Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-06 · Byla Nr. N1-83-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
N1-83-517/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
E. M.
Nukentėjusysis
M. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-83-517/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59045-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. lapkričio 06d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Krogertui,kaltinamajam E. M.,gynėjai Virginijai Budrevičienei,

mažamečio nukentėjusiojo M. Z. atstovei pagal įstatymą(civilinei ieškovei)-motinai J. Z. ir jų atstovui pagal pavedimo sutartį LR BPK 55 str. 2d. pagrindu Eduardui Zeziulevičiui,

civiliniams atsakovams-kaltinamojo E. M. atstovo pagal įstatymą-Ukmergės vaikų globos namų, kaip globos(rūpybos) institucijos, atstovui Nerijui Šniokai, veikiančiam pagal įgaliojimą, ir Ukmergės m. „ Šilo “ pagrindinės mokyklos direktoriui Leonui Žukliui ir mokyklos atstovei Violetai Leonavičienei, veikiančiai pagal įgaliojimą,

specialistams-gydytojui-psichiatrui Juozui Galiauskui ir teismo medicinos ekspertui Rimantui Laurinavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas mokęsis (duomenys neskelbtini), iki būdamas suimtas gyvenęs Ukmergės vaikų globos namuose adresu: Vilniaus gt. Nr. 87, Ukmergės m., teistas: 1) 2015m. birželio 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2) 2016m. gruodžio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 2d.-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 92 str. 1-2d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2017m.kovo 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, abu teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

2016m. gruodžio 20d., apie 10⁰⁰ val., kaltinamasis E. M. viešoje vietoje-Ukmergės m.

(duomenys neskelbtini), mokyklos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, priešais kabinetą Nr. 104, kitų mokinių akivaizdoje, pertraukos tarp pamokų metu priėjo prie mažamečio-pil. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo ant palangės, ir be jokios aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų tyčia metaliniu šaukštu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. Z. per viršugalvį ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis(kaltinamasis E. M.), besiginančiam nukentėjusiajam M. Z. sugriebęs rankomis pastarojo koją, tyčia truktelėjo nukentėjusiojo M. Z. koją į save ir tyčia vieną kartą spyrė į kitą mažamečio koją, ko pasekoje nukentėjusysis M. Z. pargriuvo koridoriuje, ant grindų, ir tuomet jis(kaltinamasis E. M.) ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam M. Z. tyčia penkis kartus su kumščiu sudavė į galvos sritį ir tyčia vieną kartą koja įspyrė į veidą, dėl ko prieš mažamečio nukentėjusiojo M. Z. asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis E. M.) savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje, t.y. mokyklos koridoriuje, matant pašaliniams asmenims, sukėlęs muštynes ir triukšmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, ta dieną jis nuo pat ryto buvo Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje, kurioje mokėsi. Pertraukos tarp antros ir trečios pamokų metu jis su L. M. koridoriumi pro pirmą aukštą ėjo į rusų kalbos kabinetą. Buvo labai susinervinęs ir piktas, nes jį paliko mergina, todėl tiesiog tuo metu ant ko nors norėjo išlieti savo pyktį. Koridoriaus gale, šalia technologijų kabineto, jis pamatė ant palangės sėdintį vieną mokinį, kurio jis nepažįsta. Priėjęs prie to mokinio, pastarąjį be jokios priežasties užsipuolė, suduodamas per galvą. Ar buvo suduota su šaukštu, kurį galimai buvo pasiėmęs iš valgyklos, jis pasakyti negali, nes neatsimena. Tas mokinys, gindamasis nuo jo, norėjo jam(kaltinamajam E. M.) įspirti iš kojos, tačiau jis su ranka sugavo berniuko koją ir šiam įspyrė į kitą koją, po ko pastarąjį parvertė ant grindų. Minėtas mokinys, gulėdamas ant grindų, spardėsi kojomis, kad jis(kaltinamasis E. M.) negalėtų prie jo prieiti. Visgi jam, priėjus prie gulinčio mokinio, pavyko šiam su kumščiu kelis kartus smogti į galvą. Kiek buvo suduota smūgių jis neskaičiavo, tačiau gali būti, kad buvo suduoti penki smūgiai. Po to jis, nueidamas, gulinčiam mokiniui dar vieną kartą su koja spyrė į galvos sritį. Visą šį konfliktą matė ne tik jo draugas (duomenys neskelbtini), bet ir daugiau aplinkui apstojusių mokinių, tačiau visi tik stebėjo ir niekas į muštynes nesikišo. Konflikto vietoje nei vieno iš mokytojų nebuvo, kurie pačių muštynių nematė.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d., jo kaltė yra įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2 ir 4d.d. pagrindu pagarsintais mažamečio nukentėjusiojo T. Z. ir mažamečių liudytojų L. M., M. P., E.-D. S. ir E. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 24, 102-103, 106-107, 110-111, 116, t. 1) ir priedais prie minėtų apklausų protokolų, t.y. 6 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su filmuota apklausų vaizdo medžiaga, esančiais vokuose Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6, kurie yra prisegti prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 2), liudytojų O.-J. V., D. S. ir L. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8-9, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 11-13, t. 1), vaizdo medžiagos apžiūros protokolu(b.l. 17-20, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota įvykio vaizdo medžiaga, esančia voke Nr. 1, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 2), VšĮ

„ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduotu paciento(nuo 0 iki 18 m. amžiaus) ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 79, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 83, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2 ir 4d.d. pagrindu pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo T. Z., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje ikiteisminio tyrimo metu, 2016m. gruodžio 20d. jis buvo Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje, kur mokosi. Apie 10⁵⁰ val. pertraukos po antros pamokos metu jis su bendraklasiais M. P., L. M., E.- D. S. buvo pirmo aukšto koridoriuje, prie technologijų kabineto. Jis sėdėjo ant palangės, o jo draugai-ant suolo. Tuo metu prie jo priėjo E. M., kuris taip pat mokosi (duomenys neskelbtini), mokykloje, 10 klasėje. E. M. prie jo priėjo vienas, rankoje laikymas šaukštą, su kuriuo vieną kartą jam trenkė per viršugalvį. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo. Bandydamas gintis ir (duomenys neskelbtini), nuo savęs atitraukti, jis pastarajam spyrė į ranką. Tada E. M. su savo koja jam pakišo „ padnoškę “ ir jis pargriuvo ant grindų. Visą šį įvykį matė jo draugai, buvo ir daugiau vaikų, tačiau visi tik žiūrėjo ir niekas nebandė jo ginti. Jis pagalbos nesišaukė. Kai pargriuvo, spardydamasis, bandė nuo savęs nuvyti (duomenys neskelbtini), bet pastarasis priėjo prie jo ir vieną kartą jam spyrė į nosį, o po dar vieną kartą spyrė į akį, tačiau po akimi mėlynės nebuvo. Po spyrio į nosį jam pradėjo bėgti kraujas. Tada pats (duomenys neskelbtini), nuo jo pasitraukė ir nuėjo, o jo(nukentėjusiojo M. Z.) draugas (duomenys neskelbtini), padėjo jam atsikelti nuo grindų. Jis neatsimena, kad (duomenys neskelbtini), jį būtų mušęs kumščiais. Apie tai, kad jį sumušė, jis nuėjo ir pasakė auklėtojai. Prieš šį įvykį E. M. jis visai nepažinojo. Jis (duomenys neskelbtini), nieko nesakė ir nedarė, todėl nežino dėl ko šis jį užsipuolė ir pradėjo mušti. Vėliau pats (duomenys neskelbtini), sakė, kad buvo supykęs dėl merginos, su kuria draugavo tris metus, kuri jį paliko(b.l. 24, t. 1). Mažamečio nukentėjusiojo T. Z. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(vokas Nr. 2, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos t. 2).

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2 ir 4d.d. pagrindu pagarsintų mažamečio liudytojo L. M., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje ikiteisminio tyrimo metu, 2016m. gruodžio mėn., tikslios dienos pasakyti negali, buvo Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje, kur mokosi. Pertraukos po antros pamokos metu laukė kitos pamokos prie technologijų kabineto. Stovėdamas prie kabineto, pamatė koridoriuje, ant grindų sėdintį M. Z.. Šalia (duomenys neskelbtini), buvo jo klasiokai, kurie sėdėjo ant suolo. Prie (duomenys neskelbtini), stovėjo du vaikinai, kurių vardų ir pavardžių jis nežino, tačiau šie vaikinai yra (duomenys neskelbtini), mokyklos mokiniai. Matė, kaip vienas iš tų vaikinų spyrė ant grindų sėdinčiam M. Z.. Jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini), spyrė į kojas. Spirta mažiausiai buvo penkis kartus, pagrinde į kojas, nes (duomenys neskelbtini), kojomis dengėsi savo kūną. Paskutinis spyris lyg tai teko (duomenys neskelbtini), į veidą. Iš pradžių (duomenys neskelbtini), kraujas nebėgo, tačiau kai po muštynių jis (duomenys neskelbtini), lydėjo pas auklėtoją, matė iš nosies bėgantį kraują. Rankomis tas vaikinas (duomenys neskelbtini), nemušė. Kai (duomenys neskelbtini), mušė, tai pastarasis gynėsi, spardydamasis kojomis. (duomenys neskelbtini), pagalbos nesišaukė pagalbos. Visą konfliktą matė daugiau vaikų, bet niekas nebandė (duomenys neskelbtini), ginti, nes visi stovėjo ir žiūrėjo. Prieš muštynes koridoriuje jis matė, kaip valgykloje buvo 4 ar 5 vaikinai, kurie (duomenys neskelbtini), užkabino, lyg tai jį pastūmė, tai darydami specialiai. Koridoriuje įvykusio konflikto pradžios jis nematė. Kai atėjo prie technologijų kabineto, tai (duomenys neskelbtini), jau sėdėjo ant grindų ir jį spardė. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino(b.l. 102-103, t. 1). Mažamečio liudytojo L. M. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(vokas Nr. 3, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos t. 2).

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2 ir 4d.d. pagrindu pagarsintų mažamečio liudytojo M. P., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje ikiteisminio tyrimo metu, 2016m. gruodžio 20d. buvo Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje, kur mokosi. Pertraukos po antros pamokos metu su klasiokais, tarp kurių buvo ir M. Z., buvo koridoriuje, kur žaidė su telefonais ir laukė kitos pamokos. Tuo metu koridoriumi link jų atėjo du dešimtokai, kurių vardų ir pavardžių jis nežino, bet jie yra (duomenys neskelbtini), mokyklos mokiniai. Vienas iš tų vaikinų (duomenys neskelbtini), su šaukštu vieną kartą trenkė per galvą. Trenkdamas su šaukštu, tas dešimtokas (duomenys neskelbtini), i nieko nesakė, tiesiog sudavė be jokios priežasties. Tada (duomenys neskelbtini), tam dešimtokui atgal su kumščiu vieną kartą trenkė į pilvą, po ko dešimtokas kumščiais pradėjo daužyti (duomenys neskelbtini), į pilvą ir pastarajam bandė taikytis į veidą. Į pilvą (duomenys neskelbtini), buvo suduoti 5-6 smūgiai, o į veidą pataikyta nebuvo. (duomenys neskelbtini), gynėsi, bandė rankomis dengtis veidą ir pilvą, bet pargriuvo ir, griūdamas, susitrenkė į suoliuko kampą galvą. Dešimtokas (duomenys neskelbtini), bandė pargriauti, bet (duomenys neskelbtini), mėgindamas pastarajam suduoti smūgį su kumščiu į pilvą, pats pargriuvo ant grindų. (duomenys neskelbtini), pargriuvus, dešimtokas paėmė (duomenys neskelbtini), už akinių, juos nuėmė nuo veido ir numetė toliau ant grindų. Jis tuos akinius paėmė. Tada dešimtokas ėmė spardyti ant grindų gulintį (duomenys neskelbtini), Spardė į pilvą ir į veidą. (duomenys neskelbtini), į pilvą buvo įspirta apie ketutis kartus, o į veidą-du kartus. (duomenys neskelbtini), bandė gintis kojomis ir rankomis ir didžiąją dalį smūgių išvengė. Tada tas dešimtokas ant grindų gulinčiam (duomenys neskelbtini), vieną kartą su kumščiu trenkė į nosį, norėdamas dar keletą smūgių suduoti ir į pilvą, tačiau nuskambėjo skambutis pamokai ir abu minėti vaikinai pabėgo. Tada jis su dviem draugais E. D. ir L. M. padėjo (duomenys neskelbtini), nueiti pas auklėtoją. Visą šį konfliktą matė daug vaikų, bet niekas nebandė (duomenys neskelbtini), ginti, nes visi bijojo. Mušamas (duomenys neskelbtini), pagalbos nesišaukė(b.l. 106-107, t. 1). Mažamečio liudytojo M. P. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(vokas Nr. 4, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos t. 2).

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2 ir 4d.d. pagrindu pagarsintų mažamečio liudytojo E.-D. S., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje ikiteisminio tyrimo metu, 2016m. gruodžio 20d. buvo Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje, kur mokosi. Pertraukos tarp pamokų metu jis su draugais sėdėjo ant suoliuko, kai vienas iš draugų pasakė „ žiūrėk, kas dedasi “. Pakreipęs galvą, jis pamatė, kad du mokiniai iš vyresnių klasių kabinėjosi prie jo klasioko M. Z.. Kai atsisuko, tai (duomenys neskelbtini), jau sėdėjo ant grindų, kurį spardė vienas iš tų dviejų mokinių. Spirta buvo į kairį šoną. (duomenys neskelbtini), bandydamas apsiginti, spyrė tam vaikinui į dešinę ar tai į kairę blauzdą. Tada tas vaikinas atsitraukė ir dar labiau pradėjo (duomenys neskelbtini), spardyti. Kur ir kiek kartų (duomenys neskelbtini), įspyrė, jis dabar negali pasakyti, nes viskas vyko gana greitai. Kai (duomenys neskelbtini), atsistojo, tas mokinys vis dar jį mušė. Vėliau tas vaikinas (duomenys neskelbtini), pastūmė, po ko šis pargriuvo ant grindų, ir tada tas vaikinas ant grindų gulinčiam Matui vieną kartą su koja įspyrė į nosį. Po to abu minėti vaikinai nuėjo. (duomenys neskelbtini), dengė rankomis nosį, kad numalšintų skausmą, iš kurios bėgo kraujas. Šį konfliktą matė apie 10-12 mokinių, tačiau niekas nebandė (duomenys neskelbtini), ginti. (duomenys neskelbtini), pagalbos nesišaukė. Jis konflikto pradžios nematė, nes, būdamas už poros metrų nuo (duomenys neskelbtini), su draugais žaidė su telefonais. Jam kiti vaikai, kurie viską matė, sakė, kad tas vaikinas (duomenys neskelbtini), per galvą daužė su šaukštu(b.l. 110-111, t. 1). Mažamečio liudytojo E.-D. S. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(vokas Nr. 5, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos t. 2).

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2 ir 4d.. pagrindu pagarsintų mažamečio liudytojo E. D., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje ikiteisminio tyrimo metu, kad tikslios datos neatsimena, buvo prieš Šv. Kalėdas, kada buvo Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje, kur mokosi. Pertraukos tarp pamokų metu pirmo aukšto koridoriuje, prie technologijų kabineto pamatė ant grindų gulintį klasioką M. Z.. Šalia (duomenys neskelbtini), stovėjo dešimtokas, kurio vardo ir pavardės nežino. Minėtas vaikinas mušė (duomenys neskelbtini), Matė, kaip tas vaikinas ant grindų gulinčiam (duomenys neskelbtini), su kumščiu trenkė į nosį. Kiek buvo suduota smūgių, jis pasakyti negali. (duomenys neskelbtini), buvo ir spardomas, tačiau suduotų smūgių skaičiaus jis nurodyti negali. (duomenys neskelbtini), kai jį mušė, gindamasis, spardėsi kojomis, kad tas dešimtokas nuo jo atsitrauktų. (duomenys neskelbtini), pagalbos nesišaukė, neverkė. (duomenys neskelbtini), niekas nebandė ginti, nes visi konfliktą matę vaikai tiesiog stovėjo ir žiūrėjo kaip (duomenys neskelbtini), muša. Kai suskambo skambutis į pamoką, tas dešimtokas (duomenys neskelbtini), baigė mušti ir nuėjo, o jis su (duomenys neskelbtini), ir keliomis mergaitėmis (duomenys neskelbtini), palydėjo iki auklėtojos(b.l. 116, t. 1). Mažamečio liudytojo E. D. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(vokas Nr. 6, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos t. 2).

Liudytojas L. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2016m. gruodžio mėn., tikslios dienos pasakyti negali, tą dieną jis buvo Ukmergės m.

„ Šilo “ pagrindinėje mokykloje, kur mokosi. Su E. M. buvo nuėję į valgyklą, kur matė tą patį berniuką, kuris vėliau buvo sumuštas koridoriuje. To berniuko vardo ir pavardės jis nežino. (duomenys neskelbtini), lindo prie to berniuko, iš jo tyčiojosi žodžiais, bet ką sakė, jis neatsimena. Išėjus iš valgyklos, jis su Edvinu ėjo į rusų kalbos kabinetą, kuris yra pirmame mokyklos aukšte. Koridoriuje, prie technologijų kabineto pamatė tą patį berniuką, prie kurio valgykloje lindo (duomenys neskelbtini), ir abu nuėjo prie to vaiko. Aplinkui buvo ir daugiau mokinių. Tas berniukas stovėjo koridoriuje, prie palangės. Jis neatsimena, ar (duomenys neskelbtini), eidamas prie to berniuko, jam ką nors sakė. (duomenys neskelbtini),, priėjęs prie to berniuko, pastarajam su delnais pradėjo daužyti per šonus. Kiek kartų sudavė, jis negali pasakyti. Daugiausiai (duomenys neskelbtini), tą berniuką gąsdino, mosikuodamas prieš jį rankomis. Po to tas berniukas nugriuvo ant grindų, prie palangės. Dėl ko tas berniukas nugriuvo, jis negali pasakyti. (duomenys neskelbtini), bandė prieiti prie ant grindų gulinčio berniuko, bet tas berniukas voliojosi ant grindų, spardėsi, neleisdamas prisiartinti. (duomenys neskelbtini), iš kojų spardė ant grindų gulintį berniuką, gal porą kartų pataikė, tačiau kur įspyrė, jis negali pasakyti. Jis matė, kaip pačioje muštynių pabaigoje (duomenys neskelbtini), tam berniukui iš rankos(negali pasakyti ar iš delno, ar iš kumščio) vieną kartą sudavė į veidą. Po suduoto smūgio berniukui kraujas nebėgo. Tas berniukas neverkė, pagalbos nesišaukė. Jis pats visą tą laiką, kai (duomenys neskelbtini), mušė tą berniuką, stovėjo ir žiūrėjo, tačiau berniuko negynė. Muštynės baigėsi, kai (duomenys neskelbtini), baigė mušti tą berniuką.

Liudytoja O.-J. V., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji dirba Ukmergės ligoninės poliklinikoje gydytojos pareigose. 2016m. gruodžio 21d. pas ją su vaiku-pil. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi motina dėl sūnaus sumušimo. Berniukas paaiškino, kad vakar mokykloje jį sumušė kitas vaikas, įspirdamas jam į nosį, be sąmonės nebuvo, tuo metu kraujavo iš nosies. Apžiūrėjus galimą sumušimo vietą, buvo matyti, kad nosies ašis gera, mėlynių nėra, žaizdų nėra. Pro nosį kvėpuoja gerai, endonezali nosies gleivinė nedaug paraudusi, patinusi, matosi seno kraujo liekanos kairėje pusėje. Buvo darytos dvi rentgenogramos, nosies lūžimo požymių nesimatė. Pas berniuką yra įgimtas „ dygliukas “. Buvo nustatyta diagnozė-nosies sumušimas, stovis po kraujavimo iš nosies kairės pusės. Ji rekomendavo kreiptis po poros dienų apžiūrai. Buvo paskirtas nosies režimas, išvalyta nosis nuo krešulių, paskirti naudoti vaistai „ Si-nupretas “. Apžiūrėdama berniuką, ji tą dieną nematė nosies išorinio patinimo. Jei iš vakaro buvo dėti šalti kompresai, tai gali būti, kad dėl to ir nebuvo nosies patinimo ir mėlynių, kraujavimo. Pakartotinei apžiūrai buvo rekomenduota kreiptis po 2-3 dienų, tačiau berniukas daugiau nepasirodė

Liudytoja D. S., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje ji dirba pradinių klasių mokytojos pareigose. Dirba tik antrus metus, todėl ne visus mokyklos mokinius pažįsta ir žino. Pagal direktoriaus patvirtintą grafiką mokytojai pertraukų metu budi mokyklos koridoriuose ir prižiūri tvarką. Mokyklos koridoriuose taip pat yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios filmuoja koridorių vaizdą. 2017m. gruodžio 20d. pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką ji budėjo mokyklos pirmo aukšto koridoriuose. Visuomet budi po vieną. Mokyklos pirmo aukšto koridoriaus, kuris raidės „ U “ formos, tiesios dalys yra trys, t.y. vienas tiesus koridorius, kuris yra pradinių klasių korpuse, kitas-pagal administracijos kabinetus, o trečias koridorius eina link dailės, technologijų kabinetų ir laiptų. Budėjimo metu ji vaikšto mokyklos pirmo aukšto koridoriais, pradeda nuo vieno galo, viską apeina, grįžta atgal, stabteli foje ir vėl eina koridoriumi, o pertraukų tarp pamokų metu nuolatos vaikšto koridoriais. 2016m. gruodžio 20d. budėjimo metu, nuolatos vaikščiodama koridoriais, prižiūrėjo tvarką. Vaikščiodama mokyklos pirmo aukšto koridoriais ir būdama viename koridoriaus gale, ji tiesiog negali matyti, kas vyksta kitame koridoriaus gale, nes koridorius yra sudarytas iš trijų atskirų dalių. Koridoriai užsisuka kampu, todėl per koridoriaus kampą nesimato, kas vyksta kitame koridoriuje. Kai 2016m. gruodžio 20d. įvyko muštynės mokyklos pirmame aukšte, prie technologijų kabineto, ji buvo kitame koridoriaus gale, prie pradinių klasių korpuso ir tiesiog negalėjo matyti, kas vyksta prie technologijų kabineto. Muštynių, kurios vyko prie technologijų kabineto, ji nematė. Apie tai, kad buvo sumuštas mokyklos mokinys, ji sužinojo iš direktoriaus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokyklos, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto koridoriaus galas, kurio dešinėje yra kabinetas Nr. 104, šalia kurio įvyko muštynės. Apžiūros metu koridoriuje tvarkinga, grumtynių ar kitokių nusikalstamos veikos požymių nematyti(b.l. 6-9, t. 1).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016m. gruodžio 20d. Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokyklos direktorius savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė mokykloje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, įrašytą į CD kompaktinį diską(laimeną), kuriame buvo nufilmuotos 2016m. gruodžio 20d. mokyklos pirmo aukšto koridoriuje, pertraukos tarp pamokų metu įvykusios muštynės(b.l. 11-12, t. 1, vokas Nr. 1, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos t. 2). Vaizdo medžiagos peržiūros metu, kas buvo padaryta ir bylos nagrinėjimo teisme metu, yra stebimi kaltinamojo E. M. padaryti smurtiniai veiksmai(mušimas rankomis ir spardymas kojomis) prieš kito mokinio-mažamečio nukentėjusiojo M. Z. asmenį, yra užfiksuotas suduotų smūgių skaičius(b.l. 17-20, t. 1).

Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduoto paciento(nuo 0 iki 18 m. amžiaus) ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2016m. gruodžio 20d., 13³⁷ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių vaikų gydytojo apžiūrai buvo atvykęs pil. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi nosies skausmais, nurodydamas, kad minėtą dieną mokykloje dešimtokas jam spyrė į nosį. Paciento apžiūros metu nosies lūžio požymiai nenustatyti, diagnozavus nosies sumušimą, buvo pasiūlytos kitų sričių gydytojų konsultacijos, kuriam suteikus būtinąją medicininę pagalbą, vaikas buvo išleistas į namus(b.l. 79, t. 1).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. sausio 06d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto mažamečio nukentėjusiojo M. Z. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota. Kairėje nosies landoje užfiksuotos seno kraujo liekanos, tačiau nagrinėjamu atveju kraujavimo trauminės kilmės patvirtinti nėra galimybių(b.l. 83, t. 1).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, t.y. jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos(veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta-viešoji vieta, t.y. viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei jiems netrukdyti. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad 2016m. gruodžio 20d., apie 10⁰⁰ val., kaltinamasis E. M. Ukmergės m. pagrindinės (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, priešais kabinetą Nr. 104, kitų mokinių akivaizdoje, pertraukos tarp pamokų metu užsipuolė ant palangės sėdėjusį mažametį-nukentėjusįjį T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kurį sumušė. Pasak paties kaltinamojo E. M., nukentėjusįjį jis sumušė be jokios priežasties, tiesiog tuo metu ant ko nors norėjo išlieti savo pyktį, nes buvo susinervinęs, kad jį paliko mergina. Tokiu būdu laikytina, kad kaltinamasis E. M., visai be dingsties viešoje vietoje užsipuolęs mažametį nukentėjusįjį ir prieš jį pavartojęs fizinį smurtą, savo chuliganišku ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu parodė aiškų žmogaus negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, taip siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, ko pasekoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nors LR BK 284 straipsnis ima apsaugoti tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata ir nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo E. M. padarytų nusikalstamų veiksmų pasekoje, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo T. Z. asmenį, pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas(b.l. 83, t. 1). Kadangi kaltinamojo E. M. nusikalstamo elgesio padarinai atsirado dėl jo padarytų įžūlių chuliganiškų veiksmų viešoje vietoje, o iš visų galimų sveikatos sutrikdymų LR BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiems padariniams kilus, kaltinamojo E. M. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., požymius, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos J. Z. civilinis ieškinys, ieškininius reikalavimus patikslinus po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, paduodant patikslintą civilinį ieškinį, mažamečio nukentėjusiojo atstovei galutinai suformulavus keliamus turtinius reikalavimus bendroje 1.600,- Eur.(vieno tūkstančio šešių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, lygiomis dalimis po 800,- Eur. sumą priteisiant iš Ukmergės vaikų globos namų ir Ukmergės m. „ Šilo “ pagrindinės mokyklos(b.l. 35, t. 1, b.l. 72-73, t. 2).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad buvęs mažametis nukentėjusysis M. Z. po patirto fizinio smurto jo atžvilgiu 2016m. gruodžio 20d. Ukmergės m. (duomenys neskelbtini), mokykloje, kur jis mokosi, vaikas tą pačią dieną VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriuje buvo apžiūrėtas budinčio gydytojo, buvo atliktas radiologinis ištyrimas, po ko pacientas buvo nukreiptas kitų sričių specialistų konsultacijoms, pas kuriuos lankėsi 2016m. gruodžio 20-27d.d. laikotarpyje. Buvęs mažametis nukentėjusysis M. Z. po sumušimo stacionare nesigydė, kuriam nebuvo paskirtas ir ambulatorinis gydymas namuose, nes jis, praleisdamas pamokas, mokykloje nesilankė tik 2016m. gruodžio 21d., o jau sekančią dieną mažametis vėl lankė mokyklą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 68-81, t89, t. 1, b.l. 91, t. 2). Nežiūrint į tai, pasak buvusio mažamečio nukentėjusiojo M. Z. atstovės pagal įstatymą-motinos, pastarajai šias aplinkybes nurodžius ir teismui pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, dėl sumušimo mokykloje jos sūnui ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet pastarasis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, didelę baimę, stresą ir nepilnavertiškumo jausmą, nes buvo sumuštas viešoje vietoje-mokykloje(dar Advento metu prieš Šv. Kalėdų šventę), matant kitiems klasės draugams ir bendraamžiams, juolab, kad mokykloje, kur jis turėjo jaustis saugus, turėjo būti maksimaliai užtikrintas jo saugumas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Įstatymas numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos(rūpybos) institucijos prižiūrimas(LR CK 6.276 str. 1-2d.d.). Nežiūrint į tai, komentuojamo straipsnio 3 dalyje sakoma, kad nepilnamečio tėvų, rūpintojų ir kitų institucijų subsidiarioji atsakomybė yra ribojama laiko atžvilgiu. Šių asmenų pareiga atlyginti žalą gali baigtis atsiradus vienai iš dviejų galimų sąlygų. Pirma, nepilnametis sulaukia pilnametystės. Jeigu iki tol žala neatlyginta, komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų pareiga ją atlyginti baigiasi. Antra, nepilnametis iki pilnametystės įgyja turto ar pradeda gauti kitokių pajamų, kurių pakanka žalai atlyginti. Tokiu atcveju komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų pareiga taip pat baigiasi. Šiais atvejais nepilnametis tampa veiksnus, todėl padarytą žalą privalo atlyginti pats.

Nors nagrinėjamu atveju smurtas, dėl kurio atsirado turtinės pasekmės, buvo pavartotas mokykloje, kurioje kaltinamasis E. M., iki būdamas suimtas, mokėsi, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis, kaip buvęs Ukmergės vaikų globos namų auklėtinis, 2017m. rugpjūčio 19d. sulaukė pilnametystės, t.y. tapo veiksnus, o iki tol žala atlyginta nebuvo, laikytina, kad Ukmergės vaikų globos namų, kaip auklėjimo institucijos, ir Ukmergės m. „ Šilo “ pagrindinės mokyklos, kaip mokymo institucijos, pareiga atlyginti buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos prašomą priteisti neturtinę žalą pasibaigė, kurią bendrais pagrindais privalo atlyginti pats kaltinamasis E. M..

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo E. M. kaltės formą-tyčią ir jo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(nukentėjusiajam M. Z. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, nes medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sumušimo byloje taip pat nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis buvo mažametis, gim. 2003m. gegužės 03d., ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra Ukmergės m. „ Šilo “ pagrindinės mokyklos moksleivis, išlaikomas tėvų), bet ir į kaltinamojo E. M. turtinę padėtį(iki pilnametystės kaltinamasis E. M. buvo Ukmergės vaikų globos namų auklėtinis, pilnai išlaikomas valstybės, kuris nuo 2017m. balandžio mėn., kaip suimtas asmuo, šiuo metu realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(byloje duomenų apie nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos pareikštas patikslintas civilinis ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, iš paties kaltinamojo E. M., kaip jau pilnametystės sulaukusio asmens, priteisiant fiksuotą 800,- Eur.(aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos sumos LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.276 str. 1d. pagrindu, o ieškininiai reikalavimai Ukmergės vaikų globos namų ir Ukmergės m. „ Šilo “ pagrindinės mokyklos, kaip institucijų, kurių kaltinamasis E. M. žalos padarymo metu iki pilnametystės buvo prižiūrimas, atžvilgiu yra atmestini(LR BPK 115 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 59,62 Eur.(penkiasdešimt devynių eurų ir 62 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 86-89, t. 1).

Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. M. veiksmais, todėl kaltinamasis, kaip šiuo metu jau pilnametystės sulaukęs asmuo, vienas pats privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir ne tik į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., bet ir į kitus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamojo E. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo E. M. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvę teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarydamas naują nusikaltimą viešajai tvarkai(b.l. 147-166, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo E. M. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą už padarytą veiką skirti jam kuo švelnesnę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo E. M. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė, dar būdamas nepilnametis.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nežiūrint į dar labai jauną kaltinamojo E. M. amžių, kuris nėra laikytinas recidyvistu LR BK 27 str. prasme, teismas, atsižvelgdamas į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo, ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka, asmenybes, juos abu neigiamai charakterizuojančią sujungtoje į vieną byloje esančią medžiagą(b.l. 169, 171, t. 1, b.l. 35-36, t. 2) ir įvertindamas tai, kad kaltinamasis, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo metu jau realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam E. M. už padarytą nusikaltimą nuosavybei turi būti paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, nes kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina paskirtos neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnįjį nuosprendį, t.y. 2016m. gruodžio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį(LR BK 64 str. 3d.).

Kadangi kaltinamajam E. M., kaip nusikaltimo padarymo metu buvusiam nepilnamečiam asmeniui, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 1p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 3d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2016m. gruodžio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017m. lapkričio 06d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2016m. gruodžio 20d., 10⁴⁵ val., iki 2016m. gruodžio 21d., 10⁰⁹ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, ir iš dalies atliktą bausmę pagal bendrintiną 2016m. gruodžio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo E. M. 59,62 Eur.(penkiasdešimt devynių eurų ir 62 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. gydymui, atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą buvusio mažamečio nukentėjusiojo T. Z. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos J. Z. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo E. M. 800,- Eur.(aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o ieškininius reikalavimus Ukmergės vaikų globos namų ir Ukmergės m(duomenys neskelbtini), kaip institucijų, kurių kaltinamasis E. M. žalos padarymo metu iki pilnametystės buvo prižiūrimas, atžvilgiu atmesti.

Daiktinius įrodymus-vieną CD kompaktinį diską(laikmeną)(vokas Nr. 1) su jame esančiu nufilmuotu įvykio vaizdo įrašu ir 6 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų)(vokai Nr. 2, 3, 4, 5 ir 6) su filmuotais mažamečio nukentėjusiojo T. Z. ir mažamečių liudytojų L. M., M. P., E.-D. S., E. D. ir L. M. apklausų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam E. M.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis