Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Infra Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Infra Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Įvertinęs KTR reglamentavimą, bylos duomenis, tame tarpe ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog dėl darbų pagal KTR reikalavimą dėl kelio skersinio nuolydžio atlikimo atsirado ieškovės pasiūlyme dėl nuolydžio nurodyti neigiami padariniai, teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlymas nebuvo būtinas ir pagrįstas, kaip tai nustato KTR 3 punktas. Teismas pažymėjo, kad kelio dangos atstatymo darbai nebuvo viešojo pirkimo sutarties objektas, o jų atlikimą sąlygojo pasikeitusi atsakovės pozicija bei TDP koregavimas, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl nuostolių kyla ne iš viešojo pirkimo sutarties, o iš deliktinės civilinės atsakomybės. Nors ir pažymėjo, kad atsakovė pritarė ieškovės pasiūlymui, kurio pagrįstumą galėjo ir turėjo įvertinti bent jau teisės aktų reikalavimų kontekste, teismas sprendė, jog ši aplinkybė nėra pakankama atsakovės kaltei dėl ieškovei atsiradusių nuostolių konstatuoti. Nurodė, kad atsakovė turėjo pagrindą pasitikėti ieškove, kuri pasiūlymą nesilaikyti paminėto KTR reikalavimo pateikė savo iniciatyva, todėl kilusi neigiamų padarinių rizika tenka ieškovei. Vertindamas šalių 2017 m. birželio 30 d. pasirašyto protokolo turinį, teismas pripažino, kad atsakovė sutiko apmokėti dalį ieškovės nuostolių, susijusių su nufrezuotos kelio dangos atstatymo darbų vykdymu, tačiau pažymėjo, jog šalys turėjo įvertinti tai, kad yra saistomos viešojo pirkimo sutarties, kurią ieškovė įsipareigojo įvykdyti už viešojo pirkimo metu pasiūlytą kainą, kad Sutarties pakeitimą imperatyviai reglamentuoja VPĮ. Įvertinęs 2017 m. birželio 30 d. protokolą VPĮ nuostatų kontekste, teismas konstatavo, kad protokole užfiksuotas susitarimas nesukėlė šalims teisinių pasekmių, nes prieštaravo imperatyvioms VPĮ normoms (CK 1.80 straipsnis). Ieškinio atmetimą teismas motyvavo ir tuo, kad ieškovė neįrodė reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio.

30. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, netinkama šalių 2017 m. birželio 30 d. protokolo teisinės reikšmės kvalifikacija, neteisingai išspręstu atsakovės civilinės atsakomybės taikymo klausimu.

Dėl apeliaciniame skunde pareikštų procesinių prašymų

31. Skunde apeliantė pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – kelio A6 brėžinius, kuriuose grafiškai pavaizduotos šio kelio nuolydžio formavimo aplinkybės, techninio projektuotojo UAB „Tiltų ekspertų centras” atstovų 2019 m. rugsėjo 27 d. elektroninį laišką (atsakymą) bei apeliantės atstovų kreipimąsi į nurodytą bendrovę.

33. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).

35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad būtinybė pateikti pirmiau nurodytus dokumentus iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad naujai pateiktais įrodymais apeliantė iš esmės siekia įrodyti, kad jos atsakovei pateiktas pasiūlymas nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio ir TDP rengti pagal esamą kelio skersinį nuolydį buvo pagrįstas. Ši aplinkybė sudarė ginčo nagrinėjimo dalyką, todėl apeliantė turėjo ir galėjo aptariamus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 12, 178 straipsnis). Tuo labiau kad nurodytus kelio brėžinius bei projektuotojo paaiškinimus apeliantė galėjo gauti daugiau nei metus trukusio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad proceso teisės normos nustato šalims ne tik įrodinėjimo pareigą, bet pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Nenustačius CPK 314 straipsnio taikymo pagrindo, kolegija netenkina prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo.

36. Teisėjų kolegija taip pat netenkina skunde pareikšto prašymo apklausti liudytoju S. M. bei pakartotinai apklausti teismo ekspertą V. V..

37. Apeliantė teigia, kad S. M. galėtų suteikti reikšmingus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su kelio A6 nuolydžio formavimu, tačiau, kaip buvo pažymėta pirmiau, aplinkybės dėl apeliantės pasiūlymo nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio pagrįstumas buvo įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, todėl tokį prašymą, kolegijos vertinimu, apeliantė reiškia, nesilaikydama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

39. Skunde apeliantė pateikė prašymą byla nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas motyvuojamas didele bylos apimtimi bei tuo, kad didžiąja dalimi ginčo esmė nėra atskleista. Be to, nurodo, kad ginčas yra sudėtingas savo turiniu – nagrinėjamos statybinio – techninio pobūdžio aplinkybės, kad nagrinėjant bylą žodiniame teismo posėdyje, būtų galimybė užduoti klausimus teismo ekspertui bei TDP rengusiam specialistui – S. M..

40. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu, kolegija netenkino apeliantės prašymo apklausti S. M. ir V. V., todėl atmeta argumentą, kad žodinio bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu būtų galima apklausti paminėtus asmenis. Nors aptariamą procesinį prašymą apeliantė argumentuoja ir tuo, kad byla sudėtinga bei didele dalimi ginčo esmė nebuvo atskleista, kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindas. Tuo tarpu skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kuris yra priskirtas teismo kompetencijai (CPK 185 straipsnis), todėl pakartotinai išklausyti šalis dėl to, kaip turėtų būti vertinamas ekspertizės aktas ar kiti skunde nurodyti bylos duomenys, kolegija pagrindo nenustatė, tuo labiau kad šalių pozicijos nurodytais klausimais yra išsamiai išdėstytos jų procesiniuose dokumentuose.

Dėl skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu

42. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad nukrypimas nuo KTR reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimo dėl 2,5 procentų kelio skersinio nuolydžio, leidžiamas tik išimtinais atvejais. Tokią išvadą patvirtina KTR 3 punktas, kuris nustato, kad nuo KTR nuostatų leidžiama nukrypti tik tuo atveju, kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, ir KTR reikalavimų nesilaikymas yra pagrįstas techniniu ir ekonominiu požiūriais. Aptariama teisės akto nuostata numato, kad būtina iš pagrindų patikrinti, ar šiuo atveju nuoseklus reglamento reikalavimų taikymas turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai (kraštovaizdžiui, pastatams). Kai būtina nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, reikia siekti, kad statinio ar gaminio kokybė nenukentėtų. Projektuotojo uždavinys – laikantis esminių sąlygų suderinti ekonominius, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimus, tinkančius visiems eismo dalyviams.

43. Nagrinėjamu atveju apeliantės pasiūlyme nukrypimas nuo KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio buvo motyvuotas tuo, kad laikantis nurodyto reikalavimo atsivertų nesurištų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnis bei pėsčiųjų ir dviračių tako danga atsidurtų aukščiau nei automobilių kelio danga. Tokios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nėra pakankamos spręsti nei apie sudėtingas vietines sąlygas, nei pripažinti apeliantės pasiūlymą techniškai ir ekonomiškai pagrįstu. Vien tai, kad nesilaikant aptariamo KTR reikalavimo atsivertų nesurištų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnis ir pėsčiųjų bei dviračių tako danga atsidurtų aukščiau nei automobilių kelio danga, pirma, nesudaro pagrindo spręsti, jog šie trūkumai negalėtų būti inžineriniu būdu išspręsti (ištaisyti), antra, byloje nėra duomenų, kad taisant nurodytus trūkumus, būtų padaryta žala kraštovaizdžiui, pastatams ar būtų neužtikrintas saugus eismas ginčo kelio ruože (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. V., nurodė, jog laikantis KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio ginčo kelio ruože žala kraštovaizdžiui ir pastatams nebūtų padaryta, taip pat, nors ir ekspertizės akte konstatavo, kad apeliantės pasiūlymas nesilaikyti aptariamo reikalavimo buvo pagrįstas (ekspertizės akto 3.1.2 punktas), atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, ekspertas patvirtino, jog ekonominiu ir techniniu požiūriu nurodytas pasiūlymas nebuvo pagrįstas (2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 minutės). Kaip vėliau, atsakinėdamas į apeliantės atstovo užduotus klausimus, paaiškino ekspertas, aptariamą išvadą jis padarė, atsižvelgęs į tai, kad pagal apeliantės pateiktą pasiūlymą buvo parengtas pirminis TDP, kuris patvirtintas bendrosios ekspertizės aktu. Ekspertas paaiškino, kad jo išvados dėl apeliantės pasiūlymo pagrįstumo lakoniškumą lėmė tai, jog teismo jam užduotas klausimas taip pat buvo lakoniškas. Tokie paaiškinimai, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad atsakydamas į nurodytą klausimą, ekspertas atliko ne išsamų specialių žinių reikalaujantį tyrimą savo išvadai pagrįsti, kaip to reikalauja CPK 216 straipsnio 1 dalis, o padarė paviršutinišką prielaidą, remdamasis duomenimis, t. y. apeliantės pasiūlymu, pirminiu TDP ir šį dokumentą patvirtinusiu bendruoju ekspertizės aktu, kurie savaime neįrodo, kad apeliantė laikėsi KTR 3 punkto reikalavimo dėl pasiūlymo pagrindimo ekonominiu bei techniniu požiūriu.

45. UAB „Statybų ekspertų biuras“ bendrasis ekspertizės aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirminis TDP, kolegijos nuomone, taip pat nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog apeliantės pasiūlymas nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio buvo pagrįstas. Nurodytos ekspertizės objektas – TDP ir šio projekto atitiktis projekto rengimo dokumentams, teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams. Kaip matyti iš pateikto ekspertizės akto, TDP ekspertizę atlikusi bendrovė, be kita ko, įvertino, kad projekto sprendiniai, tame tarpe ir sprendinys dėl remontuotino kelio skersinio nuolydžio, buvo suderinti su atsakove. Dėl to darytina išvada, kad apeliantės pasiūlymo nesilaikyti KTR, o kartu ir viešojo pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio, pagrįstumą KTR 3 punkto aspektu turėjo patikrinti atsakovė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kitoks nei KTR nustatytas 2,5 procentų kelio skersinis nuolydis pats savaime nėra neteisėtas ir negalimas, kad atsakovė 2019 m. gegužės 17 d. raštu sutiko su apeliantės pasiūlymu nesilaikyti nurodyto KTR reikalavimo, tikėtina, jog tokio pasiūlymo pagrįstumas, atliekant pirminio TDP ekspertizę, KTR 3 punkto prasme iš esmės nebuvo vertinamas (CPK 185 straipsnis).

46. Kvestionuojant teismo atliktą įrodymų vertinimą, skunde nepagrįstai apeliuojama, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog kitame darbų viešajame pirkime dėl to paties kelio A6 kapitalinio remonto darbų, atsakovė leido kitam rangovui taikyti kitokį kelio skersinį nuolydį nei nustatytas KTR. Kitame viešajame pirkime priimti atsakovės sprendimai ir jų pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokių sprendimų, kurie gali būti priimti skirtingomis aplinkybėmis nei susiklosčiusios ginčo atveju, pagrindu vertinti aptariamo apeliantės pasiūlymo pagrįstumą pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

47. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad faktinė situacija ginčo kelio ruože patvirtina, jog nekilo apeliantės pasiūlyme nurodyti neigiami padariniai, t. y. apeliantei atlikus darbus pagal KTR reikalavimą dėl 2,5 procentų kelio skersinio nuolydžio neatsivėrė nesurištų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnis bei pėsčiųjų ir dviračių tako danga neatsidūrė aukščiau nei automobilių kelio danga. Šias aplinkybes teismas tinkamai įvertino kaip patvirtinančias apeliantės pasiūlymo nepagrįstumą (CPK 185 straipsnis).

48. Skunde apeliantė teigia, kad, atlikus kapitalinio remonto darbus, neatsirado pasiūlyme dėl nuolydžio nurodyti neigiami padariniai tik dėl to, jog atstatant nufrezuotą kelio dangą į pradinę padėtį pagal atsakovės 2019 m. birželio 14 d. nurodymą apeliantė koregavo kelio santykį su kelio atskaitos taškais, t. y. su atitvarų lokacija bei kelkraščiu. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nebuvo ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, t. y. apeliantė tokių aplinkybių teismui nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose. Kaip minėta, CPK įtvirtintas ribotas apeliacijos modelis, apeliacinį skundą draudžiama grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl nurodytų skundo argumentų.

50. Teisėjų kolegiją šią ekspertizės akto išvadą iš esmės įvertino nutarties 44 punkte. Kaip minėta, ekspertas aptariamą išvadą padarė, neatsižvelgęs į KTR 3 punktą, kuris būtent ir nustato, kaip turėtų būti pagrįstas sprendimas nukrypti nuo KTR reikalavimų, ir šios normos bei turimų specialių žinių pagrindu neįvertinęs apeliantės pasiūlymo dėl nuolydžio pagrįstumo, o tiesiog padaręs paviršutinišką prielaidą, jog nurodyto pasiūlymo pagrįstumą patvirtina tai, kad pasiūlymo pagrindu parengtas TDP buvo patvirtintas bendruoju ekspertizės aktu. Aptariama teismo ekspertizės akto išvada, kurioje lakoniškai nurodoma, kad apeliantės pasiūlymas pagrįstas dėl jame nurodytų priežasčių bei teismo posėdžio metu duoti teismo eksperto paaiškinimai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nesivadovauti šiuo įrodymu (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės pasitelkto eksperto V. V. pateiktas teismo ekspertizės akto išvadų vertinimas buvo tik dar vienas įrodymas, sudarantis pagrindą teismui abejoti pirmiau nurodytos eksperto išvados pagrįstumu.

51. Sutiktina su apeliante, kad vienos ekspertizės akto išvados nepagrįstumas savaime nelemia šio akto neteisėtumo per se, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, buvo teisiškai reikšminga būtent nurodyta ekspertizės akto išvada, todėl teismas pagrįstai atsisakė remtis šiuo įrodymu. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ekspertui V. V. už pažeidimus atliekant ekspertizę nagrinėjamoje civilinėje byloje skyrė nuobaudą – pareiškė įspėjimą. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, tik patvirtina abejotiną ekspertizės akto įrodomąją vertę.

52. CPK 218 straipsnis nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime.

53. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutiko, kad teismo atsisakymas remtis ekspertizės akto išvadomis buvo pagrįstas, todėl plačiau nepasisako dėl skundo argumentų, kad tokio teismo atsisakymo motyvai nesudaro pagrindo šiuo dokumentu nesivadovauti. Pažymėtina, kad proceso teisės normos neįpareigoja teismo, nesutinkančio su ekspertizės akto išvadomis, apklausti ekspertą teismo posėdyje, tuo labiau kad nagrinėjamu atveju ekspertas teikė paaiškinimus teismo posėdžiuose dėl ekspertizės akte padarytų išvadų. CPK 218 straipsnis patvirtina, kad ekspertizės aktas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys, todėl teismas, nusprendęs nesivadovauti šiuo įrodymu, neprivalo atlikti jokių papildomų procesinių veiksmų. Nurodyta norma įpareigoja teismą argumentuotai pagrįsti savo nesutikimą su ekspertizės aktu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

54. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas netikėtai apeliantei bylą išsprendė visiškai be jokių specialių žinių. Visų pirma, apeliantei, atstovaujamai profesionalių teisininkų, neabejotinai buvo žinoma pirmiau aptarta proceso teisės norma, kad ekspertizės aktas teismui nėra privalomas, kad teismas šį dokumentą vertina kitų bylos duomenų kontekste. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ekspertizės akto išvadomis, teikė šias išvadas galinčius paneigti įrodymus, prašė skirti pakartotinę ekspertizę, apeliantė galėjo ir turėjo suvokti, kad ekspertizės akto įrodomoji reikšmė nėra neginčytina ir kad teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, gali aptariamu įrodymu ir nesiremti. Trečia, tai, kad bylos išsprendimui buvo nustatytas specialių žinių poreikis, nereiškia, kad teismas, nustatęs, jog ekspertas atitinkamą savo išvadą padarė paviršutiniškai ir nesiremdamas specialiomis žiniomis, turi neabejoti nei šios išvados, nei paties ekspertizės akto, kaip įrodymo, objektyvumu ir pagrįstumu.

Dėl kaltės, kaip deliktinės atsakovės atsakomybės sąlygos

55. Kiti skundo argumentai susiję su teismo netinkamai įvertintomis atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygomis.

56. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kelio dangos atstatymo darbai, kurie buvo atlikti po to, kai atsakovė įpareigojo apeliantę pakoreguoti TDP ir jo sprendinius pritaikyti KTR reikalavimui dėl kelio skersinio nuolydžio, nebuvo šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties objektas, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl nufrezuotos dangos atstatymo į pradinę padėtį bei dėl per didelio dangos kiekio nufrezavimo ir atitinkamo kiekio išvežimo, kyla ne iš viešojo pirkimo sutarties, o iš deliktinės civilinės atsakomybės. Apeliantė tokios šalių santykių teisinės kvalifikacijos skunde neginčija. Su tokia teisine kvalifikacija sutinka ir teisėjų kolegija, todėl plačiau nurodytu klausimu nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

57. Skunde apeliuojama, kad teismas nepagrįstai atsakomybę dėl pirmiau nurodytų nuostolių priskyrė išimtinai apeliantei, neatsižvelgdamas, kad net ir deliktinės atsakomybės atveju egzistuoja mišrios kaltės institutas, tuo tarpu nepriklausomai nuo pasiūlymo dėl nuolydžio pagrįstumo, atsakovė dėl savo aplaidaus elgesio žymiai prisidėjo prie apeliantės nuostolių atsiradimo ir turėtų juos atlyginti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia apeliantės pozicija.

58. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąją CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

59. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

61. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 36 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltė dėl darbų, atliktų pagal apeliantės pasiūlymo pagrindu parengtą pirminį TDP visa apimtimi tenka apeliantei. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad apeliantės pasiūlymas dėl nuolydžio buvo nepagrįstas ir pateiktas pačios apeliantės savarankiškai, kad apeliantė yra savo srities profesionalė ir atlikusi darbus pagal pirminį TDP būtų patyrusi mažiau sąnaudų, vykdydama su atsakove sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina apeliantės, kaip rangovės ir sutarties šalies, nerūpestingą ir neatsakingą elgesį. Kita vertus, mano, kad byloje nustatyti atsakovės veiksmai, sudaro pagrindą pastarajai priskirti bent dalį kaltės dėl susiklosčiusios situacijos.

63. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės argumentų, kad ji buvo suklaidinta apeliantės pasiūlymo dėl nuolydžio, todėl su tokiu pasiūlymu iš pradžių sutiko, pagrįstumą, atsakovė yra kelių priežiūros srityje veikiantis valdžios subjektas, todėl turėjo ir galėjo atlikti bent jau teisinį nurodyto pasiūlymo įvertinimą. Pirmiau aptartas KTR 3 punktas labai aiškiai reglamentuoja, kad nuo šio teisės akto reikalavimų leidžiama nukrypti tik išimtiniais atvejais ir toks nukrypimas turi būti techniškai ir ekonomiškai pagrįstas. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai teigė, kad apeliantės pasiūlymo vertinimą atlikę atsakovės darbuotojai nėra inžinieriai ir neturi specialių technologinių žinių, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia atsakovės, kaip valdžios institucijos, pareigos elgtis rūpestingai ir teisiškai atsakingai. Tuo labiau kad viešojo pirkimo sutarties, kurios pagrindu apeliantė teikė atsakovei paslaugas, Techninę specifikaciją, tikėtina, rengė ne tik teisininkai, bet ir pirkimo objektą – kelių kapitalinio remonto darbus, išmanantys specialistai. Jeigu atsakovė ir neturėjo specialistų, kurie būtų galėję tinkamai įvertinti apeliantės pasiūlymą dėl nuolydžio, tai neatleido jos nuo pareigos tokius specialistus pasitelkti ar tuo labiau nesudarė pagrindo pritarti pasiūlymui, kurio pagrįstumas atsakovei nebuvo aiškus.

64. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltė dėl nagrinėjamu atveju kilusių padarinių, t. y. dėl to, kad apeliantei pasiūlius nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio, atsakovė sutiko su tokiu pasiūlymu, tokio pasiūlymo pagrindu buvo parengtas pirminis TDP projektas, pagal kurį apeliantė pradėjo vykdyti darbus, tačiau atsakovei pakeitus poziciją ir įpareigojus apeliantę pakoreguoti TDP, kad šis atitiktų nurodytą KTR reikalavimą, apeliantė turėjo atstatyti nufrezuotą kelio dangą į pradinę padėtį, tenka ir atsakovei (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

65. Nors atsakovė teigia, kad sutikimas su pasiūlymu nebūtų duotas, jeigu apeliantė nebūtų pateikusi pasiūlymo, tai, kolegijos vertinimu, nepaneigia išvados, jog atsakovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai ir toks jos elgesys negali būti pateisinamas nei specialistų stoka, nei apeliantės interesų naudai veikusiais atitinkamais darbuotojais. Nurodyto atsakovės elgesio nepateisina ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kad apeliantė yra savo srities profesionalė ir atsakovė turėjo pagrindo ja, kaip sutarties šalimi, pasitikėti. Kolegijos nuomone, atsakovė be nurodytų aplinkybių turėjo įvertinti ir tai, kad apeliantė yra verslininkė ir yra suinteresuota sau, kaip verslininkei, finansiškai naudingais sprendimais, todėl atsakovė, atsižvelgiant į jai, kaip valdžios subjektui nustatytas pareigas, prioritetą turėjo skirti šių pareigų įvykdymui, o ne besąlygiškam pasitikėjimui sutarties šalimi.

66. Pažymėtina, kad sprendžiant atsakovės kaltės dėl apeliantės patirtų nuostolių klausimą, aktualus 2017 m. birželio 30 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad atsakovė įsipareigoja padengti 50 procentų rangovo (apeliantės) nuostolių, susijusių su dangos atstatymu į pradinę padėtį, skaičiuojant 2016 m. IV ketvirčio SISTELA įkainiais (150 tūkstančių eurų su PVM), kad, alternatyviai, dalis nuostolių gali būti padengiama statybvietėje esančiu frezuotu asfaltu (preliminariai apie 14 000 t, 1 t vertė – 5 Eur). Protokole taip pat nurodyta, kad susirinkimo dalyvių sutarimu dėl šio klausimo nuspręsta sudaryti atskirą taikos sutartį, kuri bus teikiama tvirtinti teismui pareikštine tvarka. Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad tokios formos šalių susitarimas neturi privalomos teisinės galios, tuo labiau, jog šalys sulygo nurodytu klausimu sudaryti atskirą susitarimą – taikos sutartį, kuris nebuvo sudarytas. Nepaisant to, paminėta aplinkybė nepaneigia, kad šiame dokumente užfiksuota, jog atsakovė pripažino, kad yra iš dalies kalta dėl protokole nurodytos situacijos (CPK 185 straipsnis).

67. Sprendžiant dėl atsakovės šalių kaltės santykio, atsižvelgtina į tai, kad pradinis sprendimas, t. y. pasiūlymas nesilaikyti KTR reikalavimo dėl nuolydžio, dėl kurio kilo apeliantės reikalaujami atlyginti nuostoliai, buvo inicijuotas pačios apeliantės. Tai, kaip nurodyta šios nutarties 65 punkte, nepaneigia atsakovės kaltės, tačiau sudaro pagrindą apeliantei priskirti didesnę kaltės dėl kilusių padarinių dalį. Didesnę apeliantės kaltės dalį suponuoja ir byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantė dangos frezavimo darbus vykdė ir po to, kai 2017 m. birželio 14 d. raštu atsakovė įpareigojo pakoreguoti TDP dėl kelio skersinio nuolydžio. Dėl nurodyto, kolegija sprendžia, kad šalys dėl pirmiau aptartais jų veiksmais kilusių nuostolių, atsakingos 70/30 kaltės santykiu (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių pagrįstumo

68. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2017 m. birželio 30 d. šalių pasirašytas protokolas neturi privalomos teisinės galios. Šios išvados nepaneigia skundo argumentai, kad protokolas buvo rašytinės formos ir abiejų šalių atstovai protokolą pasirašė. Nurodyto dokumento pavadinimas ir turinys patvirtina, kad protokole buvo užfiksuotas šalių susitikimas ir aptartos darbų pagal viešojo pirkimo sutartį vykdymo aplinkybės. Susitikimo metu, kaip minėta, šalys sulygo, kad dėl klausimo, susijusio su nuostolių dėl nufrezuotos kelio dangos atstatymu į pradinę padėtį atlyginimu, šalys sudarys atskirą susitarimą – taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, spręsdama apeliantės prašomų atlyginti nuostolių pagrįstumo klausimą, nesivadovauja aptariamu dokumentu bei jame nurodyta aplinkybe, kad atsakovė įsipareigoja padengti 50 procentų apeliantės dėl kelio dangos atstatymo į pradinę padėtį patirtų nuostolių, skaičiuojamų 2016 m. IV ketvirčio SISTELA įkainiais. Dėl apeliantės argumentų, kad pati atsakovė sutiko jai atlygintiną nuostolių dalį skaičiuoti, remiantis SISTELOS įkainiais, pažymėtina byloje nustatyta aplinkybė, jog vienas iš 2017 m. birželio 30 d. protokolą pasirašiusių asmenų – E. G., tuo metu buvęs atsakovės Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėjas bei laikinai ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, ankščiau yra buvęs darbiniuose santykiuose su apeliante. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, kolegija turi pagrindą tokį atsakovės, atstovaujamos, be kita ko, nurodyto asmens, sutikimą vertinti kritiškai.

69. SISTELOS įkainiais nesivadovautina ir dėl to, kad analogiškų medžiagų, panaudotų viešojo pirkimo sutarties pagrindu atliktiems darbams įvykdyti, kainas apeliantė apskaičiavo, remdamasi ne SISTELOS įkainiais ir tos kainos buvo nuo 40 iki 60 procentų mažesnės nei SISTELOS įkainiai. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas ne šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties pagrindu, atsižvelgtina į tai, kad nurodytas klausimas tiesiogiai susijęs su šia sutartimi – pirmiau konstatuotas atsakovės nerūpestingas ir teisiškai neatsakingas veikimas buvo sąlygotas apeliantės nepagrįsto pasiūlymo dėl nuolydžio, kuris pateiktas pastarajai vykdant su atsakove sudarytą sutartį. Įvertinusi, kad žymiai didesne kaina paskaičiuotos medžiagos buvo skirtos apeliantės įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį tinkamam įvykdymui, kolegija sprendžia, jog apeliantės ieškinyje reikalaujamas nuostolių dėl nufrezuotos kelio dangos atstatymo į pradinę padėtį dydis paskaičiuotinas pagal viešojo pirkimo sutarties įvykdymui panaudotas medžiagų kainas.

70. Ieškinyje apeliantė nurodė, kad nufrezuotos dangos atstatymo į pradinę padėtį darbams buvo panaudota 739,36 m³ SMA 11 S asfalto mišinio, kuris sudaro 1 818,83 t, ir 501,64 m³ AC 11 AN asfalto mišinio, kuris sudaro 1 224 t. Atsakovė nurodytų medžiagų kiekių byloje nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ekspertizės akte ekspertas paskaičiavo, jog nurodytų darbų atlikimui turėjo būti panaudota 477,63 t SMA 11 S asfalto mišinio ir 1 531,03 t AC 11 AN asfalto mišinio. Atsakovė byloje nesutiko su ekspertizės akto išvadomis, pirmiau nurodytų argumentų pagrindu kolegija taip pat atsisakė remtis šiuo įrodymu, todėl, apskaičiuojant apeliantei priteistinų nuostolių dėl paminėtų darbų atlikimo dydį, remiasi ieškinyje nurodytais medžiagų kiekiais. Šie kiekiai padaugintini iš apeliantės darbų pagal sutartį aktuose užfiksuotų analogiškų medžiagų kainų – 63,96 Eur be PVM už 1 t SMA 11 S asfalto mišinio ir 55,28 Eur be PVM už 1 t AC 11 AN. Sudauginus nurodytus dėmenis gaunama 222 634,06 Eur su PVM suma, iš kurios pagal šios nutarties 67 punkte konstatuotą šalių mišrios kaltės santykį, apeliantei iš atsakovės priteistina 66 790,22 Eur suma (222 634,06×30/100).

71. Sprendžiant dėl ieškovės nuostolių, patirtų dėl per didelio kelio dangos kiekio nufrezavimo ir nufrezuoto kiekio išvežimo, aktualu tai, jog byloje iš statybos darbų žurnalų nustatyta, kad apeliantė nurodytus darbus pagal pirminį TDP vykdė ir gavusi atsakovės 2017 m. birželio 14 d. raštą nutraukti darbus ir pakoreguoti TDP, ir po TDP korekcijos, t. y. 2017 m. liepos 3-8 d. (nufrezuota 40 624 m² kelio dangos) bei 2017 m. rugpjūčio 21 d. (nufrezuota 33 505 m² kelio dangos). Taigi apeliantė frezavimo darbus atliko net ir žinodama, kad jie nėra reikalingi, todėl atsakomybė dėl ieškinyje nurodyto papildomo 36 729 m² kelio dangos kiekio nufrezavimo ir šio kiekio išvežimo visa apimtimi tenka apeliantei (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

72. Į atsakovei priteistinų nuostolių sumą kolegija apeliantei taip pat neįtraukia teisinių paslaugų suteikimo išlaidų. Kaip pagrįstai bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovė, šios išlaidos nėra pagrįstos (CPK 178 straipsnis). Apeliantė į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad apeliantė advokatų kontorai Sorainen sumokėjo 14 928,38 Eur sumą, tačiau iš šio dokumento negalima nustatyti, nei kokios konkrečiai atstovavimo išlaidos apeliantei buvo suteiktos, nei tai, ar jos buvo teikiamos dėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėjimo paskirtis – dėl paslaugų byloje, pirmiau nurodytos informacijos nesuteikia (CPK 178, 185 straipsnis).

73. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo, kad apeliantės reikalaujama 2 143,30 Eur nuostolių suma, patirta dėl kelio kairėje pusėje įrengto laikino kelio ženklinimo, yra pagrįsta. Nurodė, kad šios sumos neapmokėjo, nes apeliantė nepateikė sąskaitos faktūros, kurios pagrindu atsakovė galėtų atlikti mokėjimą. Dėl nurodyto, apeliantei iš atsakovės priteistina bendra nuostolių suma padidintina iki 68 933,52 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

74. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

75. Apeliantė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, 2018 m. sausio 11 d. raštu pareikalavo atsakovės iki 2018 m. vasario 15 d. atlyginti 544 825,63 Eur nuostolių sumą. Šiame rašte apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovei neatlyginus nuostolių, ji teismo prašys priteisti ir palūkanas dėl praleistos pinginės prievolės įvykdymo. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad pirmiau buvo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės mišrios su apeliante kaltės sąlyga, sudaro pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Apeliantės ieškinyje reikalauta palūkanų suma perskaičiuotina pagal jai iš atsakovės priteistinos nuostolių sumos dydį už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. kovo 27 d. – 377,72 Eur (68 933,52 Eur×0,05×(40/365)).

76. Apeliantei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 68 933,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

77. Apibendrindama visus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau spręsdamas atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo klausimą, padarė bylos duomenų ir jų visapusiško vertinimo neatitinkančias išvadas dėl neegzistuojančių kaltės ir žalos (nuostolių) sąlygų, ir tai lėmė iš dalies neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas, toje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

78. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

79. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 104,48 Eur žyminio mokesčio ir 9 596,51 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodytos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovų parengtų procesinių dokumentų kiekį yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šiuo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką – 12,6 procentai (bendra ieškinio reikalavimų suma – 550 596,86 Eur, patenkintų ieškinio reikalavimų bendra suma – 69 311,24 Eur), ieškovei atlygintina 1 852,32 Eur (14 700,99×12,6/100) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

80. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 5 104,48 Eur žyminio mokesčio ir 3 025 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos vadovaujantis pirmiau nurodytais argumentais laikytinos pagrįstomis, tačiau atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką, ieškovei atlygintina 1 024,31 Eur (8 129,48×12,6/100) nurodytų išlaidų suma. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina bendra 2 876,63 Eur bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 68 933,52 Eur (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus ir 52 ct) nuostolių atlyginimo, 377,72 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 72 ct) palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2 876,63 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 63 ct) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.