Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Byla Nr. ATP-343-175/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
ATP-343-175/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-05486-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-343-175/2013
Proceso Nr. 4-05-3-05486-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties N. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2012-08-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1919720-12 N. Z. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis, 2012-07-09, apie 16.00 val., vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš kelio į teritoriją ir pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, neužtikrino pėsčiųjų eismo saugumo, dėl ko pėstieji vengdami užvažiavimo buvo priversti keisti judėjimo kryptį, staiga pasitraukti prie vartų, tuo sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., 28 p., 132 p., 133 p. reikalavimus.

N. Z. apskundus pareigūnų 2012-08-29 nutarimą, Kauno apylinkės teismas 2013-02-14 nutartimi jo skundo netenkino padaręs išvadą, kad už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą N. Z. nubaustas pagrįstai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu N. Z. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2012-08-29 nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Skunde jis teigia, kad jokios pavojingos situacijos nesukėlė ir to nepaneigia esantys įrodymai, o teismas tinkamai savo motyvų neišdėstė ir rėmėsi subjektyviais asmenų, kurie su apeliantu susieti ir kitais ryšiais, vertinimais. Apeliantas mano, jog logiška, kad artėjant prie stovinčio asmens galingai, didelei transporto priemonei, jau gali susidaryti kitam asmeniui nejaukus, baiminantis situacijos įvertinimas. Be to, pagal daug sveriančio, keturių varomų ratų visureigio technines charakteristikas, važiavimas vidaus kiemo duobėtu keliu, neįmanomas automobilio sumėtymas, slydimas, čiuožimas. Teismas neįvertino įvykio aplinkybių, kad ilgai prie užrakintų vartų jo laukė susirinkę Savivaldybės darbuotojai, liudytojai, žurnalistai, pareigūnai, veterinarijos tarnybos darbuotojai ir po pareigūnų paskambinimo jis stengėsi skubiai atvykti. Tačiau šie asmenys, matydami atvykstantį su padidinto pavojaus šaltiniu apeliantą, turėjo elgtis tinkamai, saugiai, atsargiai, kad leistų privažiuoti prie vartų ir patekti į įstaigos teritoriją, bet jie to nepadarė, t. y. saugiai neatsitraukė nuo vartų ar neperėjo į kitą kelio pusę. Jis buvo priverstas pastatyti automobilį arčiau vartų, kad pro šalį galėtų laisvai pravažiuoti automobiliai. Įvykis buvo nuo pagrindinės gatvės apie 500 m, prie užtvertos įmonės teritorijos vartų, o įvykio metu nei vienas asmuo ar pareigūnas nereiškė pretenzijų dėl pavojaus sukėlimo vairuojant automobilį. Skunde teigiama, kad teismas nevertino vaido įrašo, kuris paneigia O. L. ir I. M. K. parodymus bei įrodo, kad patys asmenys nesielgė saugiai ir tinkamai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad O. L. kaip stovėjo prie vartų šono, taip ir stovėjo saugiu atstumu nuo automobilio, o kitoje pusėje ties mašinos priekiu saugiu atstumu stovėjo I. M. K., kuri beje yra priešiškai nusiteikusi apelianto atžvilgiu ir apkalba jį. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo vadovautis liudytojo V. M. parodymais, kad buvo asmenų neadekvati būsena, rodanti jų priešiškumą. Be to, jis patvirtino ir tai, kad įvykio metu buvo policininkas, ką patvirtina ir vaizdo įrašas, o to neneigė ir policijos valdybos atstovė. Skunde teigiama, kad O. L. turėjo pagrindo įsižeisti ir dėl to davė tokius parodymus, kadangi N. Z. nenorėjo jos įleisti pro vartus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

Iš N. Z. apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę pagal ATPK 124² str. 1 d., t. y., kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis vairuodamas automobilį sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Tačiau įvertinus bylos medžiagą, su tokiais pažeidėjo skundo teiginiais ir juos pagrindžiančiais motyvais, sutikti negalima.

ATPK 124² str. 1 d. be kita ko užtraukia atsakomybę tam, kas vairuodamas transporto priemonę padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto N. Z. kaltės padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Iš byloje esančių liudytojo R. J. parodymų matyti, kad N. Z. išsukdamas iš pagrindinės gatvės į gatvelę atvažiavo gana dideliu greičiu, jam įsukus su kolege perėjo į kitą pusę. N. Z. stabdant automobilis šiek tiek slystelėjo, todėl mano, kad protingai žiūrint N. Z. atvažiavo pavojingai. L. O. L. parodė, kad N. Z. vairuojamas automobilis atvažiavo dideliu greičiu, stabdant mašiną net sumėtė, todėl jai teko prisispausti prie pat tvoros, nes ji neturėjo kur trauktis, o N. Z. stabdant automobilis čiuožė ir ji labai išsigando, nes N. Z. važiavo į ją ir stabdant pavojingai sustojo prie pat jos. Liudytoja I. M. K. parodė, kad jei ji nebūtų spėjusi prisispausti prie tvoroje esančių vartelių, būtų likusi be kojų, nes N. Z. vairuojamas automobilis važiavo labai dideliu greičiu, o staiga artėjant nuo betoninės tvoros pusės pamatė, kad jis suka į jas.

Pažymėtina, jog minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. N. Z. skunde nurodyti argumentai apie liudytojų O. L. ir I. M. K. priešiškumą jo atžvilgiu, yra tik paties N. Z. subjektyvus vertinimas, prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Įvertinus tai, apeliacinio skundo argumentai, kad šių liudytojų parodymai yra paneigti vaizdo įrašu ir liudytojo V. M. parodymais, yra atmetami. Be to, liudytojas V. M. yra N. Z. kaimynas, todėl nekyla abejonių, kad jis siekia pateikti įvykio aplinkybes iš pažeidėjui palankios pusės. N. Z. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis jokios pavojingos situacijos nesukėlė, nes jo automobilis važiavo saugiu greičiu ir saugiai manevravo, automobilio nesumėtė, jis neslydo ar nečiuožė, o patys įvykio vietoje esantys žmonės turėjo elgtis tinkamai, saugiai ir atsargiai, kad leistų privažiuoti prie vartų ir patekti į įstaigos teritoriją, prieštarauja minėtų liudytojų parodymams bei rašytinei bylos medžiagai. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami ir vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

N. Z. skunde nurodo, kad įvykio vietoje buvo policininkas (ką patvirtina tiek liudytojas V. M., tiek vaizdo įrašas), nors jis įvykio vietoje N. Z. jokių pretenzijų neturėjo. Iš byloje esančių Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovės I. B. paaiškinimų matyti, kad įvykio vietoje buvę pareigūnai negalėjo iš karto surašyti protokolo už tuos veiksmus, kadangi jie nevykdo eismo priežiūros ir nenagrinėja tokių bylų.

Aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad N. Z. pažeidė KET 4 p., 9 p., 28 p., 132 p., 133 p. reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, neužtikrino pėsčiųjų eismo saugumo, dėl ko pėstieji vengdami užvažiavimo buvo priversti keisti judėjimo kryptį, staiga pasitraukti prie vartų, tuo sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Tokie N. Z. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., sudėtį. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), sutiko su pareigūnų 2012-08-29 nutarimu N. Z. paskirta nuobauda pagal ATPK 124² str. 1 d. ir atmetant N. Z. skundą dėl pastarojo nutarimo, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n utaria:

N. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys