Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 29 d., apie 09.30 val., Panerių g., Kaune, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. Jam paskirta 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.

Skunde teigiama, kad ATPK 284 str. nustato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo yra kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti ar pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo įgaliojimus jį surašyti ir tikrinti neblaivumą. Be to, byloje nėra duomenų apie alkotesterio patikros sertifikatą, kas leidžia abejoti parodymų teisingumu. Teismas priimdamas nutarimą, neapklausė visų liudytojų, policijos pareigūnų, nesiaiškino tikslo, kodėl buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, nepagrįstai nesivadovavo A. B. parodymais, kad R. B. veikė būtinojo reikalingumo atveju, t. y. baimindamasi dėl 4 mėnesių kūdikio sveikatos. R. B. pripažino padaręs pažeidimą, labai gailisi, nurodė, kad ryte sėdo už vairo iš vakaro vartojęs alkoholio, nes pergyveno dėl savo 4 mėnesių kūdikio sveikatos, kuriam naktį sparčiai kilo temperatūra, ir važiavo į vaistinę antibiotikų.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas nevertino reikšmingų bylos aplinkybių, kad R. B. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, dėl padaryto pažeidimo jis gailisi, dirba, augina du mažamečius vaikus, veikė būtinojo reikalingumo atveju, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbo funkcijoms atlikti, todėl dėl šios teisės atėmimo jis gali prarasti darbą ir pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį, ir nepagrįstai nepritaikė ATPK 30¹ str. bei nepaskyrė švelnesnės nuobaudos.

R. B. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl R. B. kaltės, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Pateiktame apeliaciniame skunde R. B. atstovas nesutinka su pažeidėjui paskirta administracine nuobauda. ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo atstovo skundą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. R. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas pagrįstai pripažino pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, atsakomybę lengvinančia aplinkybe - tai, kad pažeidėjas dėl apdaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Be to, tinkamai atkreipė dėmesį, kad praeityje R. B. tris kartus jau buvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.

Dėl pareiškėjo atstovo skunde nurodomo argumento, kad R. B. veikė būtinojo reikalingumo atveju, tačiau pirmos instancijos teismas skirdamas nuobaudą į tai neatsižvelgė, apeliacinis teismas laiko tokį argumentą nepagrįstu, nes, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas svarstė ar R. B. veikė būtinojo reikalingumo atveju ir nusprendė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam nevairavus automobilio būnant neblaiviam, kokiam nors kitam teisės saugomam interesui (vertybei) būtų padaryta didesnė žala. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pagrįstai buvo netaikytos ATPK 17 str. nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir atstovo skunde nurodomus argumentus, kad neaišku ar pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo įgaliojimus jį surašyti ir tikrinti neblaivumą, byloje nėra duomenų apie alkotesterio patikros sertifikatą, kas leidžia abejoti parodymų teisingumu, be to nebuvo išsiaiškinta, kodėl buvo sustabdytas būtent R. B. vairuojamas automobilis. Kaip matyti iš bylos duomenų vyresnysis patrulis P. V. patruliavo Kauno mieste ir vykdė vairuotojų blaivumo kontrolę. Vykdant šias pareigas ir buvo sustabdytas R. B. vairuojamas automobilis, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis pats pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje taip pat yra pateiktas galiojantis alkotesterio „Alcotest 6810“, kuriuo buvo tikrintas R. B. neblaivumas, patikros sertifikatas.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, nenustatyta. R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,42 promilių girtumas), grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė vieną iš pavojingiausių ir šiukščiausių administracinių pažeidimų (ATPK 27 str.). Iš pažymos apie asmens baustumą, matyti, kad R. B. praeityje ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šį pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, netekus teisės vairuoti transporto priemones būtų prarastas darbas ir apsunkinta jo šeimos padėtis, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, tam tikros šeimyninės aplinkybės, rūpinimasis mažamečiais vaikais, jų išlaikymu, bloga šeimos finansinė padėtis savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta kelio pažeidėju dirbti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį pažeidėjo atstovo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.