Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-398-212/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-12
Bylos Nr.
2A-398-212/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Edmundas Valentinas Jaras
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
K. G.
Trečiasis asmuo
K. G.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–398–212/2007

Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)75.8; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Edmundo Valentino Jaro,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant apeliantei A. G. ir jos atstovei adv. Dainai Vaidachavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui K. G., tretiesiems asmenims K. G., antstolei Violetai Bespalovienei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą – 0,0942 ha žemės sklypą, kurio rinkos vertė 40 100 Lt, ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), - 10 170 Lt bendros rinkos vertės: priteisti jos naudai 2/3 turto – 33 513 Lt vertės, atsakovo naudai – 1/3 turto – 16 757 Lt vertės; išskaityti atsakovo 9 939,12 Lt skolą iš jam tenkančios 16 757 Lt turto dalies; priteisti ieškovei visą santuokos metu įgytą turtą – iš viso 2/3 turto vertės (33 513 Lt), atsakovui priteisti 6 817,81 Lt piniginę kompensaciją; nutraukti 9 939,12 Lt skolos išieškojimą iš atsakovo. Nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo nutraukta 1997-04-29. Santuokinis turtas padalintas nebuvo. Po santuokos nutraukimo gyventi su atsakovu viename name nebuvo įmanoma dėl jo girtavimo ir netinkamo elgesio, todėl ji kartu su vaikais išėjo gyventi kitur, o gyvenamajame name liko gyventi atsakovas. Gyvenamąjį namą buvo apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų. 2006 m. namas sudegė dėl atsakovo kaltės, nes jis leido name gyventi asmenims, dėl kurių kaltės ir įvyko gaisras. Atsakovas niekur nedirba, jokių pajamų pragyvenimui neturi, tačiau turi kur gyvent. Ji pati visą laiką vaikus išlaikė viena, todėl susidarė didelis įsiskolinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: padalino santuokos metu įgytą turtą – 0,0942 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), 50 270 Lt vertės, ir priteisė A. G. ir K. G. po ½ dalies šio turto. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčo turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra įgytas šalių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant santuoką santuokinio turto padalinimo klausimas išspręstas nebuvo. Kadangi santuokoje įgytu turtu – gyvenamuoju namu nesinaudoja nei ieškovė, nei atsakovas, namas yra sudegęs ir netinkamas gyventi, ieškovė negyvena name nuo 2000 m., atsakovas – nuo to momento, kai namas sudegė, be to, nei vienas iš jų ateityje nesiruošia jame gyventi, todėl teismas padarė išvadą, jog abiejų šalių poreikis namui faktiškai vienodas – ginčo turtas reikalingas vienodai abiem šalims, tuo labiau, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo materialinė padėtis nėra tiek gera, kad jie savo jėgomis galėtų atstatyti sudegusį namą.

Teismas laikė, jog atsakovas ėmėsi jam prieinamų bei pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas santuokinis turtas, nepaisant to, kad namas sudegė, kadangi K. G., išvykdamas į ligoninę, neturėjo kam palikti prižiūrėti namo ir jame leido gyventi pažįstamiems asmenims. Tos aplinkybės, kad dėl kitų asmenų kaltės galėjo kilti gaisras, atsakovas negalėjo iš anksto numatyti. Aplinkybės, kad ieškovė mokėjo už namo draudimą, nelaikė pakankamu pagrindu teigti, kad ji pilnai ir pakankamai saugojo santuokinį turtą. Be to, nurodė, jog ieškovė nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl teismas padarė išvadą, kad priteisus ieškovei didesnę santuokinio turto dalį būtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai atsakovo atžvilgiu, tuo labiau, kad nepilnamečių vaikų šalys neturi, kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, šalys nenurodė, be to, atsakovas yra 2 grupės invalidas, ieškovė šiuo metu dirbantis asmuo, invalidumo neturi, tokiu būdu, atsakovas yra silpnesnis ir mažiau socialiai apsaugotas asmuo nei ieškovė. Kadangi turtą padalino natūra lygiomis dalimis, tai ieškininius reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo, skolos įskaičiavimo ir skolos išieškojimo nutraukimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teigia, jog teismas, dalindamas santuokos metu įgyta turtą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Pagal CK 3.118 str., pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito sutuoktinio asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos, todėl nustatęs bendrą jų turtą teismas turėjo pereiti prie kitos turto balanso sudarymo stadijos: įvertinti bendras skolas, asmenines skolas, ir jų kompensavimą iš bendro turto. Teismas šios nuostatos nesilaikė, nes neįvertino asmeninės atsakovo skolos – 9939,12 Lt alimentų įsiskolinimo jai už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą. Be to, teismas, nepriteisdamas jai turto natūra, o atsakovui piniginės kompensacijos už jam tenkančią turto dalį, pažeidė CK 3.127 str. 3 d., kadangi turtą padalino lygiomis dalimis, neįvertinęs atsakovo alimentų įsiskolinimo šiuo metu. Mano, jog vaikai galėtų naudotis bent žemės sklypu, ant kurio, nuvertus sudegusį namą, galima būtų pastatyti naują namą, o ji galėtų praleisti savo senatvę. Teismas, pasirinkamas turto padalijimo būdą natūra, ne tik kad nesumažino atsakovo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atsakovo skolos dydžiu, bet ir pasirinko netinkamą turto padalinimo būdą siekiant apsaugoti mano ir vaikų interesus. Taip pat mano, kad atsakovas net nesinaudos jam tenkančia nuosavybės dalimi, savo dalį, t. y. žemės sklypą, ruošiasi parduoti. Tokiu būdu, visiškai pagrįstas jos prašymas atsakovui tenkančią nuosavybės dalį kompensuoti pinigais, nes būtent jis ir sieks gauti pinigus už jam tenkančią nuosavybės dalį ją parduodamas. Jos teiginius patvirtina 2002-10-21 Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos civilinė byla A. Z. v. R. Z., Nr. 3K-3-1213/2002.

