiduoti pinigus, bei ranka sudavus vieną kartą nukentėjusiajam per veidą ir iš po nukentėjusiojo nugaros ištraukus piniginę, pagrobė 400 litų ir 200 litų vertės telefoną „Nokia“ 1616-2, viso pagrobė nukentėjusiajam priklausančio turto už 600 litų. Aukščiau minėtų aplinkybių pašalinimas visų trijų kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Kaltinamųjų V. S., M. K. ir G. A. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamieji V. S. ir M. K., veikdami kaip bendrininkų grupė, 2011m. birželio 26 d. apie 07 val. per nerakintas duris įsibrovė į P. Š. priklausantį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, ir ten, matant P. Š., iš piniginės išsiėmę atvirai pagrobė 100 litų.

Kaltinamųjų V. S. ir M. K. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamųjų V. S., M. K. ir G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikaltimus ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: V. S. ir M. K. padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 5 d.), G. A. - sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimai tyčiniai, baigti, vienas jų nukreiptas prieš įstatymo saugomą asmens nuosavybę ir asmens sveikatą, kitas – prieš asmens nuosavybę, atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes.

V. S. anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, yra viena galiojanti administracinė nuobauda už viešosios tvarkos pažeidimą (1t.b.l.196-197), nedirba (1t.b.l.199), darbo biržoje neregistruotas (1t.b.l.198), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1t.b.l.195). Skiriant kaltinamajam bausmes atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų padarymo motyvus, tai, kad V. S. buvo abiejų nusikaltimų iniciatorius, darant plėšimą atliko aktyvius veiksmus, anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnio teistumo, ir yra linkęs nusikalsti, siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, palyginti jauną kaltinamojo amžių, skirtinos mažesnės už sankcijų vidurkį. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalime išbūtas laikas – BK 66 str.

M. K. iki šių nusikaltimų padarymo teistumo neturėjo, 2009-10-02 Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu pagal BK 178 str. 1 d., 2011-07-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (1t.b.l.141), nedirba (1t.b.l.143), darbo biržoje neregistruotas (1t.b.l.142), mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip neturintis motyvacijos, nepareigingas, blogai lankantis mokyklą, rūkantis, nevengiantis alkoholio, tačiau pamokose besielgiantis tinkamai, nekonfliktuojantis su mokytojais (1t.b.l.146), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad jis visuomenėje elgiasi patenkinamai, turi žalingų įpročių (1t.b.l.148), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad jis yra Psichikos sveikatos kabineto konsultacinės grupės įskaitoje, Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1t.b.l.140). Atsižvelgus į visas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų pobūdį, nusikaltimų padarymo motyvus, neigiamas charakteristikas, teismas mano, jog siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, bausmės skiriamos vadovaujantis 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, palyginti jauną kaltinamojo amžių, mažesnės už sankcijų vidurkį. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, bei subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d, 4 d., 9 d., BK 65 str., bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimu.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalime išbūtas laikas – BK 66 str.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. A., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), itin sunkių pasekmių nebuvo sukelta, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (2t.b.l.38), administracine tvarka nebaustas, nedirba (b.l.2t.b.l.40), darbo biržoje neregistruotas (2t.b.l.41), iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikos matyti, kad yra nevedęs, gyvena su tėvais, pragyvena iš atsitiktinių darbų, visuomenėje blogai besielgiantis nepastebėtas (1t.b.l.202). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti švelnesnę bausmę, tai yra gali konkrečioje byloje nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad taikyti kaltinamajam BK 62 str. 1 d., 2 d. 2 p. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, nėra įstatyme numatytų sąlygų. Tačiau teismas daro išvadą, jog kaltinamajam yra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kaltu prisipažino ir gailisi, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas patenkinamai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo vaidmuo darant plėšimą akivaizdžiai buvo antraeilis: nusikaltimas buvo daromas ne jo iniciatyva, jis jokių konkrečių veiksmų neatliko - pinigų iš nukentėjusiojo nereikalavo, jam negrasino, nevartojo prieš jį fizinio smurto, tai teisiamajame posėdyje parodė pats kaltinamasis G. A., nurodęs, kad jis nusikaltimo darymo metu tik stovėjo kambaryje prie durų, iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad G. A. jokių konkrečių veiksmų neatliko, tai patvirtino ir kaltinamasis M. K., nurodęs, kad G. A. „visai nieko nedarė“, po nusikaltimo padarymo V. S. pasiūlius jam paimti iš nukentėjusiojo pagrobtą telefoną, atsisakė jį paimti, ką patvirtino visi trys kaltinamieji. Teismas mano, jog kaltinamajam, atsižvelgus į jo akivaizdžiai antraeilį vaidmenį nusikaltimo daryme, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, į gyvenamosios vietos seniūnijos seniūno pakankamai patenkinamą charakteristiką, kurioje nurodoma, kad jis blogai besielgiantis visuomenėje nepastebėtas, į tai, kad teisiamajame posėdyje kaltinamasis kritiškai įvertino savo poelgį, nurodė, jog artimiausiu laiku ketina įsidarbinti, gyvena su tėvais, šeimoje yra dar du broliai – 20 metų ir 10 metų amžiaus, paskyrimas realios laisvės atėmimo bausmės, net ir įstatymo numatyto minimalaus dydžio, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 str., teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti jo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas. Parenkant bausmės rūšį teismas taip pat atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso nuostatą, kad pirmą kartą teisiamiems asmenims, esant galimybei, turėtų būti paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, mano, kad kaltinamajam turi būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bei kad yra pagrindo kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalime išbūtas laikas – BK 66 str.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. Š., atstovaujamas advokatės Ninos Frolovičevos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 510 Lt turtinės žalos (500 Lt – pagrobti pinigai, 10 Lt – SIM kortelės ir pokalbių kortelės vertė) ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš V. S., M. K. ir G. A. (1t.b.l.30).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, kaltinamieji jo dydžio neginčija, todėl P. Š. iš kaltinamųjų V. S., M. K. ir G. A. solidariai priteistina 410 Lt (plėšimu padaryta turtinė žala), iš V. S. ir M. K. solidariai – 100 Lt (vagystės, įsibrovus į patalpą, metu pagrobti pinigai) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis P. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuris yra tenkintinas. BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryti sunkus ir apysunkis nusikaltimai, nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimais padarytą žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryti nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y., kaltinamiesiems. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad nukentėjusysis, kuris yra neįgalus, senyvo amžiaus, dėl visų trijų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus, ieškinio pareiškime nurodo, kad po įvykio turėjo vartoti raminančius vaistus. Teismas atsižvelgia į priteistiną turtinę žalą, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį: visi trys kaltinamieji nedirba, M. K. mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre, visi pajamų ir turto neturi, visų kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera. Tuo pačiu teismas atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis, kaltinamieji jo dydžio neginčija, nors jų turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, tačiau nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateityje bus bloga. Teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei atsižvelgdamas į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, mano, kad nukentėjusiajam P. Š. iš kaltinamųjų V. S., M. K. ir G. A. solidariai, nes žala padaryta jų bendrais neteisėtais veiksmais, veikiant bendrininkų grupe, priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti (plėšimu padaryta neturtinė žala), bei iš kaltinamųjų V. S. ir M. K. solidariai, nes žala padaryta jų bendrais neteisėtais veiksmais, veikiant bendrininkų grupe, priteistina 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (vagyste, įsibrovus į patalpą, padaryta neturtinė žala).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK saugomi (2t.b.l.21,22): mobilaus ryšio telefonas Nokia 1616-2, IMEI (duomenys neskelbtini), paimtas M. K. parodymų patikrinimo metu – grąžintinas nukentėjusiajam P. Š., G. A. pateikti vyriški šortai – grąžintini G. A., neatsiėmus – sunaikintini, moteriškos pėdkelnės dalis - sunaikintina (BPK 94 str.).

Iš kaltinamųjų V. S., M. K. ir G. A. valstybei išieškotinos pašto išlaidos bei advokatės nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-08 ir 2011-08-12 pažymas, 2t.b.l.84,85), pripažinus jas proceso išlaidomis - BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str. str., teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. ir nubausti:

- pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams trims (3) mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams devyniems (9) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 30 d.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011-07-02 iki 2011-09-30.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. ir nubausti:

- pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams trims (3) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d, 4 d., 9 d., BK 65 str., 1 d. 1 p. b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimu, šią subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2011-07-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, vadovaujantis BK 65 str., 1 d. 1 p. b) papunkčiu laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams keturiems (4) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 30 d.

Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011-07-02 iki 2011-09-30.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., taikyti BK 54 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu dvejiems (2) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam P. Š. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-07-04 iki 2001-07-05 įskaitytinai, viso – dvi (2) dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nustatyti, kad G. A. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti P. Š.: turtinei žalai atlyginti - 410,00 (keturis šimtus dešimt) litų solidariai iš V. S., M. K. ir G. A., 100,00 (vieną šimtą) litų solidariai iš V. S. ir M. K., neturtinei žalai atlyginti – 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų solidariai iš V. S., M. K. ir G. A., 500,00 (penkis šimtus) litų – solidariai iš V. S. ir M. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK saugomus: mobilaus ryšio telefoną Nokia 1616-2, IMEI (duomenys neskelbtini) - grąžinti nukentėjusiajam P. Š., vyriškus šortus – grąžinti G. A., neatsiėmus – sunaikinti, moteriškos pėdkelnės dalį – sunaikinti.

Priteisti iš V. S., M. K. ir G. A. valstybei po 9,70 Lt (po devynis litus 70 ct ) pašto išlaidų ir po 106,67 Lt (po vieną šimtą šešis litus 67 ct) advokato pagalbos išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 43000, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660). .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, o nuteistiesiems V. S. ir M. K. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.