Mano, jog ieškinyje nurodė svarbias aplinkybės, sudarančias pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo bei parenkant turto padalijimo būdą, todėl teismas visiškai nepagrįstai tokių parodymų nelaikė svarbiais, tuo labiau, kad santuoka su atsakovu nutraukta dėl atsakovo kaltės, ką pilnai patvirtina santuokos nutraukimo byla, išnagrinėta Panevėžio apylinkės teisme. Taip pat nepagrįstas teismo sprendime nurodytas motyvas, kad ji paliko santuokinį turtą be priežiūros, juo nesirūpino, o turto draudimo polisas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad A. G. rūpinosi namu, kadangi turtą nuo to laiko, kai negyveno, draudė nuo trečiųjų asmenų veikos ir stichinių nelaimių, nes žinojo, jog atsakovas į namus prisileidžia asocialių asmenų, su kuriais girtuokliauja. Tokiu būdu, nors ir negyveno su atsakovu bendrai priklausančiame name, tačiau ėmėsi visų tuo metu įmanomų priemonių turtui apsaugoti. Be to, savo paaiškinime teismui atsakovas pats pripažino, kad vartojo alkoholį, yra ieškovę sumušęs, todėl mano, kad tai patvirtinančių įrodymų pateikti nebuvo būtina.

Kadangi ši byla kilusi iš šeimos teisinių santykių, todėl mano, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat turi būti aktyvus, nes neteisingas sprendimas yra susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso apsauga. Be to, nepagrįstai priteista 100 Lt išlaidų valstybei už valstybės paskirtą teisinę pagalbą. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006-11-15 sprendimu jai suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turto padalinimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 p., asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimas naikintinas, nes byloje nesurinkti ir neištirti reikalingi įrodymai, nenustatytos esminės reikšmės bylai turinčios aplinkybės, dėl ko neatskleista bylos esmė, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str., 263 str., 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 376 str. 1 d.).

Šalių ginčas kildinamas iš šeimos teisinių santykių. Nagrinėjant šios kategorijos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus, t. y. bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Todėl kolegija sutinka su apeliantės skunde nurodytu motyvu, kad teismo vaidmuo, nagrinėjant bylą iš šeimos teisinių santykių, turi būti aktyvus.

Teismas teisingai nurodo įstatymą reguliuojantį santuokinio turto padalijimą: kad teismas turi atsižvelgti į šalių pageidavimus dėl turo padalijimo, įvertinti bylos aplinkybes, atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tačiau įstatymas reglamentuoja, kad teismas privalo atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Be to, CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. CK 3.123 str. 2-4 dalyse nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (kai vienas sutuoktinis privalo mokėti kitam sutuoktiniui išlaikymą; jei sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę, jo dalį padovanodamas ir kt.).

Dalindamas santuokoje įgytą turtą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo jų nėra pagrindo. Ieškovė nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, jo netinkamo elgesio; kad santuokinio turto vertė sumažėjo dėl atsakovo kaltės, jo sukelto gaisro; kad atsakovas niekada nesirūpino šeima ir namais, neišlaikė vaikų, nemokėjo mokesčių. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir nepasisakė dėl šių aplinkybių, nepasiūlė šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes. Yra duomenų, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo, kurioje surinkti įrodymai dėl namo išlaikymo, atsakovo elgesio ir pan. Šios aplinkybės taip pat nepatikrintos.

Teismas padarė išvadą, kad šalys nesinaudoja gyvenamuoju namu ir ateityje nesiruošia jame gyventi, tačiau ši išvada prieštarauja esamiems byloje įrodymams, šalių paaiškinimams. Ieškovė butą nuomoja, gyvenamojo būsto neturi. Prašydama priteisti jai santuokinį turtą natūra, prašymą motyvuoja tuo, kad ateityje gyvens su sūnumi, kuris ketina sudegusį namą atstatyti. Atsakovas teigia, kad gyvena po motinos mirties paveldėtame bute (nors dokumentų, patvirtinančių šį teiginį nėra), naudotis namu ir žeme neketina, o savo turto dalį nori parduoti (b. l. 79-80). Kodėl, esant tokiems prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą, neaišku.

Nesant byloje tinkamų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 str., 327 str. 1 d., 2 p.). Kiekvienoje byloje teismas, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.), ir, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą tiems įrodymams pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Be to, kaip jau pasakyta, šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir turi teisę pats rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.). Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d., 2 p.). Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi perimti pirmosios instancijos teismo funkcijų, nes tuo būtų pažeisti teismų instancinės sistemos principai ir byloje dalyvaujančių asmenų galimybės nuosekliai ir pilna apimtimi realizuoti savo procesines teises kiekvienoje iš teisminių instancijų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei suteikta 100 procentų apmokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, o pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatas turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui iš naujo.

Teisėjai Edmundas Valentinas JarasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė